Gyvena nelegaliai
„Delfi būstą“ pasiekė informacija apie finansiškai nukentėjusius NT pirkėjus, kurie įsigijo būstus iš NT vystymo bendrovių, galimai susijusių su tuo pačiu NT verslininku. Redakcija pateikia dviejų pirkėjų istorijas.
Mantas (redakcijai tikrasis vardas žinomas) pasakoja, kad sprendimą įsigyti būstą su žmona priėmė 2019 metais po judviejų vestuvių. Kadangi pora gyveno Vilniaus miesto centre, nuosavo buto ieškojo Senamiesčio teritorijoje. Pasak Manto, jų šeimos interesus ir lūkesčius atitiko projekto „Aukštupis“ būstai. Šį projektą jie surado vienoje NT skelbimų internetinėje svetainėje, o būstą pirko per tarpininką.
„Pamatėme, kad dar yra likę įdomiai suplanuotų butų, kaina pasirodė gana tinkama. <...> Ieškojome individualumo, kad namas nebūtų komplekse. Mus šis būstas patraukė tuo, kad vystomas nedidelis daugiabučių kompleksas, kad tai yra daugiabutis kaip vienas namas, jis išskirtinis dėl savo geresnės vietos, ir pats butas mums pasirodė geras. <...> Tad nusprendėme įsigyti, palikti užstatą, sudaryti preliminarią sutartį“, – prisimena Mantas.
Pašnekovas tęsia, kad tuo metu statybų aikštelėje buvo iškilęs vienas daugiabučio aukštas, antras aukštas tuo metu jau buvo statomas, tačiau iš esmės šeima butą pirko iš brėžinių ir remdamasi pardavėjo rodytomis būsimo pastato iliustracijomis.
„Mes visą statybų eigą matėme, nes gyvename netoli ir laukėme, kada namas bus pastatytas. Laukėme apie metus. Tuomet pasisamdėme dizainerę, iš karto susitarėme su vystytoju, kad jis mums įrengs pertvaras, įves komunikacijas, vandentiekio ir elektros taškus, įvadus. Su dizainere susibraižėme buto suplanavimo projektą, nusiuntėme jiems per tarpininką. Tuo metu bendrauti sekėsi visai gerai, mes paprašydavome kokių nors korekcijų ar individualių sprendimų ir problemų dėl to nekildavo“, – pažymi Mantas.
Anot pašnekovo, situacija ėmė keistis artėjant pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo dienai. Prieš atliekant šias procedūras, Mantas ir jo žmona atvyko apžiūrėti buto ir pamatė, kad dalis apdailos buvo atlikta ne taip, kaip tartasi.
„Pavyzdžiui, kai kurie taškai padaryti ne vietoje, kai kur sienose paliktos pragręžtos skylės, kondicionieriaus įvadas ne visai toje vietoje buvo padarytas, izoliacinė plėvelė vienoje sienoje pažeista. Mes paprašėme, kad perdarytų. Tuomet jie kreipėsi į savo subrangovus, šie pradėjo taisyti, bet po dviejų savaičių nebuvo sutvarkyta“, – prisimena Mantas.
Pašnekovo teigimu, atėjus laikui pasirašyti pirkimo ir pardavimo sutartį bei buto perdavimo ir priėmimo aktą, ne visi pageidauti darbai buvo atlikti. Tačiau pora vis vien pasirašė dokumentus, kuriuose pardavėjas buvo įpareigotas iki nurodytos tam tikros datos pašalinti trūkumus. Galų gale, pasak Manto, ne viskas buvo sutvarkyta, tačiau pora nusprendė nebegaišti laiko ir trūkumus susitvarkyti patys, kad galėtų greičiau pradėti remontą.
„Sudarius sutartį, kol darėmės remontą, mūsų santykiai su vystytoju buvo nutrūkę. Buvome užsiėmę savo reikalais. Vėliau, kai jau susibūrė daugiau gyventojų, nusprendėme pasidaryti susirinkimą. Pirmasis susirinkimas įvyko gal rugsėjo mėnesį, o sutartį mes pasirašėme liepos pirmomis dienomis. Na, ir to susirinkimo metu buvo vienas iniciatyvus žmogus, kuris pasisiūlė būti bendrijos pirmininku ir pasakė, kad darbai nevyksta. Bendri namo darbai nedaromi“, – teigia Mantas.
Vyras vardija, kad vis dar nebuvo įregistruota katilinė, nebuvo baigtas stogas, ant kurio turėjo būti bendra terasa, automobilių stovėjimo aikštelė iki galo nebaigta (nesužymėtos vietos), nebaigta elektros instaliacija, priešgaisrinė sistema, nesutvarkyta aplinka. Taip pat iki 2020 metų, Manto teigimu, maždaug lapkričio mėnesio, gyventojams nebuvo suteikta galimybė šildytis būstų, nes nebuvo iki galo sutvarkyta bendra šildymo sistema.
„Spaudėme vystytoją ir jis galų gale įjungė šildymą butuose, bet jau lapkričio mėnesį. Mes turėjome rekuperatorių, bet kai kurie žmonės, nors už jį ir sumokėjo, neturėjo. Taip pat nebuvo įrengtos kolektorinės spintelės, skirtos šildyti. Žmonėms tai reikėjo padaryti už savo lėšas“, – tikina pašnekovas.
Pasak Manto, vystytojas su gyventojais bendravo vis mažiau, o galų gale informavo, kad bendrovė susiduria su finansinėmis problemomis.
„Mums pasirodė įdomu, kad jie liepos mėnesį labai skubėjo su visais pirkėjais sudaryti pirkimo ir pardavimo sutartis. Liko vienas laisvas butas, tai jį perrašė kitos įmonės vardu, tačiau joje taip pat figūruoja to paties vystytojo vardas ir pavardė“, – tikina Mantas.
Pašnekovas pažymi, kad, pasirašant sutartį, joje buvo nurodyta, jog namas bus baigtas 100 proc. iki 2020 gruodžio 31 d.. Dabar baigtumas yra 86 proc., namas nėra įregistruotas.
„Aišku, dalis gyventojų dar remontuoja butus. Mes tikėjomės, kad vystytojas įvykdys savo įsipareigojimus, bet ir toliau su juo susikalbėti nepavyksta. Jis nėra paskelbęs bankroto“, – teigia pašnekovas.
Darbus baigė iš savų lėšų
Lina (redakcijai vardas žinomas) susidūrė su dar keblesne situacija. Moteris „Delfi būstui“ pasakoja, kad jiedu su vyru ieškojo buto Senamiestyje investicijai.
„Ieškojome nedidelio, patrauklaus butuko, kad būtų patogus susisiekimas su oro uostu, stotimi ir pan. Ir kaip tik turiu bičiulę, kuri mane supažindino su savo kolege, o ši aprodė nedidelį butą. Jis mums patiko, tad nusprendėme įsigyti. Namas jau buvo pastatytas, tačiau butas dar nebuvo sutvarkytas, bet pasirašytas įsipareigojimas, kad, atėjus laikui, terminui pasibaigus, jis bus pabaigtas, kaip ir namas, 100 proc. bei įregistruotas“, – pažymi pašnekovė. Šeima nusprendė įsigyti projekto „Visų Šventųjų 7“ būstą.
Kai Lina ir jos vyras pasirašė pirkimo ir pardavimo sutartį, namo baigtumas buvo 82 proc., o vystytojas sutartimi įsipareigojo namą įregistruoti 100 proc. baigtą iki 2019 metų gruodžio 31 dienos.
„Mes įsigijome, po truputį pagal galimybes įsirenginėjome patys, elementarius darbus ir jie padarydavo, kai vyras labai reikalaudavo. Bet iš esmės nusprendėme nebelaukti, nes matėme, kad viskas gali tęstis labai ilgai, patys darėmės darbus. Butą pabaigėme praėjusių metų kovą. Šildymas, elektra, karštas vanduo buvo sutvarkyta už mūsų lėšas, nors turėjo būti vystytojo įsipareigojimas, likome nukentėję, nes, prasidėjus rudeniui, likome be karšto vandens, mat vystytojas nesumokėjęs, įsiskolinęs. Paskui mes su gyventojais įsteigėme bendriją, tai patys už savo lėšas pabaigiam šitą projektą, nes liko labai daug nepadarytų dalykų“, – pasakoja moteris.
Lina pateikė sąrašą, kuriame įvardijo dalį darbų, kuriuos turėjo atlikti vystytojas, tačiau tai padaryti teko arba dar teks patiems gyventojams.
- Liftų naujausia saugumo technika, liftai buvo įrengti, tačiau neveikiantys, vystytojas liko skolingas už jų įrengimą, tad žmonės neturėjo galimybės jais naudotis;
- Šildymo sistemos įjungimas eksploatuoti. Teko patiems įsigyti buto šilumos mazgą, kuris skirtas aprūpinti butą šiluma ir karštu vandeniu;
- Elektros skaitikliai nebuvo įrengti – teko patiems gyventojams įsirengti;
- Netvarkinga gaisro signalizacija – teko tvarkytis patiems;
- Neįvestas interneto kabelis;
- Negavome jokių brėžinių, kaip yra išvedžiota elektros instaliacija bute;
- Dėl rangovo nesumokėtų mokesčių buvo atjungtas šildymas žiemą, todėl teko statyti boilerį, kad turėtume karšto vandens bei šildymą bute;
- Neatlikti fasado remonto darbai;
- Neįrengtos laiptinės;
- Neužbaigtos terasos;
- Neįrengta bendra saugumo sistema – nėra vaizdo kamerų;
- Neįrengta vaikų žaidimų aikštelė.
„Manau, kitų butų, kuriuose dar žmonės negyvena, savininkai galėtų daugiau papasakoti. Beje, vandentiekio sistema buvo įrengta ne pagal reikalavimus, ją visą reikėjo perdaryti. Žodžiu, turėjo būti nuostabus projektas, o išėjo šnipštas – labai džiaugiuosi puikiais ir iniciatyviais gyventojais, dėl kurių šį projektą visgi baigsime, tik labai gaila, kad už savo papildomas investicijas“, – teigia pašnekovė.
Pasak Linos, gyventojai keletą kartų siuntė vystytojui laiškus, tačiau sugrįžo, taip ir nepasiekę adresato, – bendrovė jau yra paskelbusi bankrotą. Gyventojai planuoja ruošti kolektyvinį ieškinį. Reikėtų pabrėžti, kad gyventi neįregistruotame daugiabutyje yra nelegalu.
Vystytojo atstovas: gyventojai nėra kreipęsi dėl pastato užbaigimo įregistravimo procedūros vėlavimo
Manto ir Linos istorijos panašios tuo, kad projektai, kurių būstus jie įsigijo, nebuvo baigti iki 100 proc., vystytojas neįvykdė numatytų įsipareigojimų. Linos atveju projektą „Visų Šventųjų 7“ vykdė UAB ADPF, ši įmonė jau yra paskelbusi bankrotą. Manto atveju projekto „Aukštupis“, pašnekovo teigimu, vystytojas yra UAB „SENAMIESČIO TURTAS“, ji vis dar egzistuoja. Rekvizituose šios įmonės direktorius nurodytas vienas asmuo, tačiau, abiejų pašnekovų teigimu, galimai pagrindinis UAB „ADPF“ ir UAB „SENAMIESČIO TURTAS“ figūruojantis asmuo – Saulius Pavarinis. Viešai prieinamais duomenimis, šis asmuo galimai susijęs ir su daugiau bendrovių, pavyzdžiui, UAB „Real Capital Baltic“, UAB „Ergus“ (direktorius). Redakcija su S. Pavariniu bandė susisiekti ir pasikalbėti tais telefonais, kurie nurodyti šalia šių dviejų bendrovių. Paskambinus vienu telefonu (UAB „Real Capital Baltic“), juo atsiliepęs asmuo patikino nesantis Saulius Pavarinis, o kitu telefonu (UAB „Ergus“) apskritai niekas neatsiliepė. Redakcija antruoju telefonu, kuriuo niekas neatsiliepė, nusiuntė žinutę su prašymu susisiekti. El. pašto rasti nepavyko. Straipsnio publikavimo dieną (kovo 18 d.) su S. Pavariniu nebuvo pavykę susisiekti.
Registrų centro duomenimis, UAB „ADPF“ akcininkai buvo Sauliaus Pavarinio vadovaujama „Ergus“ ir Pranas Pavarinis. „SENAMIESČIO TURTO“ akcininkas – Pranas Pavarinis, tačiau vadovo grafoje nurodyta, kad įmonės direktorius yra Gediminas Stralkus. Kontaktinis el. paštas nurodytas dar kito asmens – Rimvydo Samulionio. Redakcija susisiekė su R. Samulioniu ir pateikė keletą klausimų:
- Kaip Jūs susijęs su minėta UAB „Senamiesčio būstas“?
- Ar galite pakomentuoti susidariusią situaciją dėl „Aukštupio“ projekto? Kodėl vis dar nepadaryti darbai? Iki kada vystytojas žada tai daryti ir kaip gyventojams bus atlyginti nuostoliai?
- Kaip su įmone susijęs Saulius Pavarinis?
R. Samulionis informavo, kad jis UAB „Senamiesčio turtas“ direktoriumi nebedirba nuo 2020 m. rudens ir kad bendrovei atstovauja advokatų kontora „Constat“, kuri ir atsakys į pateiktus klausimus.
Netrukus redakcija gavo advokatų kontoros atsakymus į viršuje pateiktus klausimus. Teisininkų prašymu pateikiame visą jų atsakymą (kalba netaisyta):
„Advokatų profesinė bendrija „Constat“ buvo informuota dėl Jūsų pateiktų klausimų apie UAB „Senamiesčio turtas” vykdomą projektą „Aukštupis“. Atstovaudami UAB „Senamiesčio turtas” pateikiame sekančią informaciją apie Jūsų užduodamus klausimus.
Dėl nekilnojamojo turto (pastato) statybos užbaigimo ir įregistravimo procedūros norėtume atkreipti dėmesį, jog pagal šiuo metu galiojantį STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – Reglamentas) statybos užbaigimo procedūros suprantamos kaip subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą. Subjektui, vykdžiusiam statybos darbus (statytojui), siekiant gauti statybos užbaigimo aktą Reglamente nustatyta tvarka reikia kreiptis į statybos užbaigimo komisiją. Reglamento 68 punkte nustatyta, kad Komisijos nariai, gavę iš statytojo 10 priede nurodytus dokumentus, pagal kompetenciją privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto (su prašymu pateiktos statinio projekto ar jo dokumentų laidos) sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams komisijos nariai gali patikrinti pasirinktinai. Reglamento 79 punkte numatyta, kad jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams.
Taigi, komisija patikrina, ar statinys pastatytas pagal statinio projekto sprendinius, kuriems buvo išduotas statybas leidžiantis dokumentas, radus esminių nukrypimų – statybos užbaigimo aktas nėra išduodamas.
UAB „Senamiesčio turtas“ yra parengęs kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksuotas 100% pastato statybų baigtumas, užsakyti energetinio naudingumo matavimai, atliekami baigiamieji darbai. Gyventojams buvo perduota parengta kadastrinių matavimų byla susipažinimui. Tačiau buvo pastebėta, jog gyventojai savavališkai atliko projekto sprendinių pakeitimus, o kai kurie gyventojai laiku ir iki galo nebuvo atlikę būtinųjų apdailos darbų, tam, jog pastatas galėtų būti įregistruotas 100 % baigtumu.
Dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. antrosios Covid – 19 bangos ir dėl to vykusio rangovų darbų vėlavimo, taikyto karantino bei gyventojų atliktų savavališkų projekto sprendinių pakeitimų, iki galo neatliktų būtinųjų apdailos darbų užbaigimo procedūra užsitęsė. Tačiau UAB „Senamiesčio turtas“ deda maksimalias pastangas, jog kuo greičiau pastatas būtų įregistruotas 100 % baigtumu.
Be to, UAB „Senamiesčio turtas“ manymu, didelę žalą ir įtaką susiklosčiusiai situacijai padarė nekilnojamojo turto brokerių, kurie pardavinėjo projektą, veiksmai, nes UAB „Senamiesčio turtas“ atstovavimas ir pardavimo procesas nevyko sklandžiai, buvo padaryta daug klaidų, kurių pasėkoje UAB „Senamiesčio turtas“ privalėjo ne tik rūpintis objekto statybomis, bet ir spręsti dėl to iškilusį konfliktą.
Taigi, UAB „Senamiesčio turtas“ nenustojo vykdyti komunikacijos ir bendradarbiavimo, gavę gyventojų užklausas reaguoja ir pagal turimas galimybės į jas atsako. Tačiau UAB „Senamiesčio turtas“ nėra žinoma, kad gyventojai būtų atlikę kokius nors statybos darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs įvykdyti UAB „Senamiesčio turtas“, be to, gyventojai nėra kreipęsi dėl pastato užbaigimo įregistravimo procedūros vėlavimo, todėl gavus gyventojų pranešimą ir tai patvirtinančius duomenis, bus sprendžiama susidariusi situacija.
Atsakydami į klausimą, kaip susijęs Rimvydas Samulionis, pažymime, jog pastarasis buvo UAB „Senamiesčio turtas“ direktoriumi nuo 2016 m. rugsėjo iki 2020 m. lapkričio.
Tuo tarpu, Saulius Pavarinis, dėl vienintelio UAB „Senamiesčio turtas“ akcininko sunkios ligos (akcininkas mirė 2021 m. sausį), buvo įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus. Žinoma, akcininko liga ir mirtis taip prisidėjo dėl įmonės įsipareigojimų vėlavimo.
Todėl, galimai dėl šių aplinkybių, gyventojai turi tiek R. Samulionio tiek ir S. Pavarinio kontaktus, tačiau šiuo metu direktoriaus pareigas eina Gediminas Stralkus.
Vystytojo bankroto atveju šansų atgauti lėšas – mažai
Nesutarimai tarp pirkėjų ir vystytojų vis dar yra dažna ir aktuali problema. Situacija sudėtingesnė tada, kai bendrovė, vykdžiusi projektą, bankrutuoja taip jo ir nebaigusi. Ką tokiais atvejais daryti? Pirmiausia, atsargiai vertinti projektus, kurių pardavimas pradėtas dar nepradėjus statybų. Tai ypač svarbu, jeigu būstą ketinama pirkti iš mažiau žinomo vystytojo. Advokatų profesinės bendrijos TRINITI JUREX partneris, advokatas Deivis Valiulis sako, kad tokiais atvejais nekilnojamojo turto vystytojai su potencialiais butų pirkėjais paprastai sudaro preliminarias butų pirkimo ir pardavimo sutartis, „butų rezervavimo“, „butų statybos“ ar kitaip pavadintas sutartis, kurios visos priskiriamos ikisutartiniams teisiniams santykiams.
„Tai reiškia, kad tokios sutartys negali būti reikalaujamos įvykdyti natūra, todėl net sudaręs su nekilnojamojo turto vystytoju preliminarią sutartį potencialus buto pirkėjas negali priversti nekilnojamojo turto vystytojo pasirašyti su juo pagrindinės buto pirkimo ir pardavimo sutarties, pagal kurią pirkėjas įgytų buto nuosavybės teisę. Paprastai pagal tokias „ikisutartinių teisinių santykių sutartis“ potencialūs butų pirkėjai turi sumokėti nekilnojamojo turto vystytojui nustatyto dydžio avansą, kuris dažnai, sudarant susitarimus, naudojamas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, numatant, kad nekilnojamojo turto vystytojui atsisakius sudaryti pagrindinę buto pirkimo ir pardavimo sutartį jis turi grąžinti potencialiam pirkėjui avansą ir dar sumokėti tokio paties dydžio baudą“, – paaiškina teisininkas.
Anot D. Valiulio, problemos nebūtų, jeigu visais atvejais visos šalys veiktų sąžiningai. Sudarant sutartis dėl būsimo buto įsigijimo pradiniu daugiabučio namo statybos etapu kartais atsitinka taip, kad nekilnojamojo turto vystytojas bankrutuoja daugiabučio namo bei butų taip ir nepastatęs. Taigi, susitarimų su nekilnojamojo turto vystytojais pradiniu daugiabučio namo statybos etapu sudarymas ir piniginių lėšų mokėjimas yra rizikingas dalykas, dėl kurio pirkėjų teisių gynimas nekilnojamojo turto vystytojo bankroto atveju yra labai ribotas ir sudėtingas. Tad ką reikėtų daryti?
„Pirmiausia, atsakingai rinktis nekilnojamojo turto vystytoją ir pasidomėti jo situacija bent jau esamuoju momentu, t. y. pasidomėti viešai prieinama informacija apie įmonės veiklos laikotarpį, įgyvendintus projektus, finansinę būklę, mokestinių įsipareigojimų vykdymą ir taip bent preliminariai susidaryti įspūdį apie nekilnojamojo turto vystytojo galimybes tinkamai įvykdyti sutartį“, – aiškina teisininkas.
Jis tęsia, kad antras dalykas – atidžiai skaityti sudaromos sutarties tekstą ir tartis, kad į sutartį būtų įtrauktos potencialiam pirkėjui palankios sąlygos. Pavyzdžiui, siekiant sumažinti ginčo apimtį, sutartyje iš karto galima numatyti, jog tai yra būsimo buto pirkimo ir pardavimo sutartis pagal Civilinio kodekso 6.403 straipsnį, kas suteiktų teisę potencialiam pirkėjui reikalauti teismo keliu pripažinti jam buto nuosavybės teisę, jeigu buvo sumokėta reikšminga avanso suma, nors pats butas ir nebaigtas statyti.
„Sutartyje iš karto galima numatyti, kada pirkėjas įgyja teisę reikalauti nuosavybės teisės pripažinimo: kokią sumą sumokėjus, kokiam buto baigtumui esant ir panašiai. Esant Civilinio kodekso 6.403 straipsnyje bei teismų praktikoje pripažįstamoms sąlygoms, sutartis gali būti pripažįstama būsimo buto pirkimo ir pardavimo sutartimi pagal Civilinio kodekso 6.403 straipsnį ir be atitinkamų nuostatų sutartyje, tačiau tokių nuostatų numatymas sutartyje suteiktų daugiau aiškumo ir šiek tiek palengvintų bylinėjimąsi teisme“, – pažymi pašnekovas.
D. Valiulis sako, kad visgi reikia pripažinti, jog nekilnojamojo turto vystytojui bankrutavus potencialiems pirkėjams šansų atgauti už būsimą butą sumokėtą avansą yra nedaug. Iškėlus įmonei bankroto bylą, visos įmonės sudarytos sutartys laikomos pasibaigusiomis – nebelieka pareigos toliau jų vykdyti ir įgyvendinti (užbaigti) patį projektą. Avansus sumokėję pirkėjai turėtų kreiptis į įmonės bankroto administratorių, kad būtų pripažinti įmonės kreditoriais.
„Deja, tokie reikalavimai bus tenkinami paskutine (trečiąja) eile (pirmiausia tenkinami hipoteka užtikrinti reikalavimai, paskui – darbuotojų reikalavimai, tada – susiję su mokesčiais ir įmokomis į biudžetą), kai įmonės lėšų dažniausiai nebelieka arba lieka nedaug. Kitas kelias – kreiptis į teismą, kad potencialiam pirkėjui būtų pripažinta nuosavybė į butą vadovaujantis Civilinio kodekso 6.403 straipsniu, jeigu tenkinamos atitinkamos sąlygos. Taip būtų galima įgyti nuosavybės teisę kad ir į nebaigtą statyti butą, tačiau pirkėjas bent jau turėtų kažkokį turtą, o ne abejotino patenkinimo kreditorinį reikalavimą įmonės bankroto byloje“, – pažymi teisininkas.
Turint nuosavybę nebaigtame statyti daugiabučiame name (pripažinus buto nuosavybę teismo tvarka arba įsigijus butą jau pagal pirkimo ir pardavimo sutartį nebaigtame daugiabučiame name) ir bankrutavus nekilnojamojo turto vystytojui, D. Valiulio teigimu, butų savininkai turėtų patys organizuotis daugiabučio namo statybos užbaigimą ir įregistravimą įstatymų nustatyta tvarka. Butų savininkai turėtų sudaryti susitarimą, kaip bus organizuojamas daugiabučio namo statybos užbaigimas, kaip bus dengiamos statybos išlaidos, ir samdyti rangovą, kuris tai padarytų. Kadangi iki bankroto bylos iškėlimo dažniausiai visi butai dar nebūna parduoti, be to, dažnai daugiabutis namas su visais butais būna įkeistas kredito davėjui pagal nekilnojamojo turto vystytojo prisiimtas prievoles siekiant gauti projekto finansavimą, daugiabučio namo statybos užbaigimo klausimų spręsti paprastai nėra įmanoma iki įmonės bankroto proceso pabaigos; kai paaiškėja, kas perima įmonės turtą, pasidaro aiškus subjektų, galinčių priimti sprendimą dėl daugiabučio namo statybos užbaigimo, ratas.
