Investicijos į NT nestoja
Pirmoji pandemijos banga NT rinkoje visiems įvarė tikrai nemažą šoką, rašoma pranešime spaudai. Jei 2020 m. pradžioje girdėjome ekspertų komentarų apie galimai perkaitusią rinką, tai pandemijos metu pradėta atsigręžti į praėjusią ekonomikos krizę – kontrastas nemažas. Visgi reali situacija greitai parodė, kad 2008 m. scenarijaus, kai ekonominės krizės laikotarpiu pardavimai ir kainos atsistatė labai lėtai, per kelerius metus, šįkart išvengti pavyks. Ko tikėtis?
Pasak UAB „NT valdymo koncernas LT“ vadovo Rimanto Jurkšo, gyventojų susidomėjimas nauju būstu niekur nedings – net ir pandemijos akivaizdoje NT pardavimai nesustojo ir toliau tolygiai auga, kaip ir paraiškos bankams dėl būsto paskolų: „Jaunoji karta optimistiškai vertina situaciją ir drąsiau prisiima įsipareigojimus bankams, be to, lietuviai turi santaupų, todėl dažnai tėvai padeda savo vaikams sumokėti pradinį įnašą už perkamą būstą – tikėtina, jog perkamoji galia ir toliau augs“ – situaciją vertina ekspertas.
Iššūkis pirkėjams
Pandemijos metu išryškėjusi problema dėl informacijos kiekio ir jos klaidinančio poveikio visuomenei neaplenkė ir NT rinkos: „Jau ilgą laiką stebime, jog NT pirkėjai tampa vis protingesni ir apdairesni – prieš įsigydami butą, jie atlieka pilną rinkos analizę, susirenka informaciją apie statytoją ir statomą objektą bei prašo išsamios informacijos apie perkamą turtą. Kadangi dažnam tai rimta investicija, pirkėjai labai atidžiai stebi viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją. Dalis vystytojų, išsigandę pandemijos, nepradėjo naujų projektų, todėl rinkoje vasaros pabaigoje sumažėjo butų pasiūla, o kaina pakilo. Tie žmonės, kurie tikėjosi ir laukė butų pigimo, turėjo rinktis iš likusių butų ir už juos mokėjo brangiau“, – šiandienos iššūkius akcentuoja R. Jurkšas.
Jo teigimu, šiandien butų poreikis auga, o pasiūla atsilieka ir, jei artimiausiu metu neatsistatys, 2021 metai turėtų būti palankūs būsto pardavėjams. R. Jurkšto teigimu, galimai išliks ir jau ne vienerius metus stebima tendencija, jog augantys žmonių lūkesčiai dėl pajamų ir atlyginimų ir toliau didins statybos darbų ir medžiagų kainas, kurios augins statomo turto savikainą ir, atitinkamai, pardavimo kainą.
Auga žaliųjų erdvių poreikis
Žvelgiant į pirkėjų lūkesčius, ne kartą girdėjome, jog pandemija stipriai pakoregavo žmonių įpročius, buvo tikimasi, kad uždaryti namuose gyventojai sieks įsigyti erdvesnius būstus. Taip gyventojams reikėjo žaliųjų erdvių.
„Dirbant nuotoliniu būdu iš namų tikrai auga poreikis šalia būsto turėti žaliąsias erdves ir galimybę sportuoti. Jei anksčiau gyventojai ieškodavo gero susisiekimo automobiliais ar viešuoju transportu, tai šiandien vis labiau vertinami gyvenamuosiuose rajone įrengti tvarkingi dviračių takai, kurie leidžia keliauti paspirtukais ar dviračiais. Kintantys žmonių įpročiai tikrai greitai neįsitvirtina, todėl aišku viena – patogioje vietoje esantis ir poreikius atitinkantis būstas už priimtiną kainą ir toliau išliks esminis dalykas, nulemsiantis žmonių pasirinkimą“, – akcentuoja R. Jurkšas.
Kvalifikuota darbo jėga ir bendruomenių įtaka
R. Jurkšo teigimu, šiandien NT sektoriui didžiausias iššūkis – tiek NT vystytojų, tiek rangovų saugumas. NT vystytojai privalo užtikrinti, kad visi statybos darbai vyktų pagal numatytą grafiką, brėžiniai ir sprendimai nelaukia, deja, tą užtikrinti pandemijos sąlygomis šiandien ypač sunku. Be to, pasak vadovo, statybose vis mažiau darbo lieka nekvalifikuotai darbo jėgai, o kvalifikuotų specialistų trūksta: „Pandemija dar labiau išryškino šią tendenciją – sumažėjo galimybių atvykti pigiau kainuojantiems kvalifikuotiems darbuotojams iš trečiųjų šalių. Tikėtina, jog prasidės vakcinacijai ir pasauliui atlaisvėjus, situacija gerės“, – pandemijos iššūkius apžvelgia pašnekovas.
Pasak R. Jurkšo, norėdami sėkmingai veikti, NT rinkos atstovai privalės užsitarnauti bendruomenių pasitikėjimą ir į jį nuolat investuoti konkrečiais darbais: „Dialogas išties svarbus, todėl reikalingas įsiklausymas“.
Pašnekovo nuomone, NT rinkos žaidėjų rankose išties slypi didelė galia, puikus pavyzdys – atsinaujinantys senieji mikrorajonai, kai investavus į infrastruktūrą atjaunėja ir pati bendruomenė, kuri tampa aktyvesnė, gyvybingesnė, taip užtikrinama rajono perspektyva ir ateitis.
