Daugiau norinčių pirkti nei parduoti

Praėjusiais metais Kaune butų pardavimai vos vos viršijo 2019 metų rezultatus, o per paskutinį praeitų metų ketvirtį laikinojoje sostinėje buvo parduota apie 300 naujos statybos butų, kai Vilniuje – 1800. Nord atrodytų, kad parduotų naujos statybos butų skaičiai skiriasi kaip diena ir naktis, „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ NT brokeris, dirbantis Kaune, Tadas Meiliūnas sako, kad NT rinka laikinojoje Lietuvos sostinėje per pastaruosius septynerius metus labai atsigavo. Anot jo, pirmieji atsigavimo ženklai buvo matomi po 2007-2008 metų finansinės krizės praėjus keleriems metams.

„Į Kauną gyventi grįžau 2013 metais, po metų pradėjau dirbti NT brokeriu. Nuo to laiko Kaunas labai pasikeitė, prieš man išvažiuojant 2007 metais. Tada Kaunas buvo visiškai apmiręs, naujos statybos projektų visiškai nebuvo. Kai grįžau, situacija buvo pasikeitusi. Po krizės jau buvo šiek tiek NT rinka pajudėjusi ir 2015 metais buvo lūžis, kai atėjo nauji projektai, pradėti vystyti nauji daugiabučiai, pradėta statyti didelis kotedžų kiekis. Jau tada buvo daugiau iš ko rinktis, nes prieš tai buvo tik pavieniai projektai“, – prisimena pašnekovas.

Pasak jo, tokį lūžį galėjo lemti pagerėjusi žmonių finansinė padėtis, pirkėjų galimybės įpirkti. Be abejo, įtakos turėjo ir bankai, kurie drąsiau ėmė finansuoti būstų įsigijimus ir žmonės apie praėjusią finansų krizę pamiršo.

Tiesa, anot T. Meiliūno, gali būti, kad kauniečiai ir anksčiau būtų pradėję pirkti naujus būstus, tačiau tuo metu nebuvo pakankamos naujos statybos butų, namų, kotedžų pasiūlos.

Foto: R. Tenio nuotr.

„Vystytojai buvo sustoję, nieko nevystė ir po truputį mažais žingsniais grįžo į rinką, ir kai jie grįžo, kaip sniego gniūžtė pradėjo ridentis ir dabar turime, ką turime. Situacija tapo labai gera, klientams atsirado, iš ko rinktis, ką nusipirkti“, – sako NT brokeris.

Tačiau, kita vertus, pasak T. Meiliūno, šiuo metu Kaune jaučiamas NT rinkos sąstingis. Jam įtakos galėjo turėti koronaviruso pandemija, kuri privertė dalį vystytojų dar praeitais metais pakoreguoti statybų planus. Šiuo metu Kaune yra vystomi 22 naujos statybos būstų projektai.

„Kaune yra susidaręs NT vakuumas: žmonės nori pirkti, bet neperka, kol neparduoda savo būsto, lygiai taip pat mąsto jų kaimynas ir susidaro tokia ilga grandinė. Turiu didelį kiekį klientų, kurie nori pirkti, bet pirmiausia nori parduoti savo būstą. Ta grandinė taip tęsiasi, viskas stovi, nes kol kas antrinės rinkos objektų rinkoje nėra, o pirminėje – yra. Tai laukiame pavasario, kada žmonės pradės pardavinėti NT antrinėje rinkoje, tada ir pirminė rinka bus aktyvesnė“, – pažymi NT brokeris.

Investuotojai perka ne po vieną butą

Nepaisant šiek tiek sulėtėjusios NT rinkos Kaune, T. Meiliūno teigimu, šiame mieste būsto pirkėjų netrūksta. Tam įtakos turėjo Kauno Laisvosios ekonominės zonos plėtra, dėl kurios Kaune įsikūrė naujų bendrovių, buvo pritraukta naujų specialistų, kurie tapo ir NT rinkos dalyviais – pirkėjais.

„Taip pat grįžta daug emigrantų, sukuriamos naujos darbo vietos ir tiems žmonėms reikia juk kažkur gyventi. Tai pirkėjų yra, pardavėjų – neužtenka“, – pabrėžia pašnekovas.

T. Meiliūno teigimu, Kaune NT plėtojimu daugiausiai užsiima vietiniai verslininkai. Vystytojai iš kitų miestų, pavyzdžiui, Vilniaus, dar nėra dažnas svečias. Kita vertus, vilniečiai nesudaro konkurencijos vietiniams vystytojams dėl laisvų žemės sklypų, kurių ne tik Vilniuje, bet ir Kaune greitai mažėja.

Foto: R. Tenio nuotr.

„Kaune rasti tinkamą sklypą ir pastatyti ekonominės klasės daugiabutį ar nuosavų namų kvartalą yra gan sudėtinga, nes čia nėra likę tiek daug laisvos vietos plėtojimui. Kaunas nėra toks platus. Iš to ir kyla problema, kad projektų nėra daug, daugiau projektų yra Kauno rajone. Kodėl? Nes yra susiformavęs mitas, kad kaunietis gali įpirkti Kauno rajone ekonominės klasės kotedžą, namą ar butą. Šiandien situacija keičiasi, kaunietis pradeda uždirbti daugiau ir gali nupirkti Kauno mieste tam tikrą turtą ir brangesnį. Tai Kauno mieste po truputį taip pat vyksta statybos, štai ir dabar vystomas didelis daugiabučių projektas – 3 šešiolikos aukštų daugiabučiai ant upės kranto“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad Kaune būsto pirkimą apsunkina ir investuotojai, kurie dar iš brėžinių perka ne vieną butą ir vėliau NT nuomoja arba įrengę parduoda brangiau.

Be to, pasak T. Meiliūno, investuojančių į NT Kaune yra ir iš Vilniaus, ir iš kitų didžiųjų miestų: „Pajautėme iš Vilniaus investuotojų bumą 2016-2017 metais, gaudavome tikrai daug užklausų. Dabar jau vilniečiams tenka pasistumdyti su kauniečiais, nes jie taip pat investuoja, investuoja ir iš kitų miestų, nes grąža yra didesnė Kaune nei Vilniuje, lyginant su investuotų pinigų kiekiu.“

Foto: R. Tenio nuotr.

Be investuotojų Kaune NT perka jaunos šeimos, emigrantai. Pasak NT brokerio, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad žmonės išties grįžta į didesnius būstus. Tiesa, jis nelinkęs manyti, kad tai – tik karantino pasekmė. Kita vertus, T. Meiliūnas prisimena laikus, kai keturių kambarių butai buvo tokie nepopuliarūs, kad kainavo tiek pat, kiek vieno kambario.

„Pirkėjas per septynerius metus nepasikeitė, jų tik padaugėjo. Grįžta emigrantai, tai yra labai sveikintina, atsirado daugiau investuotojų, kurie perka turtą nuomai, atsirado jaunų šeimų, kurios ieško būsto. Tik anksčiau visi pirkdavo dviejų-trijų kambarių butus. Keturių kambarių butų niekam nereikėjo. Ir buvo momentas 2015 metais, kai keturių kambarių butas kainavo tiek pat, kiek ir vieno kambario butas antrinėje rinkoje. Dabar keturių kambarių butai kainuoja daugiausiai, juos sunku nupirkti, <...> šiandien rinkoje aš matau, kad žmonės jau grįžta į didesnius būstus“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad Kaune visada buvo ir dabar tebėra populiaru keltis gyventi į nuosavą namą ar kotedžą. Anot T. Meiliūno, tai lemia gyventojų neblėstantis noras gyventi arčiau gamtos, turėti savo kiemą.