Naujas nuomos modelis
Ilgalaikės nuomos administravimo platformos valdantis.lt vadovas Jurgis Vilutis „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ pasakoja, šiandien Lietuvoje jau yra galimybė ne tik administruoti NT, bet ir suteikti pagalbą tiems, kurie nori įsigyti būstą.
„Turime klientų, kurie net nėra buvę savo bute. Jie yra buvę tik pas notarą arba išvis tik per ambasadą yra pasirašę įgaliojimus nupirkti. Tai toks modelis yra atėjęs iš Vakarų valstybių, kuriose savininkai, turintys NT, supranta, kad jie nori ne dirbti savo NT, o tiesiog gauti pajamas“, – sako pašnekovas.
Tarpininkaujančios bendrovės administruoja būstus, t. y., bendrauja su nuomininkais, kaimynais, komunalinių paslaugų tiekėjais, sprendžia įvairias problemas.
„Yra kelios skirtingos problemų kryptys ir jos prilygsta tam tikriems objektams. Mes skirstome objektus į mažesnių pajamų, kurių nuoma yra iki 250 eurų per mėnesį. Tokiais atvejais problemų būna su pačiais nuomininkais ir tokiais atvejais bendraujame su kaimynais. Pavyzdžiui, vakarėliai, triukšmas, pykčiai tarpusavyje. Taip pat būna komunalinių paslaugų nesužiūrėjimas. Kitas segmentas – butai nuo 350 iki 500 eurų, bet daugiau senos statybos butai. Ten problemų būna dėl remonto, baldų, santechnikos, elektros ir labai dažnai tenka reaguoti. Turime keletą objektų, į kuriuos tenka vykti net 3-4 kartus per mėnesį“, – pasakoja J. Vilutis.
Jis tęsia, kad kita administruojamų butų dalis – prabangūs, naujos statybos butai, kurių nuomos kaina prasideda nuo 500 eurų. Brangiausias butas, kurį administruoja valdantis.lt – 2000 eurų nuomos mokesčio per mėnesį.
„Šie nuomininkai yra įnoringi. Pavyzdžiui, turėjome nuomininką vokietį, jam perdegė lemputė ir nors sutartyje parašyta, kad jis turi pats pasikeisti, tačiau jis skambino mums ir prašė tai padaryti. Mes tai padarėme, išrašėme jam sąskaitą, jis susimokėjo, bet jam svarbu buvo to nedaryti pačiam“, – pasakoja pašnekovas.
Nuomininkas su savininku nebendrauja
Kai nuomojamą būstą administruoja įmonė, tam tikra prasme ji prisiima atsakomybę ir už nuomininką. Savininkai, pasak J. Vilučio, paprastai nežino, kad nuomoja jų būstą, o nuomininkai – kieno butą nuomojasi. Todėl, pašnekovo teigimu, tokiais atvejais tarpininkui tenka užduotis atrinkti patikimą gyventoją.
„Yra labai svarbu atsirinkti nuomininką, bet ko neįsileidžiame, nes reikės su juo ir bendrauti. Be to, viena iš priemonių apsidrausti ir paprasčiausias būsto draudimas. Mes rekomenduojame apsidrausti savininkui NT, o jeigu brangesnis būstas, mes reikalaujame iš nuomininko, kad jis draustųsi ir civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat prašome depozito – 2–3 mėnesių avanso. Tuomet stebime situaciją, mes turime programą ir taip galime stebėti įvairius pasikeitimus, net vandens sunaudojimą, ir pagal tai galime spręsti, ar ten vyksta vakarėliai, ar žmogus gyvena vienas“, – pasakoja J. Vilutis.
Kas yra klientai?
Kas yra tokių paslaugų klientai? Pasak J. Vilučio, juos galima išskirti į kelias kategorijas. Pagrindiniai būsto administravimo klientai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie abejoja savo jėgomis bendrauti su nuomininkais ir spręsti problemas, susijusias su būsto nuoma.
„Jie greitai taps pensininkais ir galvoja, kad jau nebesugebės susitvarkyti su savo butu, jiems reikia, kad kažkas pradėtų rūpintis jų būstu, kurį jie nuomoja kitiems. <...> Kita dalis yra tie žmonės, kurie gyvena ne tame mieste ar net šalyje, kuriame nuomoja būstą. Turime klientų, kurie gyvena užsienyje, išvažiuoja ten dirbti arba net turėjome klientą, kuris išvažiavo keliauti po pasaulį. Ir tie, kurie yra labai užimti, tai verslininkai, dažniausiai jauni“, – vardija J. Vilutis.
Koronavirusas pakoregavo veiklą
Tokio verslo modelį Lietuvoje, kaip ir kitus segmentus, palietė koronaviruso pandemija ir karantinas. Pirmiausia, pasak J. Vilučio, praėjusių metų pavasarį būta keblumų dėl nuomos kainų svyravimo.
„Milžiniška masė trumpalaikės nuomos būstų perėjo į ilgalaikės nuomos segmentą. Ir tie butai yra gerai įrengti, gerose namo vietose. Ir kas nutiko? Žmonės panikavo, leido kainas. Pavyzdžiui, toje pačioje laiptinėje mes nuomojome butą už 500 eurų, privatūs savininkai nuomojo kitą būstą už 350 eurų. Tai iš tikrųjų pora mėnesių mums buvo sunkūs, nes mes nežinojome, ką daryti, Mušti kainos mes negalėjome. Bet mums pasisekė, mes išnuomojome viską, ką turėjome. Ir antras etapas – kasdienis darbas. Mes važiuojame į butus, juos remontuojame, prižiūrime, o ten gyvena nuomininkai. Tai turime nuolat dezinfekuoti savo aprangą, dėvėti apsaugas ir pan.“, – pažymi pašnekovas.
Pasak J. Vilučio, tarpininkaujanti įmonė savo pelną iš nuomos gauna komisiniu principu: jeigu butas stovi tuščias, bendrovė taip pat negaunama užmokesčio. Kitaip tariant, anot pašnekovo, jeigu nuomos kaina yra 600 eurų per mėnesį, tai bendrovė sau pasiima 10 proc. komisinį mokestį. Galima teigti, kad tokiais atvejais nuomininkui nuomos kaina gali būti 10 proc. aukštesnė arba savininkas sutiks 10 proc. komisinius atskaičiuoti iš savo potencialių nuomos pajamų. Kita vertus, jeigu nuomininkas vėluoja sumokėti nuomą, bendrovė savininkui padengia nuomos sumą ir toliau laukia jos iš nuomininko.
Daugiau klausykite „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ ČIA.
