Sostinėje, Ozo gatvėje, NT bendrovė „Homa“ vysto daugiabučių projektą „Paukščių takas“. „Delfi Būstas“ jau anksčiau yra kėlęs klausimą, ar daugiabučio projektas atitinka teisės aktus, nes yra akivaizdžiai labai arti šalia esančio sporto klubo sienos. Dabar daugiabutį pastebėjo ir vilniečiai, kurie socialiniuose tinkluose klausia, ar šis objektas čia išdygo teisėtai.

„Kaip smagu stebėti tą NT vystytojų agoniją kaip 2007, kai iššluoja butus dar brėžinių stadijoje. Ir mieste kyla kažkokie protu nesuvokiami objektai. Vienas iš tokių „Paukščių takas“ - daugiabutis aplink „Impuls“ sporto klubą Ozo g. Nežinau, kiek ten metrų nuo langų iki paties klubo, bet spėčiau, kad gerai išlindus – ranka pasiekiama. Kaip jie sugebėjo apeiti insoliacijos, o gal ir priešgaisrines normas? Sporto klubas ir butai yra tame pačiame komercines paskirties sklype. Projektą galimai įformino kaip rekonstrukciją, lyg būtų vienas pastatas: 51 proc. komercines paskirties (t.y. sporto klubas) ir 49 proc. gyvenamoji. O vienam pastatui atstumai negalioja, nes tai vienas ir tas pats pastatas! Na, argi ne genialu?“, – rašoma feisbuke.

Bendrovė tikina, kad projektas tinkamas

Dar sausio mėnesį, kai „Delfi Būstas“ domėjosi šiuo projektu, NT bendrovės „Homa“ vykdomoji direktorė Jurgita Kveselaitė teigė, kad šiame projekte yra atliekama sporto paskirties pastato rekonstrukcija. Užbaigus projektą ir pilnai įgyvendinus visus statybų darbus, rekonstruotame pastate ne daugiau nei 49 proc. patalpų sporto paskirties pastate bus gyvenamosios paskirties patalpos/butai.

„Pagal įstatymų reglamentuojamus teisės aktus, rekonstruojant sporto paskirties, komercinės, administracinės ir/ar kitos paskirties pastatus, gyvenamosios paskirties patalpų gali būti ne daugiau nei 49 proc. iš numatomo bendro pastato ploto, o komercinės, sporto ir pan. paskirties patalpų turi būti ne mažiau nei 51 proc. Nurodytomis proporcijomis vadovaujamės vystant šį projektą“, – aiškino J. Kveselaitė.

Šiandien bendrovės vykdomoji vadovė sako, kad kai kuri socialiniuose tinkluose sklandanti informacija neatitinka realybės.

„Pirmiausia norime reaguoti į jūsų komentarą laiške dėl tikrovės neatitinkančios informacijos apie neva pro butų langus matomus persirengimo kambarius. Privačiose grupėse ar forumuose sklando patys įvairiausi gandai, kurie turi mažai ką bendro su realybe“, – akcentuoja pašnekovė.

„Delfi Būstas“ pasiteiravo pašnekovės, ar projekte apskritai yra butų, kurių langai išeitų į sporto klubo sieną.

„Projekto architektūrą sudaro keli korpusai iš 105 butų. Sporto klubo pastatas stovi 7-10 m. atstumu nuo vienos iš gyvenamojo namo sienos, jo aukštingumas – 2 aukštai. Viename projekto korpuse visų butų langai numatyti tik į parko pusę, o vidinių korpuso koridorių langai išeina į „Impuls“ pastato fasado pusę. Kitame korpuse esame suprojektavę tik 6 butus iš 105 butų, kurių langai išeina į „Impuls“ pastato komercines patalpas. Visi paminėti 6 butai parduoti, jų vidutinė pardavimo kaina buvo nuo 1300 iki 1500 eur už kv m kai tuo tarpu visų kitų laisvų butų vidutinė kaina šiuo metu siekia apie 2200 eur už kv m. Kiekvienas projektas turi likvidžius ir mažiau likvidžius projektus, atitinkamai skiriasi ir jų kaina bei kliento segmentas. Dar 3 butų, tik miegamieji orientuoti į „Impuls“ sieną, kur yra keli maži biurai. Tikėtina, kad kai žmogus keliasi ten nieko nėra, kai eina miegoti, taip pat ofisas biurai. Visi 6 butai su vaizdu į biurų patalpas jau yra parduoti. Jokių nusiskundimų iš butus įsigijusių gyventojų nesame gavę. Iš visų projekto butų (105 vnt.) laisvų šiuo metu yra likę vos 8 proc.“, – pažymo J. Kveselaitė.

Pašnekovė taip pat tikina, kad daugiabučių projektas atitinka visus reikalavimus: „Visi mūsų vystomi projektai, kaip ir šis, atitinka statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004: išlaiko atstumų, insoliacijos bei daugelį kitų reikalavimų. Visi įrengti butai bus gyvenamosios paskirties.“

„Delfi Būstas“ apie šį objektą klausė ir Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio nuomonės. Jis tąkart kalbėdamas apie atstumus tarp pastatų, taip pat ir apie minėta pavyzdį Ozo gatvėje, pažymėjo, kad jeigu yra išduodamas statybos leidimas, reiškia, visus reikalavimus pastato projektas atitinka.

„Nereiškia pamiršti, kad gali būti buto langai į dvi puses, gali būti, kad tos patalpos, kurios yra arčiau kito pastato, bus skirtos laiptinėms, koridoriams ir pan. Tokiose patalpose žmonės negyvena ir jiems jau nėra taikomi apšviestumo reikalavimai, gali būti pakankamai kompaktiškų sprendimų. Viskas priklauso nuo pastato architekto, jis turi rasti tokį sprendimą, kad patalpos, kuriose gyvens žmonės, bus būstas, kad jos atitiktų gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus. Kartais, jeigu jos tų reikalavimų neatitinka, tada tose vietose atsiranda kūrybinės dirbtuvės, poilsio patalpos ir kitokios erdvės ir jau žmogus, įsigydamas tokias patalpas, visada turėtų pagalvoti, kodėl jos nebuvo pavadintos butu“, – pabrėžė pašnekovas.

Gyventojai – aktyvūs

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Kazickienė „Delfi TV“ laidoje „Keturios sienos“ sakė, kad gyventojai aktyviai kreipiasi į inspekcija ir klausia ne tik apie šalia jų namų vykstančias statybas, jų teisėtumą, bet ir apie techninius reikalavimus naujos statybos pastatui ar pastatams, kuriuose jie norėtų įsigyti NT. Taip pat būna ir skundų.

„Gauname ir užklausų, ir skundų. Skundai ne visą laiką būna pagrįsti. Dažniausiai klausiama esminių dalykų: apie automobilių stovėjimo vietų skaičiaus reikalavimus, vaikų žaidimų aikšteles ir pan.“, – sakė A. Kazickienė.

Pašnekovė tęsė, kad žmogus, prieš pirkdamas butą, turėtų pasidomėti, kokia paskirtis yra įrašyta NT registro išraše.

„Tikiuosi, kad kai žmogus perka, jis žino, ką perka. <...> Butai skirti gyvenimui, tai jei reikia gyvenimui skirto NT, tu ir perki butą, o ne sandėlį, garažą ar pan. Nes patalpos yra naudojamos pagal paskirtį. Bet kokios paskirties patalpoms yra keliami tam tikri saugos, higienos reikalavimai, kurie privalo atitikti projektą ir turi būti pastatyta taip, kaip tame projekte numatyta. Projektuotojas prisiima atsakomybę, rengdamas tą projektą, jis vadovaujasi teisės aktais, techniniais statybų reikalavimais“, – pabrėžė VTPSI atstovė.

Reikalavimai butui nepriklausomai nuo to, kokios paskirties pastate jis yra, pasak A. Kazickienės, yra vienodi: taikomas tas pats statybos reglamentas.

„Gyvenamosios paskirties patalpoms taikomi tam tikri insoliacijos reikalavimai (išlaikyti tarp kovo 22 ir rugsėjo 22 dienos turi būti saulės šviesos ne mažiau kaip 2,5 val.), automobilių stovėjimo vietos vienam butui skaičiuojamos atitinkamai, turi būti vaikų žaidimo aikštelės, kurios irgi yra skaičiuojamos nuo butų kiekio pastate. Minimalus plotas turėtų būti 50 kv.m. Triukšmo reikalavimų reiktų nepamiršti ir pan.“, – į ką atkreipti dėmesį vardijo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad kalbant apie triukšmo reikalavimus, pirkėjui reiktų žinoti, jog naujai statomuose gyvenamosios paskirties daugiabučiuose garso izoliacijos klasė turi būti ne mažesnė nei „C“, o kitos paskirties patalpų paskirtį keičiant į gyvenamosios paskirties – taip pat ne mažesnė nei „C“.