Lietuvoje pandemija būsto rinką paveikė mažiausiai
K. Vanago teigimu, baimės dėl drastiško pandemijos poveikio Baltijos šalių ekonomikoms, o tuo pačiu ir NT rinkai, nepasitvirtino. Nors praėjusių metų pavasarį, tik prasidėjus pandemijai, rinka stabtelėjo, tačiau jau vasarą būsto pardavimai vėl pradėjo didėti, o metų pabaigoje butų paklausa jau buvo pasiekusi 2019 metų lygį.
„Be abejo, net ir trumpas stabtelėjimas atsiliepė bendriems metiniams būstų pardavimo rezultatams. Tiesa, šis poveikis Baltijos šalyse buvo nevienodas. Lietuvoje butų savo įgyvendintuose projektuose pernai pardavėme 8 proc. mažiau nei 2019 metais. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje sumažėjimas atitinkamai siekė 35 proc. ir 30 proc. Lietuvos būsto rinka ir šiais metais iš visų Baltijos šalių išlieka aktyviausia. Šiemet per nepilnus keturis mėnesius Lietuvoje jau viršijome visų praėjusių metų pardavimus“, – pranešime spaudai sako K. Vanagas.
Pašnekovas pažymi, kad nors bendros būsto rinkos tendencijos Baltijos šalyse yra panašios, esama ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, Latvijoje nemažą dalį būsto pirkėjų iki pandemijos sudarė laivybos sektoriaus darbuotojai. Pandemija turėjo reikšmingą poveikį jų pajamoms, o tai atsiliepė ir bendrai būsto paklausai Latvijoje. Be to, lyginant su Lietuva ir Estija, būsto rinka Latvijoje bendrai yra kiek mažiau aktyvi, čia vystoma mažiau naujų projektų.
Gyventojų galimybės įpirkti būstą didėjo
Tuo metu Ž. Rakauskaitė sako, kad būsto rinkos tendencijos Baltijos šalyse per pandemiją buvo panašios. Lietuvoje ir Latvijoje toliau didėjo būsto įperkamumo rodikliai, o Estijoje jie išliko panašūs kaip pastaraisiais metais. Dėl nemažėjančios paklausos šių šalių sostinėse augo ir būsto kainos. Pernai, lyginant su 2019 metais, priklausomai nuo ekonominės klasės, statybos metų ir kitų kriterijų, būsto kainos Vilniuje, Rygoje ir Taline išaugo 8-12 proc.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Lietuvoje per paskutinį praėjusių metų ketvirtį paaugo net dešimčia punktų ir šiuo metu siekia 141. Vidutines pajamas gaunantis vilniečių namų ūkis šiuo metu gali įpirkti 77 kv. m. būstą. Tiesa, nors Vilniuje būsto įperkamumas ir padidėjęs, jis išlieka mažiausias tarp Baltijos šalių sostinių. Taline vidutines pajamas gaunanti šeima įperka 83 kv. m. butą, o Rygoje dėl gerokai mažesnių būsto kainų – net 99 kv. m. ploto butą“, – sako ekspertė.
Anot jos, dėl sparčiau nei būsto kainos augusių pajamų gyventojai pirkdami būstą su paskola taip pat gali greičiau sukaupti pradiniam įnašui reikalingas lėšas. Banko duomenys rodo, kad pradinio įnašo suma praėjusiais metais Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą. Be to, pastebima, kad visose Baltijos šalyse klientai vis labiau domisi naujos statybos ir aukštesnės energinės naudingumo klasės būstais bei novatoriškais nekilnojamojo turto sprendimais.
„Pastaroji tendencija ypač ryški Lietuvoje. Praėjusių metų pabaigoje paskolos naujausios statybos būstams, statytiems ne vėliau nei 2019 metais, sudarė apie 50 proc. visų banko Lietuvoje finansuotų būsto įsigijimo sandorių. Maždaug trečdalis (34 proc.) su paskola įsigyjamų būstų buvo iki 2000 metų statybos. Likę 16 proc. būsto įsigijimo finansavimo sandorių pernai teko 2000-2018 metų laikotarpiu pastatytiems butams“, – sako Ž. Rakauskaitė.
Pandemija išryškino naujus būsto pirkėjų poreikius
Savo ruožtu K. Vanagas pažymi, kad dėl pandemijos šiek tiek keitėsi gyventojų prioritetai ir būstui keliami kriterijai. Gyventojams daugiau laiko praleidžiant namuose išaugo erdvesnių ir daugiau kambarių turinčių butų paklausa.
„Gyventojai nori turėti galimybę namuose įsirengti ne tik svetainę, virtuvę ir miegamąjį, bet ir atskiras darbo bei poilsio erdves. Taip pat pradėta dar labiau vertinti privačias terasas ir erdvius balkonus, kurie suteikia galimybę daugiau laiko praleisti atvirame ore. Be abejo, toliau auga ir su būsto įrengimo kokybe, inovatyviais techniniais sprendimais ir namo aplinka susiję pirkėjų lūkesčiai. Gyventojai siekia investuoti savo pinigus į išties kokybišką ir jų poreikius atitinkantį būstą“, – pažymi K. Vanagas.
Anot K. Vanago, dėl šių priežasčių pastaruoju metu gyventojai būstą renkasi ilgiau, o prieš priimdami galutinį sprendimą dažniausiai apsvarsto keletą skirtingų variantų. Be to, K. Vanago teigimu, Lietuvoje vis daugiau gyventojų perka antrąjį ar trečiąjį būstą investicijai. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje ši tendencija nėra tokia ryški.
Gamtos artumo ir privatumo ieško miesto centre
Be to, visose Baltijos šalyse, anot K. Vanago, dėl pandemijos ir žmonių noro įsigyti antrą būstą poilsiui yra ženkliai išaugusi nedidelių nuosavų namų ir kotedžų paklausa užmiestyje. Tiesa, lietuviai privačių namų ir gamtos apsupties suteikiamus privalumus taip pat stengiasi gauti ir nenutoldami nuo miesto centro. Dėl to ieškoma centrinėje miesto dalyje esančių, tačiau žaliųjų erdvių apsuptų butų – pageidautina su privačiomis terasomis ar erdviais balkonais.
K. Vanago teigimu, nepaisant didelio aktyvumo Baltijos šalių būsto rinkos augimas šiuo metu yra tvarus, o jį pirmiausiai lemia natūrali paklausa, bet ne perteklinis finansavimas – kaip kad buvo prieš daugiau nei dešimtmetį. Be to, vystytojų atstovo teigimu, brangesnio būsto segmente didesnė dalis būstų įsigyjama nuosavomis lėšomis, dėl to rizikos dėl įsipareigojimų nevykdymo nekyla.
„Iš esmės būsto rinkos augimas didmiesčiuose koreliuoja su ekonomikos augimo tendencijomis, didėjančiais žmonių atlyginimais, didmiesčių vystymusi. Ilgalaikėje perspektyvoje šios tendencijos išliks, todėl galima teigti, kad investicijos į NT Baltijos šalyse šiuo metu yra saugios“, – sako K. Vanagas.
