Tuo tarpu komercinių patalpų rinkoje numatoma nemažai pokyčių. „Capital“ nekilnojamojo turto brokerė Gina Mackevičienė pranešime spaudai dalinasi įžvalgomis, kad dėl augančio ar, priešingai, mažėjančio darbuotojų skaičiaus verslai turi keisti patalpas, o pasikeitę reikalavimai dėl saugaus atstumo užtikrinimo gali ir maitinimo bei kitas įstaigas priversti keltis į erdvesnes vietas, siekiant aptarnauti tokį patį skaičių klientų, kaip iki pandemijos.
Taisykles diktuos darbuotojų ir klientų saugumo užtikrinimas
Kalbant apie pandemijos įtaką, ekspertės manymu, dabartinė situacija stipriau turėtų atsiliepti komercinių patalpų rinkai. „Vieni verslai sparčiai plečia savo veiklą, samdo daugiau žmonių ir dėl to turi keisti patalpas, o kiti atvirkščiai – sumažina darbuotojų skaičių, pereina į nuotolinį darbą, todėl patalpų poreikis sumažėja, tenka jas keisti į mažesnes ar visai atsisakyti“, – situaciją komentuoja G. Mackevičienė.
Tačiau besikeičiantis darbuotojų skaičius, anot jos, nėra vienintelė priežastis pokyčiams. Vis svarbesniu aspektu tampa saugūs atstumai ir erdvė vienam darbuotojui: „Tikėtina, kad ilgainiui gali keistis reikalavimai dėl biuro ploto vienam darbuotojui, o siekiant užtikrinti saugumą – išlaikyti didesnius atstumus. Taip pat tikėtina, jog gali mažėti atviro tipo biurų paklausa, nes atskiruose kabinetuose dirbantys žmonės turi mažiau galimybių užsikrėsti nuo kolegų.“
Atstumo išlaikymas, anot nekilnojamojo turto ekspertės, gali likti aktualus ir atidarius kavines bei restoranus. „Kaip ir biuruose, taip pat ir restoranuose bei kavinėse, tikėtina, atsiras reikalavimai išlaikyti tam tikrus atstumus tarp staliukų – tai sąlygotų poreikį turėti didesnį plotą, norint aptarnauti tą patį klientų skaičių, koks buvo iki pandemijos“, – apie tendencijas kalba ekspertė ir priduria, kad, pavyzdžiui, pastaraisiais metais Kaune populiarios buvo nedidelės – 60-150 kv.m kavinių / restoranų patalpos, tačiau ateityje dėl saugumo reikalavimų tai gali keistis.
Derėkitės dėl geresnių sąlygų dar per karantiną
Anot G. Mackevičienės, įtakos nekilnojamojo turto rinkai turėjo judėjimo tarp savivaldybių apribojimas, tačiau jį atlaisvinus, aktyvumas turėtų padidėti. „Dažnai iš norinčių apžiūrėti būstus pirkėjų girdžiu, kad jie negali atvykti į apžiūrą, nes gyvena kitoje savivaldybėje, todėl ją atideda vėlesniam laikui – tai reiškia, kad atlaisvinus judėjimą tarp savivaldybių, nors nekilnojamojo turto pirkimas ir šiuo metu nėra sustojęs, rinka taps dar labiau aktyvi“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovė.
Pavasaris, anot jos, visuomet būna aktyvesnis laikas, nes tuomet prasideda sodybų, sodų ir žemės sklypų pirkimas, o lietuviai į nekilnojamąjį turtą noriai investuoja tiek savo, tiek banko skolintus pinigus.
Jei jau radote poreikius atitinkančias komercines patalpas, anot G. Mackevičienės, laukti kainų smukimo nederėtų, nes nekilnojamojo turto rinka nereaguoja taip greitai. „Jau per pirmąjį karantiną sakiau, jog šita rinka nereaguoja taip greitai ir kainos staiga nenukris. Tam pritaria ir ekonomistai, ir išties – kurį laiką buvo stagnacija, o tuomet jos vėl po truputį kilo. Visuomet buvo tam tikras procentas neužimtų, laisvų patalpų, kurias galima pirkti ar nuomotis, bet tikėtis, kad labai ženkliai keisis kainos – neverta, todėl jei radote patalpas, atitinkančias savo poreikius, nesėdėkite ir nelaukite, – pataria ekspertė ir siūlo nesidrovėti dėl geresnių sąlygų tartis su pastatų savininkais. – Galite prašyti nuolaidų tam tikram laikotarpiui, rezervuoti patalpas sudarant sutartį ir pradėti mokėti tuomet, kai verslai bus atidaryti arba tartis persvarstyti sąlygas, priklausomai nuo karantino situacijos.“
Pasak nekilnojamojo turto brokerės, derėtis visuomet yra verta ir tai daryti reikėtų jau dabar.
„Nereikia turėti lūkesčių, kad galėsite mokėti perpus mažiau – nuolaidos gali būti ir ne piniginės. Pavyzdžiui, galbūt jums reikalingas mokėjimo atidėjimas ar susitarsite nemokėti tą laikotarpį, kol truks patalpų įrengimas? O gal savininkas sutiks patalpas pagal nuomininko poreikius įrengti savo lėšomis? Tereikia ieškoti kompromisų“, – apie derybų naudą pasakoja ekspertė ir pastebi, kad pandemija atnešė ir dar vieną naują tendenciją – tiek turto savininkai, tiek nuomininkai darosi vis atsargesni, o kartais, siekiant apsidrausti, netgi prašoma pateikti ir verslo planus, todėl toks prašymas turėtų nebestebinti.
Verslas turi eiti arčiau žmogaus
Renkantis komercines patalpas, anot brokerės, verslininkui yra sudėtingiau pažvelgti iš kliento perspektyvos, o tai tikslingiau padaryti gali specialistas. „Specialisto nuomonę verta išklausyti net tuomet, jei manote, kad viską žinote apie savo verslą. Kartais yra tokių niuansų, kurių pats verslininkas nepastebi, o ekspertas yra susidūręs su įvairiais pavyzdžiais, todėl gali patarti dėl patalpų išdėstymo, vietos pasirinkimo ar kitų niuansų, – pastebi G. Mackevičienė. – Dažniausiai verslai nori kurtis prestižinėmis laikomose vietose, tačiau neretai tai nėra patogus variantas jų klientui – verslas turi eiti arčiau žmogaus, o ne žmogus ieškoti verslo miesto centre.“
Jei visgi nusprendėte, kad specialisto paslaugų jums nereikia, ekspertė pataria naujo nuomininko ieškoti tą pačią dieną, kai sužinote, kad patalpos liks laisvos. Visgi, jei per du mėnesius naujo kliento rasti nepavyko, brokerė siūlo pasinaudoti bent jau nemokama konsultacija. „Jei jūsų patalpos yra prekybinės, įsikūrusios pirmame aukšte ir dar gerai žinomame pastate, tikriausiai nekilnojamojo turto specialisto neprireiks ir naują nuomininką rasite labai greitai, tačiau jei taip nėra, ilgiau nei porą mėnesių delsti nereikėtų. Neretai verslai kreipiasi tiesiai į brokerius, todėl procesas su jų pagalba vyksta greičiau“, – patirtimi dalijasi G. Mackevičienė.
Keli patarimai, padėsiantys parduoti
G. Mackevičienės teigimu, yra nesudėtingų priemonių, kuriomis pasinaudoję galite padidinti šansus nesunkiai rasti klientą be ekspertų pagalbos. G. Mackevičienės teigimu, svarbu, kad klientas jūsų patalpose matytų savo verslą, todėl jos privalo atrodyti estetiškai tvarkingos, tačiau daug investuoti į tai nereikėtų. „Jei jūsų patalpos yra seniai tvarkytos, reikia pagražinti estetinį vaizdą, pavyzdžiui, šviesia spalva perdažyti sienas. Į tai nereikėtų investuoti daug, nes naujas nuomininkas gali turėti kitokią viziją nei jūs, tačiau geras pirmas įspūdis yra būtinas, – apie reikalingas korekcijas kalba ekspertė. – Taip pat svarbu, kad atsiskleistų patalpų erdvė, todėl jos turi būti ištuštintos, o, pavyzdžiui, suplyšusios šviesdengės ar nešvari kiliminė danga patrauklumo objektui taip pat nepridės.“
Ir vis tik vienas svarbiausių klausimų – patalpų kaina. Kadangi tai, kokia ji turi būti, nustato rinka, remiantis panašiais skelbimais to daryti nerekomenduojama.
„Dažnai tikrą pardavimo kainą nustatyti yra sunku – ją visuomet diktuoja rinka. Jei pas jus atėjo pirkėjas ir siūlo, pavyzdžiui, trečdaliu mažesnę kainą, nei jūs norite, verta pagalvoti, ar nesate užsiprašęs per daug, – pasakoja ekspertė ir priduria, kad tokių situacijų galima išvengti, kai kainą nustato turto vertintojas. – Atliktas turto vertinimas gali ne tik padėti pirkėjui, kuris nori įsigyti patalpas pasinaudodamas paskola, bet ir tuomet, kai kalbame apie įmonę – turto vertinimas naudingas, siekiant nustatytą kainą pagrįsti akcininkams.“
