Renkasi erdvesnį būstą

Dar pirmojo karantino metu, praėjusių metų pavasarį, NT ekspertai, pardavėjai pastebėjo augantį gyventojų susidomėjimą erdvesniais būstais – didesnio ploto butais, nuosavais namais ar kotedžais. Būtent tokio NT paklausa išliko didelė visą vasarą, rudenį ir tęsiasi iki šiol. „Delfi TV“ laidoje „Delfi Rytas“ „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šis ir kiti pokyčiai NT segmente įžvelgiami tiriant ir Lietuvos, ir užsienio šalių rinkas.

„Pokyčiai visose šalyse daugiau mažiau yra panašūs. Pirmasis, daug ką nustebinęs pokytis, buvo NT aktyvumas. Jis, priešingai nei buvo baimintasi, praktiškai nesumažėjo ir net, jei žiūrėtume praėjusių metų antrąją pusę ir šių metų pradžią, tai buvo dalies segmentų pasiekti visų laikų aktyvumo rekordai. Tai skatina didesnis laiko praleidimas namuose, populiarėjantis darbas iš namų, žmonės labiau kreipia dėmesį į savo būsto kokybę. Jeigu kažkas pradeda nepatikti, jie ieško naujo būsto ir sandorių skaičius yra didelis. Tai pastebima tose šalyse, kurios nedaug nukentėjo nuo pandemijos“, – įžvalgomis dalinasi ekonomistas.

Foto: Shutterstock

Jis tęsia, kad namai tampa populiaresnis ir dažnesnis pasirinkimas nei maži ar vidutinio ploto butai. Taip pat auga žemės sklypų nuosavų namai statybai paklausa.

„Jeigu taip bus ir toliau, tai sukels nemažai iššūkių, ypač Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai, nes tikėtina, kad žmonės dar gausiau iš miestų centrų plūstels į priemiesčius, sukeldami iššūkių infrastruktūrai ir pan.“, – pažymi Ž. Mauricas.

Būsto pirkimas
Foto: Adobe Stock

Ekonomistas pastebi, kad visame pasaulyje didmiesčiai tuštėja: Paryžius, Niujorkas, Londonas jau prarado nemažą dalį gyventojų, kurie dirba nuotoliniu būdu, palieka triukšmingus didmiesčius ir kraustosi į mažesnius miestelius ar priemiesčius, kur pragyvenimas jiems kainuoja mažiau.

Naujas būstas išlieka populiarus

Kita vertus, pasak Ž. Maurico, nereikia nuvertinti ir standartinių dviejų kambarių butų, kurie Lietuvoje vis dar patrauklūs.

„Mes vis dar turime iššūkį, kad yra pakankamai nedaug naujos statybos būsto, o gyventojai mieliau renkasi jį“, – pažymi pašnekovas.


Kalbėdamas apie artimiausias tendencijas NT rinkoje, ekonomistas teigia, kad viena vertus, liks paklausūs naujos statybos būstai, tačiau NT pirkėjai vis dažniau žvalgysis didesnio, erdvesnio būsto ir jeigu jo neras mieste, kelsis gyventi į užmiestį – nuosavą namą ar kotedžą. Tai gali pakoreguoti ir NT kainas: jos gali kisti tuose segmentuose, kurie bus populiaresni. Tačiau trumpuoju laikotarpiu didelio kainų augimo ekonomistas neprognozuoja.

„Trumpuoju laikotarpiu labai didelio augimo nereikėtų tikėtis, daugiau kainos priklausys nuo paklausos. Jeigu bus judėjimas iš miesto į priemiesčius, tai kainos turėtų vienodėti, o didžiųjų Lietuvos miestų kainų tendencijos priklausys nuo migracijos tendencijų. Daugiau šansų turi didesnio ploto būstai, ypač kylant pajamų lygiui“, – sako ekonomistas.

Foto: Shutterstock

Paskolų daugėja ir jos vis didesnės

„Luminor“ banko ekonomistas tikina, kad padaugėjo ir bankų suteikiamų būsto paskolų kiekis, augo ir vidutinės paskolos dydis. Apie tai kalba ir „Swedbank“. Bankas skaičiuoja, kad praėjusiais metais vidutinė būsto paskola, palyginti su 2019 m., išaugo 8 proc. ir sudarė apie 73,5 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji padidėjo penktadaliu ir praėjusių metų pabaigoje siekė vidutiniškai 23 tūkst. eurų. Taip pat buvo pastebimas gyventojų susidomėjimas didesnio ploto gyvenamuoju būstu.

„Tiesioginis pandemijos poveikis būsto rinkai buvo trumpalaikis, ir jau antroje praėjusių metų pusėje stebėjome išaugusį gyventojų aktyvumą kreipiantis dėl būsto paskolų, kuris išliko iki šiol. Be to, būsto paskolas imantys gyventojai linkę neprisiimti perteklinės rizikos ir svariau prisideda nuosavomis lėšomis, kurios vidutiniškai sudaro apie ketvirtadalį visos būsto kainos“, – pranešime sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Pasak jo, pandemija padiktavo didesnį saugumo poreikį, dėl kurio išaugo gyventojų susidomėjimas papildomomis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, būsto paskolų įmokų draudimu. Ši apsauga padeda vykdyti įsipareigojimus susidūrus su netikėtais finansiniais sunkumais.

Būsto pirkimas
Foto: Shutterstock

Gyventojai dairėsi erdvesnio būsto

Didesnę šalies nekilnojamo turto dalį sudaro daugiabučiai namai, ir rinkoje didesnių pokyčių pagal turto tipą nėra, tačiau pastebima tendencija, kad lietuviai vis dažniau svarsto apie nuosavo namo pirkimą ar statybą.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys namo įsigijimui, jo statyboms ar statybų užbaigimui „Swedbank“ suteikė apie trečdalį (33 proc.) visų būsto paskolų. Per metus ši paskolų dalis padidėjo 3 proc. punktais.

„Matome tendenciją, kad individualius namus gyventojai yra linkę rinktis racionaliai. Jie objektyvai vertina savo šeimos gyvenamojo ploto poreikį, skaičiuoja su tuo susijusias namo išlaikymo išlaidas ir jo energijos sąnaudas“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

Pasak P. Ladziato, žvelgiant detaliau galima pastebėti, kad šiek tiek auga didesnių nei 100 kv. m. butų populiarumas, keičiasi ir perkamų namų tendencijos – dažniausiai įsigijimui ieškoma individualių namų, kurių plotas siekia iki 150 kv. m. Be to, gyventojai vis daugiau lėšų skiria energiniam būsto efektyvumui ir komfortiškoms gyvenimo sąlygoms.

2 iš 3 būsto paskolų – su bendraskoliu

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinė būsto paskola pernai ūgtelėjo 8 proc. iki 73,5 tūkst. eurų. Tačiau tai neturėjo didesnės įtakos gyventojų galimybėms dengti būsto paskolos įmokas.

„Paskolos įmokoms dengti gyventojai skiria kiek daugiau nei ketvirtadalį savo ar šeimos mėnesio pajamų, o vidutinis būsto paskolos grąžinimo terminas siekia 25 metus“, − komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, skolinantis būstui vidutinės grynosios vieno žmogaus mėnesio pajamos per praėjusius metus sudaro 1,3 tūkst. eurų, o kai dėl paskolos kreipiamasi su bendraskoliu, jos siekia apie 2,1 tūkst. eurų. Maždaug 2 iš 3 būsto paskolų suteikiama klientams su bendraskoliu.

P. Ladziato pastebi, kad 9 iš 10 atvejų paraišką dėl būsto paskolos suteikimo, dokumentų pateikimą, kredito sutarties pasirašymą ir kitus susijusius reikalus gyventojai tvarkosi nuotoliniu būdu internetu.