Poreikis turėti NT gamtoje išliko
Praėjusį pavasarį ir vasarą tikrai galima vadinti „sodybų pilnėjimo“ sezonu. Kaip tąkart tvirtino NT ekspertai, paskelbus karantiną, uždarius valstybių sienas, lietuviai it pašėlę ėmė domėtis ir šluoti sodybas, sklypus sodų bendrijose ir pan. Jau tuomet užfiksuotas sodybų kainų augimas, o NT ekspertai perspėjo, kad įsigyti tokį turtą reiktų tik gerai apsvarsčius savo sprendimą, įvertinus finansines galimybės, laiko išteklius ir pan.
Praėjus metams, pandeminė situacija kiek pasikeitė, lietuviai jau gali išvykti iš šalies, tačiau dar ne visi drįsta tai daryti. Nežymiai keitėsi ir sodybų rinka. NT bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Antano Kišūno teigimu, nors žmonės vis dar domisi antru NT gamtoje, šiemet sodybas perka kiek pasyviau.
„Visi kalba apie tai, kad siaubingai perkamas NT, pirmasis būstas, galbūt tai šiek tiek užgožia sodybų paklausą. Bet iš esmės žmonės ieško sodybų, jos ganėtinai populiaru, rajonai arba vietos, kuriose ieškoma, nepakito. Sodybos neturi būti labai smarkiai nutolusios nuo rajonų centrų, tačiau svarbu, kad vietovė būtų vaizdinga: arti miškas, vandens telkinys“, – pažymi pašnekovas.
Kita vertus, anot A. Kišūno, per metus žmonės išmoko dirbti nuotoliniu būdu, internetas, būtinas nuotoliniam darbui atlikti, galimas praktiškai kiekviename Lietuvos kampelyje, todėl žmonių noras turėti būstą toliau nuo miesto šurmulio išliko.
Investuoja ir kelis šimtus tūkstančius eurų
Populiarūs rajonai, kuriuose lietuviai svajoja turėti sodybą, – Ignalina, Molėtai, Anykščiai, Zarasai, Alytaus rajonas ir pan. Tiesa, čia sodybos kainuoja brangiau, tokiose vietovėse paprastai investuoja didesnes pajamas gaunantys žmonės, kurie gali sau leisti daugiau, kuriems nėra bėdų seną sodybą prikelti naujam gyvenimui, pasistatyti sklype naują pastatą.
„Čia kainos – nuo 50 tūkst. eurų ir brangiau, priklausomai nuo sodybos būklės. Pastebime, kad žmonės ieško ir pigesnių sodybų, bet pagrindiniai reikalavimai vis tiek būna vaizdinga vietovė, geras privažiavimas, patogi infrastruktūra“, – tvirtina NT ekspertas ir priduria, kad, pavyzdžiui, Panevėžio, Kauno, Šiaulių rajonuose žmonės daugiausia ieško 15–20 tūkst. eurų (iki 40 tūkst. eurų) vertės sodybų, o jų būna įvairių: vienos apleistos, kitos sutvarkytos. Taip pat žvalgomasi turto, kurį būtų galima lengvai prikelti, kad nereikalautų didelių investicijų. Be abejonės, lietuviai vertina infrastruktūrą, susisiekimą, ar į sodybą atvesti inžineriniai tinklai.
A. Kišūno teigimu, paprastai lietuviai domisi sodybomis iki 100 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokiame rajone jie nori įsigyti tokį NT. Tie, kurie pasiruošę investuoti daugiau nei 100 tūkst. eurų į vasarų poilsio vietą, turi didesnes pajamas, daugiau ieško sklypų šalia vandens telkinių pakrančių (tiesa, juose turi būti galima statyba), vaizdingų vietovių ir ten įsirengia sodybą pagal savo poreikius. Reikėtų pabrėžti, kad tokį NT lietuviai dažniausiai perka nuosavomis lėšomis.
„Kalbant apie jau pastatytas brangias sodybas, kurios kainuoja daugiau nei 100 ar 200 tūkst. eurų, galbūt nereiktų tokio NT traktuoti kaip sodybos, tai daugiau namai, kuriuos žmonės įsigyja nuolat gyventi. Tai būtų Trakų apylinkės ar pan., kur jie gali pasislėpti nuo miesto ir būti per karantiną, toks NT tinka ir ilsėtis, ir gyventi“, – sako A. Kišūnas.
Kainos kilo
Pasak A. Kišūno, pernai situacija NT rinkoje buvo unikali, nes iki karantino turėti nuosavą sodybą nebuvo itin populiaru, jomis daugiau džiaugėsi vyresnio amžiaus žmonės arba jaunimas, kuriam gamta buvo labai svarbu. Tačiau praėjusių metų pavasarį ir vasarą karantinas žmones pastūmėjo ieškoti gamtos prieglobsčio, pabėgimo plano.
„Parduodamų sodybų skaičius sumažėjo, jų kainos pakilo, nes yra poreikis. Žmonės jau pradeda jausti laisvėjimą, nors ir minimalų. Tie, kurie norėjo pabėgti į gamtą ar turėti nuosavą žemės lopinėlį, jau iškeitė butą į namą rajone. Be abejonės, pardavimų atsiranda visada, visada atsiranda ir laisvų sodybų. Vėlgi, nenoriu spekuliuoti, bet po atlaisvinimo gali būti, jog sodybų pasiūla bus didesnė, bet jų ir kainos bus aukštesnės. Jeigu žmogus suprato, kad sodyba jam nėra reikalinga, nes turi namą, o poreikio kur nors slėptis nebėra: atvertos sienos, galima atostogauti užsienyje, tai gali būti, kad sodybų rinkoje padaugės, bet jų kainos bus didesnės, nes į jas jau bus investuota ir žmonės norės atgauti tas investicijas“, – pažymi pašnekovas.
Kur rasti sodybų už mažą kainą?
Tiems, kurie nori ypač pigiai įsigyti sodybą, anot A. Kišūno, reikėtų suprasti, kad Aukštaitijoje, Dzūkijoje tokių pasiūlymų mažai, ten didžioji dauguma NT arba parduota, arba jo kaina įkandama ne visiems. Tačiau NT ekspertas sako, kad sodybų už labai patrauklią kainą rasti įmanoma, tik reikia mokėti jų ieškoti.
„Reikėtų suprasti, kad pigesnės sodybos reikalauja daugiau investicijų, laiko. Bet žvalgytis galima miesteliuose, kurie yra daugiau nutolę nuo rajonų centrų. Tų sodybų, namų pačiuose miesteliuose nemažai, žmonės išvažiuoja į užsienį, palieka namus, nesirūpina, gal net neparduoda. Bet pasikalbėjus su vietiniais gyventojais galima išsiaiškinti, kad žmogus kaip ir parduotų, bet tiesiog nėra įdėjęs skelbimo. Taip galima surasti nemažai perliukų“, – tikina A. Kišūnas.
NT eksperto teigimu, nereiktų nuvertinti Akmenės, Rokiškio rajonų, kurie ribojasi su pasieniais. Čia, pasak A. Kišūno, tikrai gali būti nebegyvenamų namų, kurių savininkai, paveldėtojai ar pan. sutiktų juos parduoti už patrauklią kainą.
„Tiesiog reikia nepatingėti pavažinėti po Lietuvą ir tiesiog klausinėti vietinių. Be to, skelbimų lentose būna skelbimų, galbūt seniūnai žino, kuriuos namus žmonės norėtų parduoti“, – pabrėžia pašnekovas.
Pardavėjai nebesivargina turto pateikti patraukliai
Nors A. Kišūnas sako, kad sodybų pirkėjai, palyginti su praėjusiais metais, yra kiek ramesni, „Vilniaus turtas“ NT brokerė Ieva Baniulytė tikina, jog sodybų pirkėjų yra, tačiau rinką stabdo pasiūlos trūkumas, o tos sodybos, kurios dar parduodamos, įvertintos dažnai neadekvačiomis kainomis.
„Išties rinktis nelabai yra iš ko. Viename didžiausių Lietuvos NT portalų matyti, kad bent jau Vilniaus rajone yra apie 42 sodybų pasiūlymai, iš kurių ketvirtis – tušti sklypai arba sklypas su prastos būklės sodo nameliu. Vien žiūrint į nuotraukas galima matyti, kad pardavėjai per daug nevargsta. Sakyčiau, toks pateikimas rodo išankstinę nepagarbą būsimam pirkėjui ir požiūrį į šiandieninę rinką – paims bet ką“, – sako NT brokerė.
Išties iš skelbimų matyti, kad pardavėjai parduoda ir visiškai netvarkytas sodybas, namo viduje yra šiukšlių, purvo ir pan. Pasak I. Baniulytės, reikia labai atidžiai vertinti sodybų, kurios vadinamos autentiškomis, kainą ir būklę. Neretai tai tiesiog avarinės būklės pastatai, kurių restauruoti kartais jau ir neįmanoma.
„Trakų rajone šiuo metu yra apie 47 pasiūlymus, kurių dalis – irgi pliki sklypai; vertesni dėmesio jau 100 km nuo Vilniaus, nors pirkėjai dažniausiai ieško iki 50 km, kad vasarą iš sodybos galėtų važinėti į darbus kasdien. Yra bent kelios sodybos, kurių nepavyko parduoti net nuo pernai metų, bet kaina dabar pakilusi 10–15 proc. Vadinasi, savininkų lūkestis kyla, nors sodyba, tikėtina, dar labiau apleista, nei buvo. Taigi pasiūla, palyginus kelerių metų laikotarpį, yra gal tik 30 proc. Reikia labai sekti rinką ir naujai pasirodančius skelbimus, norint šiandien įsigyti ką nors daugmaž padoraus ir atitinkančio kainą, kurią dar verta mokėti“, – pabrėžia NT ekspertė.
Rekomenduoja įvertinti savo galimybes
I. Baniulytės teigimu, šiuo metu sodybas, kurių kaina adekvati, turtas jos vertas ir kuriose yra vandentiekis, kanalizacija, šluote šluoja. Tos, kurių būklė prasta, gali pastovėti ir ilgiau. Kita vertus, kaip rodo prieš tai minėtas pavyzdys, net ir prastos būklės sodybos, kurių nepavyko parduoti ilgesnį laiką, gali būti gerokai pabrangusios.
„Kainos pakilusios. Sakykime, anksčiau gan tvarkinga sodyba kainavo 30 tūkst. eurų, o dabar jos kaina būtų apie 50 tūkst. eurų. Seniau sodybų buvo galima rasti už 20 tūkst. eurų, dabar gerose vietose, ne daugiau kaip 100 km atstumu iki didžiųjų miestų, su dušu, tualetu kainuoja jau apie 50 tūkst. eurų“, – kainų pokyčius vardija pašnekovė.
NT ekspertės teigimu, nereikėtų pasiduoti išaugusiam sodybų populiarumui ir pulti ieškoti tokio būsto. Reikėtų adekvačiai įvertinti savo finansines galimybes, laiko išteklius, o jei vis dėlto sprendimas priimtas, atkreipti dėmesį, ar prie norimos sodybos patogu privažiuoti, kokioje vietoje ji yra.
„Nerekomenduoju sodybos pirkti tiems, kurie į ją važiuotų tik savaitgaliais ar net rečiau, ypač tokių, kurios nutolusios nuo gyvenviečių. Rekomenduoju tokiais atvejais ieškoti namelių gyvenvietėse. Privatumo tikrai bus, užteks, o kaimynų buvimas suteiks daugiau saugumo. Be to, komunikacijas lengviau įsivesti, jeigu jų nėra. O namelių miesteliuose, kuriuose nėra komunikacijų, vis dar nemažai. Bet miesteliuose jie kainuoja pigiau nei sodybos, nutolusios nuo gyvenviečių“, – sako pašnekovė.
Tiesa, I. Baniulytė įsitikinusi, kad sodybų populiarumas – laikinas: „Manyčiau, kad 2–3 metai yra tas laikotarpis, kiek žmonės vis dar laikys savo įsigytas sodybas. Aišku, viskas priklauso ir nuo to, kiek truks karantinas, suvaržymai. Jeigu tik sugrįš normalus gyvenimas, atsivers platesnės galimybės keliauti, kai kurie savo sodybas parduos.“
