Pamirštas ir nepatrauklus?

Tie, kurie pavargo nuo gyvenimo mieste, ieško gamtos ramybės ir daugiau erdvės, nuosavo būsto dairosi aplinkiniuose miesteliuose. Vieni ieško sodybos, kad nuo miesto šurmulio galėtų pabėgti nors savaitgaliais, o kiti ryžtasi ir didesniam gyvenimo posūkiui – persikraustyti visam laikui. Tinkamų patogiai gyventi vietų, pavyzdžiui, aplink Vilnių, nėra tiek daug, ypač jeigu šeimą riboja naujam būstui skirtas biudžetas. O kai kurie variantai svarstomi retai, pavyzdžiui, Lentvaris, nuo Vilniaus centro nutolęs apie 20 km, o nuo Trakų – apie 8 km. Ar šis miestelis pamirštas?

NT bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas sako, kad, pirmiausia, Lentvarį NT pirkėjai užmiršo dėl menkos naujų būstų pasiūlos ir, kad ir kaip būtų keista, nemažų naujos statybos būstų kainų.

„Naujos statybos namas yra tik vienas. Ten, rodos, 80 butų. Jis dar nėra realizuotas iki galo, o kainos praktiškai nenusileidžia ekonominės klasės butų kainoms Vilniuje. Įrengto buto kaina – apie 1600–1700 Eur/kv. m. Reikėtų atmesti 250 eurų vieno kvadratinio metro apdailai ir turime kainą buto tik su daline apdaila. Vilniuje ekonominės klasės buto su daline apdaila kainos svyruoja nuo 1300 Eur/kv. m ir gali siekti kelis tūkstančius eurų centrinėje miesto dalyje“, – palygina pašnekovas ir kiek vėliau pabrėžia, kad senos statybos būstų kainos Lentvaryje nesikandžioja.

Išties, kaip matyti NT skelbimų portale Aruodas.lt, butų kainos naujos statybos daugiabutyje, apie kurį kalba A. Kišūnas, yra panašios į naujos statybos projektų Vilniaus mieste. Pavyzdžiui, dviejų kambarių 52 kv. m dydžio jau su apdaila (be baldų) buto, esančio trečiame aukšte, kaina šiandien yra 82 tūkst. eurų (1577 Eur/kv. m). To paties projekto parduodamo mažesnio buto (1 kambarys, plotas – 32 kv. m, 3 aukštas) taip pat su daline apdaila kaina yra 53 tūkst. eurų (1656 Eur/kv. m).

Pasak A. Kišūno, pirkti butą už tokią kainą Lentvaryje žmogus gali nuspręsti dėl kelių priežasčių. Pirma, jis gali būti miestelio senbuvis ir senos statybos būstą nori pakeisti nauju, taip pat – jis jau kurį laiką gyvena Lentvaryje ir nenori niekur iš jo vykti, ir trečia priežastis – žmogus nori poilsio ir pabėgti nuo miesto šurmulio, tačiau įsigyti nuosavo namo ar kotedžo už miesto jam neleidžia finansinės galimybės.

„Butai Lentvaryje nėra ta prekė, kurią žmonės pirktų pirmiausia arba pirktų prispausti bėdos. Tai daugiau kokių nors prisiminimų prekė, noras grįžti ten arba darbas yra ten“, – sako A. Kišūnas.

Dėl mažos naujų butų Lentvaryje paklausos, žinoma, šiame miestelyje NT vystytojai ir neplėtoja daug naujų daugiabučių projektų.

Antanas Kišūnas
Foto: Ober-haus.lt nuotr.

Kodėl žmonės neperka NT Lentvaryje?

Didelę įtaką NT pirkėjui turi kaina. Lentvaryje naujų butų kainos tikrai panašios į daugiabučių projektų Vilniuje, kurie vystomi periferiniuose mikrorajonuose, tačiau čia pirkėjas gauna kitą susisiekimo, socialinę infrastruktūras.

A. Kišūnas sako, kad turtas Lentvaryje mažiau domina pirkėją iš miesto, nes NT šiame miestelyje yra mažiau likvidus (sunkiau parduoti). Be to, pirkėjas įvertina, kad čia jam trūks socialinės infrastruktūros – darželių, mokyklų, laisvalaikio praleidimo vietų.

„Žmonės, pirkdami būstą, rinkdamiesi jį, atsižvelgia į kelis dalykus: vietą, kainą, infrastruktūrą (ir techninę, ir socialinę), likvidumą. Techninė infrastruktūra Lentvaryje yra, o socialinės – darželiai, mokyklos, laisvalaikis, būreliai – trūksta. Todėl jaunos šeimos ir vengia čia kraustytis“, – paaiškina NT ekspertas.

Foto: Orijus Gasanovas

Mieliau renkasi nuosavą namą

Užuot įsigijusios butą Lentvaryje arba sostinėje toli nuo centro, kai kurios šeimos, pasak A. Kišūno, pasiduoda norui turėti daugiau erdvės, gyventi arčiau gamtos ir renkasi sklypą, jau pastatytą namą ar kotedžą toliau nuo miesto.

„Tada šeima susitaiko su tuo, kad, turėdami didesnį plotą, kurio jiems užteks ilgesniam laikui arba iki tol, kol reiks mažesnio ploto, ilgiau važiuos iki miesto, vežios vaikus“, – teigia pašnekovas.

Tačiau ir naujos statybos nuosavų namų ar kotedžų pasiūlymų Lentvaryje ar netoli jo nėra labai daug. Pasak A. Kišūno, namų pasiūlą šiame miestelyje lemia sklypų kainos.

„Pastebima keletas projektų, kurie yra vystomi parduoti. Vystytojas arba turės ten sklypą, arba jį nusipirks pigiau, arba žmogus stato namą ūkio būdu, padidina turto vertę ir vėliau jį parduoda. Žiūrint į kainas, turto vertė čia mažesnė nei, pavyzdžiui, Trakų Vokėje ar kur nors arčiau Vilniaus“, – tikina NT ekspertas ir priduria, kad sklypų ir namų kainas Lentvaryje lemia atstumas nuo miesto ir jau minėta susisiekimo bei socialinė infrastruktūra.

Sklypų kainos skiriasi priklausomai nuo vietos, paties sklypo lokacijos, pavyzdžiui, ar yra šalia gatvės, ar pačiame miestelyje, o gal miestelio pakraštyje.

„Kalbant apie namus, naujos statybos kotedžus, kaina priklauso nuo kokybės, energetinės klasės ar kitų dalykų. Tai turėtų svyruoti nuo 900 Eur/kv. m iki 1100 Eur/kv. m. Dydis, pavyzdžiui, kotedžų nėra didelis, kaip ir mieste paskutiniu metu. Kainos svyruoja“, – sako A. Kišūnas.

Perkūnkiemio g. 13

Antrinė rinka – kiek aktyvesnė

Lentvaryje, kaip ir kituose miestuose ir miesteliuose, yra antrinės rinkos butų pasiūlymų. NT ekspertas A. Kišūnas sako, kad būtent ši rinka miestelyje yra aktyvesnė už pirminę (naujos statybos), tačiau didelių rezultatų tikėtis nereikėtų.

„Vietiniai iš mažesnių butų kraustosi į didesnius, pastebima, kad ten, kaip ir visur, vyresni žmonės daugiau gyvena mažesniuose butuose, didesniuose – šeimos, kurios gal paveldėjo, gal nusipirko butus su paskola. Bet aktyvumas antrinėje rinkoje nėra didelis, ten žmonės įsigyja, jei įsigyja, tai – gyventi ten, ir keičia būstą tada, kai pasikeičia gyvenimo sąlygos, šeimos narių skaičius, nes įsigyti butą investicijai Lentvaryje nėra populiaru“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad šiame miestelyje pasyvesnė ir nuomos rinka, nuomos kainos – mažesnės.

Išties, senos statybos butų kainos, kaip matyti portale Aruodas.lt, svyruoja, tačiau dažniausiai jos nesiekia 1000 Eur/kv. m. Pavyzdžiui, senos statybos 2 kamb. beveik 43 kv. m butas renovuotame name kainuoja 41900 Eur (984 Eur kv. m). Yra butų, kurių kaina vos didesnė nei 800 Eur/kv. m. Tad yra tokių butų, kuriuos, ko gero, kai kurie gyventojai galėtų įsigyti ir be paskolos, pavyzdžiui, 2 kamb. 41 kv. m butas antrame aukšte kainuoja vos 35 tūkst. eurų. Tiesa, butui reikalingas remontas, o namo statybos metai – 1965. Kitas, dar pigesnis, butas kainuoja 30400 Eur – 1 kamb., plotas – 32 kv. m.

Konkurencinę kovą laimi Trakai

Tie, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio, gali rinktis ir kitą netoli Vilniaus, kiek mažiau nei 30 km, esantį miestelį kurortą – Trakus. Tiesa, čia NT kainos gerokai aukštesnės nei Lentvaryje. Įsigyti būstą, pavyzdžiui, nuosavą namą, Trakuose gali toli gražu ne kiekvienas.

„Kas ieško ramybės, daugiau bėga į sodybėlę nuo miesto iki 100 km arba į kurortinius miestus, pavyzdžiui, Trakus. Trakuose namai brangesni, įrengti geriau, pastebima tendencija, kad žmonės linkę derinti poilsį su gyvenimu ir galbūt įsigyti brangesnį namą Trakuose, susitaikyti su atstumu, gyventi gryname ore vaizdingoje vietovėje ir dirbti Vilniuje arba nuotoliniu būdu“, – pažymi NT ekspertas A. Kišūnas.

Tačiau ir Trakuose įsigyti NT nėra taip paprasta ne tik dėl kainos, bet ir dėl pasiūlos trūkumo. Anot A. Kišūno, senos statybos butų kainos šiame kurorte kiek aukštesnės nei, pavyzdžiui, Lentvaryje, naujos statybos butų pasiūla – itin menka.

„Trakuose senos statybos butų kainos yra apie 150–200 Eur/kv. m didesnės nei Lentvaryje. Vėlgi, priklausomai nuo buto. Naujos statybos butų nei Trakuose, nei Lentvaryje didelio kiekio nėra“, – sako pašnekovas.

Kalbant apie naujos statybos nuosavus namus Trakuose, A. Kišūno teigimu, didelio prieaugio taip pat nėra.

„Žinoma, Trakai yra truputį kitoje kainų kategorijoje nei Lentvaris. Vien dėl to, kad tai – Trakai: daug ežerų, pramogų, daugiau laisvalaikio praleidimo būdų, žmonių kiekis vasarą čia tikrai nesiskiria nuo kiekio Vilniuje. Ir Trakai juk yra netoli Vilniaus, labai geroje, gražioje vietoje, kur daug vaizdingų vietų, laisvalaikio galimybių ir pan. Juolab kad Trakuose yra visos miestui reikalingos paslaugos ir institucijos, infrastruktūra geriau išvystyta“, – pažymi NT ekspertas.