„Nors dėl pandemijos padarinių su būsto įsigijimu ar atnaujinimu susijusius planus turėjo pakeisti nemaža dalis šalies gyventojų, visgi tendencijos rinkoje rodo, kad tą jie buvo priversti padaryti tik trumpam. Jau praėjusių metų vasarą paklausa naujam būstui atsigavo, o šių metų pradžioje ji kai kuriuose šalies miestuose jau viršija prie pandemiją matytą lygį“, − pranešime spaudai sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Jis pastebi, pandemijos poveikis daugeliu atvejų buvo psichologinis, nes gyventojai nežinojo, ko tikėtis, ir jautė nerimą dėl pajamų tvarumo ateityje. Tačiau šiuo metu geri gyventojų lūkesčiai ir augančios pajamos sukuria prielaidas įgyvendinti atidėtus planus įsigyti būstą arba remontuoti esamą.

Planus atidėjo jaunesnio amžiaus gyventojai

Apklausos duomenys rodo, kad pandemijos poveikis labiausiai pasukti galvas privertė jaunesnius Lietuvos gyventojus.

„Labiausiai išsiskiria 25-34 m. amžiaus grupė, kurioje daugiausiai žmonių apskritai dažniau puoselėja su būstu susijusius planus. Remiantis apklausa, 24 proc. šios grupės respondentų turėjo atidėti mintis apie būsto keitimą arba remontą, 11 proc. nusprendė atidėti kreipimąsi dėl banko paskolos“, – pastebi pašnekovas.

P. Ladziato atkreipia dėmesį, kad geriausiai prieš pandemijos poveikį atsilaikė vyresnės 35-44 m. amžiaus grupės respondentai. Šioje amžiaus grupėje savo planus dėl būsto turėjo atidėti 14 proc., o kreipimąsi į banką dėl paskolos nukėlė 8 proc.

Pasak P. Ladziato, dažniausiai persikėlę į naujus ar atnaujinę esamus namus, nepaisant pandemijos situacijos, teigė aukštesnių pajamų atstovai, taip pat Utenos, Klaipėdos, Panevėžio miestų ir rajonų gyventojai.

Baltijos šalyse atspariausi pasirodė estai

Apskritai, pandemija nepaveikė 14 proc. Lietuvos gyventojų planų keisti ar atnaujinti būstą, tuo metu didžioji dalis (56 proc.) nurodė, kad tokių planų prieš kylant pandemijai neturėjo.

„Lyginant visų trijų Baltijos šalių gyventojus, tvirčiausiai savo planų laikėsi estai – šioje šalyje 21 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad Covid-19 neprivertė jų pakeisti planų keltis į naują būstą ar renovuoti jau turimą. Latvijoje tokį atsakymą pateikė 13 proc. respondentų“, − komentuoja P. Ladziato.

Jis pažymi, kad Latvijoje pandemijos poveikis gyventojų planams buvo akivaizdžiausias – kas penktas gyventojas (20 proc.) sakė turėjęs atidėti naujo būsto pirkimą ar mintis apie gyvenamosios vietos atnaujinimą.