Naujos statybos būstai pabrango 5 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 6,4 proc., o butai daugiabučiuose namuose – 4,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 3,4 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 4,5 proc., o vienbučių ir dvibučių namų kainos nepasikeitė.

 Būsto kainų pokyčiai per ketvirtį

Dar didesnis kainų skirtumas matomas lyginant praėjusius metus su 2019-aisiais. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 9,4 proc. Naujos statybos būstai pabrango 8,8 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – 14,4 proc., butai daugiabučiuose namuose – 6,7 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 9,7 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 10,6 proc., o vienbučiai ir dvibučiai namai – 7,1 proc.

Būsto kainų pokyčiai per metus

Būstų kainos ir toliau auga. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,9 proc. (2021 metų sausį buvo fiksuojamas 1,4 proc. augimas).

„Šių metų vasario mėnesio rezultatas tęsia nuo 2020 metų pabaigos paspartėjusį butų pardavimo kainų augimo tempą Lietuvos didmiesčiuose. Vien per pastaruosius tris mėnesius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose butų pardavimo kainos vidutiniškai ūgtelėjo 3,3%. Tuo pačiu tai yra sparčiausias trijų mėnesių kainų augimas nuo pasaulinės finansinės krizės pradžios 2007–2008 metais. Reikia pastebėti, kad butų kainų augimas fiksuojamas visuose miestuose bei skirtinguose butų segmentuose (naujos ir senesnės statybos).

Atrodo, kad dabartinė pandemija, reikšmingai apribojusi gyventojų galimybes vartoti ir skirti pinigus įvairioms pramogoms (maitinimas, renginiai, kelionės ir pan.), dalį gyventojų paskatino papildomai investuoti į būsto sektorių. Galime stebėti, kaip Lietuvos gyventojai aktyviai investuoja į jau turimo būsto pagerinimą, įsigyja savo pirmąjį ir ne pirmąjį būstą, turimą būstą keičia naujesniu ar erdvesniu ir pan. Bendras aukštas rinkos aktyvumas, kylančios butų kainos ir naujai išduodamų paskolų apimtys, taip pat augantis ar bent jau sparčiai nemažėjantis gyventojų skaičius miestuose rodo, kad gyventojai ilgalaikėje perspektyvoje nesureikšmina pandemijos grėsmių.

Todėl dabartinėje situacijoje labai svarbus vaidmuo tenka naujo būsto plėtotojams. Užtikrindami pakankamą naujo būsto kiekį plėtotojai gali ir išnaudoti rinkos potencialą, ir tuo pačiu prisidėti prie kainų augimo suvaldymo“, – pranešime sakė Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)