R. Reginio teigimu, pagal šių metų kovo mėnesio realizacijos rezultatus Vilniaus pirminėje butų rinkoje, jau 2020 metų gegužės mėnesį prasidėjęs naujų susitarimų dėl butų įsigijimo augimas tebesitęsia iki šiol. „Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metų kovo mėnesį Vilniuje tiesiogiai iš plėtotojų buvo nupirkti ir rezervuoti 867 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose.
„Per šių metų pirmąjį ketvirtį Vilniaus pirminėje rinkoje buvo parduota ir rezervuota net 62 proc. daugiau nei per 2020 metų pirmąjį ketvirtį. Apskritai, pastarieji septyni mėnesiai pasižymėjo itin aukštu rezultatyvumu naujos statybos butų segmente, kuomet per mėnesį buvo parduodama arba rezervuojama ne mažiau kaip 500 naujos statybos butų“, – rinką apžvelgia pašnekovas.
Kas lemia tokį NT rinkos aktyvumą?
NT eksperto R. Reginio teigimu, prie augančio aktyvumo pirminėje rinkoje prisidėjo ne tik bendros būsto rinkos tendencijos, kai stebime itin aukštą aktyvumą visuose būsto segmentuose (butai, namai, sodybos, žemės sklypai) ir įvairiuose šalies regionuose (didmiesčiai, pajūrio regionas), bet ir po pirmojo karantino pabaigos suaktyvėję plėtotojai.
„Pamatę, kad būsto rinka itin sparčiai atsigauna po metų viduryje fiksuoto didelio nuosmukio, plėtotojai vėl pradėjo aktyviai startuoti su naujais projektais. O tai itin pagerino ir bendrus naujų butų realizacijos rodiklius. Nauji projektai sulaukia itin didelio pirkėjų susidomėjimo ir reikšminga dalis butų jau būna rezervuoti dar tik pradinėje projektų plėtros stadijoje“, – pažymi pašnekovas.
Tačiau ekspertas įspėja, kad pernelyg džiūgauti nereikėtų. Dabartinės realizacijos apimtys yra itin aukštos, o pasiūla sparčiai traukiasi.
„Jeigu skaičiuosime, kiek šiuo metu yra neparduotų butų jau pastatytuose daugiabučiuose Vilniuje, tai matome itin staigų jų mažėjimą. Per šių metų pirmąjį pusmetį neparduotų butų skaičius susitraukė nuo 1200 iki 630 butų (jau pastatytuose daugiabučiuose). Jeigu žvelgsime į 2016-2020 metų laikotarpį, neparduotų butų skaičius kas ketvirtį svyravo nuo 900 iki 1500 butų (vidurkis – 1180 butų). Jeigu prie šių butų pridėsime ir šiuo metu statomus ir neparduotus butus, tai bendras neparduotų butų skaičius šių metų kovo pabaigoje siekė šiek tiek daugiau nei 3100 butų arba 19 proc. mažiau nei prieš metus.
Gali lemti dar didesnį kainų kilimą
Pašnekovo teigimu, pastebima, kad staiga išaugęs aktyvumas stipriai sumažino butų sandėlį. Vadinasi, plėtotojai šiuo metu pilnai neišnaudoja dabartinės rinkos potencialo, o pirkėjams mažėja būsto pasirinkimo galimybės.
„Dažnas finansiškai stiprus plėtotojas skundžiasi tinkamų sklypų pasiūlos trūkumu sostinėje, o kiti plėtotojai užtrunka ieškodami finansavimo šaltinio. Tuo tarpu pirkėjams tokia situacija taip pat nėra naudinga. Jeigu plėtotojai artimiausiu metu nepadidins plėtros apimčių, o aktyvumas išsilaikys rekordinėse aukštumose, tai gali sudaryti sąlygos spartesniam parduodamo turto kainų augimui. Tiesiog dalis plėtotojų stengsis išlaikyti jiems priimtiną realizacijos tempą (ne per spartų) padidindami pardavimo kainas (ką iš esmės šiuo metu ir stebime). Todėl nenustebčiau, jeigu metų eigoje bendros pardavimo apimtys gali pradėti ir mažėti. Nepaisant pandemijos keliamų iššūkių, sąlygos būsto rinkos plėtrai tiek Vilniuje, tiek ir kituose šalies regionuose išlieka palankios, o plėtotojai jau turi galvoti, ką ir kiek gyventojams statys 2022 ir vėlesniais metais“, – akcentuoja R. Reginis.
„Delfi Būstas“ primena, kad „Ober-Haus“ NT ekspertų skaičiavimais, šiemet būsto kainos turėtų paaugti net 6-7 proc.
