Lietuva seka JAV pėdomis? Laukinė NT rinka žmones veja į miesto pakraščius

Akivaizdu, kad tas NT, kuris yra arčiau miesto centro arba prestižinėse gyvenvietėse, kainuoja brangiau, o tas, kuris yra miegamuosiuose rajonuose – mažiau. Didesnes pajamas gaunantys gyventojai turi daugiau NT pasirinkimo variantų, o tie, kurie uždirba mažiau, paprastai yra priversti keltis į periferinius mikrorajonus, miesto paraštes. Kaip rodo kitų šalių patirtis, tokia tendencija gali lemti ne tik nepatrauklių mikrorajonų formavimąsi, bet ir juose esančio NT nuvertėjimą. Tad, apsidairykite, kur gyvenate.

Sprendimas dėl būsto pirkimo paprastai priimamas atsižvelgiant į kelis veiksnius: norimo NT kainos, vietos ir dydžio. Šių trijų prioritetų eiliškumas gali kisti, priklausomai nuo pirkėjo poreikių. Toks masinis reiškinys veda prie kito fenomeno: turtingesni gyventojai kraustosi į gyvenvietę, mikrorajoną, kuriame NT yra brangesnis ir prabangesnis (paprastai tai būna būstai arčiau miesto centro arba prestižinėje gyvenvietėje), o tie, kurių finansinės galimybės ribotos, renkasi pigesnį, ekonominės klasės būstą, dažniausiai, toliau nuo miesto centro, tankiau apgyvendintoje teritorijoje. Kitaip tariant, tas, kuris uždirba mažiau, yra priverstas gyventi toliau nuo miesto centro, tankiai apgyvendintoje teritorijoje, jo kaimynai paprastai yra tokio paties socialinio sluoksnio gyventojai, o tas, kuris uždirba daugiau, turi laisvę rinktis.

Ką lemia tai, kad aukštesnes pajamas gaunantys asmenys apsigyvena panašias finansines galimybes turinčių žmonių kaimynystėje, o tie kurių, pajamos mažesnės – šalia mažesnes pajamas gaunančių žmonių? Kaip rodo JAV pavyzdys – socialinę diferenciaciją. Pasaulio pavyzdžiai rodo, kad socialiniai ir būsto kainų skirtumai gali lemti nusikalstamumo kai kuriuose mikrorajonuose išaugimą, staigų, dar didesnį būsto kainų juose kritimą. O tuomet tokiame mikrorajone gyventų tik atitinkamos socialinės klasės asmenys. Sakote, kad jums tai neaktualu? Klystate.