Iškalbinga būsto nuomos statistika
Pavasarį, per pirmąjį karantiną, sumažėjo ne tik būstų pardavimas – į pasikeitusią situaciją NT rinkoje sureagavo ir nuomos segmentas. Kaip rodo NT skelbimų portalo aruodas.lt duomenys, Vilniuje ir Kaune pirmojo karantino metu butų nuomos pasiūlos kainos buvo sumažėjusios, tačiau, kaip pabrėžia portalo atstovė Viktorija Steponavičiūtė, vasaros antroje pusėje ėmė didėti.
„Rudenį ir konkrečiai šiuo metu vidutinė nuomos kaina Vilniuje ir Kaune yra didesnė nei vasarą – didėjo atitinkamai 5 proc. Vilniuje ir 3 proc. Kaune. Už nuomą šį rudenį prašoma didesnės sumos nei pernai tuo pačiu metu – Vilniuje pasiūlos kaina didesnė apie 2 proc., Kaune – apie 10 proc., Klaipėdoje – 2 proc.“, – skaičiuoja V. Steponavičiūtė.
Portalo aruodas.lt atstovė išskiria kelias tendencijas šiandienėje nuomos rinkoje. Pirmiausia, šiuo metu pasiūla apie 3 proc. didesnė nei prieš mėnesį, taigi nėra mažėjanti, tačiau ne tokia didelė, kokia buvo pavasarį ar rudens pradžioje (didžiausia butų nuomos pasiūla buvo gegužės, birželio mėnesiais (tuomet augimas siekė net 50 proc. ar daugiau), taip pat rugpjūtį, rugsėjį (apie 30 proc.). Dabar pasiūla apie 16 proc. didesnė nei tuo pačiu laiku prieš metus.
V. Steponavičiūtė tęsia, kad šiuo metu nuomos skelbimai tikrai domina ieškančiuosius. Šiemet butų nuomos skelbimų peržiūrėta beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu: spalį skelbimų puslapių peržiūrėta vidutiniškai 6 proc. daugiau nei metų pradžioje – sausį. Daugiausia nuomos skelbimų peržiūrėta rugpjūtį, gegužę ir balandį.
Vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina Vilniuje yra 320 eurų, o dviejų kambarių buto – 480 eurų. Kaune atitinkamai 270 Eur ir 400 Eur, Klaipėdoje – 220 Eur ir 350 Eur.
Aiškina augančiu gyventojų skaičiumi ir jų mokumu
Ekspertai taip pat įžvelgia pokyčių nuomos rinkoje ne tik lygindami ją su tuo, kas buvo per pirmąjį karantiną, bet ir prisiminę praeitų metų tą patį laikotarpį. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad būsto ilgalaikės nuomos kainos Lietuvoje ne tik stabilizavosi, bet ir yra šiek tiek pakilusios, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, o kitose Baltijos šalyse nuomos rinkos situacija kur kas prastesnė. Kitokioje situacijoje yra atsidūrę tie gyventojai, kurie butus siūlo trumpalaikei nuomai. Šiam nuomos segmentui, pasak Ž. Maurico, nelengva sužibėti ilgalaikės nuomos rinkoje, nes kai kurie butai, skirti trumpalaikei nuomai, nėra pritaikyti ilgiau gyventi. Be to, trumpalaikei nuomai skirti butai dažniausiai būna centrinėje miesto zonoje, todėl jų nuomos kaina didesnė, o tiek mokėti gali ne kiekvienas. Belieka nuleisti nuomos kainą.
„Likusioje nuomos rinkos dalyje kainų mažėjimo nėra, ir tai – vienas iš galvosūkių, kodėl tos korekcijos nebuvo, nes Latvijoje ir Estijoje tai vyko. Matyt, situaciją didele dalimi lėmė teigiami demografiniai pokyčiai, ypač Vilniuje. Vilniaus gyventojų skaičius, įskaitant ir rajoną, padaugėjo 10 tūkst. Tai gana didelis skaičius ir jaučiamas didelis spaudimas būsto rinkai, matome, kad spalio mėnesį naujų butų pirkimas buvo rekordinis“, – primena ekonomistas.
Pašnekovas tęsia, kad pandemijos metu daugiau gyventojų grįžo į Lietuvą, nei išvyko iš jos, ir tai yra vienas esminių koronaviruso ir 2007–2008 metų finansinės krizių skirtumų. Taip pat, anot Ž. Maurico, pandemija mažiau paveikė gyventojų užimtumą, nei buvo manyta, ypač Vilniuje, kur NT rinka aktyviausia.
„Šiandien užimtumo skaičius Vilniuje, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, yra didesnis. Bendrai Lietuvoje jis mažesnis, bet Vilniuje – didesnis. Daugiau naujų darbo vietų sukurta. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Vilniuje sukurta nemažai informacinių technologijų sektoriaus, Lietuva šiais metais tapo lydere pagal IT paslaugų eksportą, ir finansinių paslaugų eksporto lyderiais tapome šiemet, tai toks įdomus lūžis, nes sveikatos apsaugos srityje – krizė, bet atsirado sektorių, kurie visiškai to nejaučia“, – aiškina ekonomistas ir priduria, kad šių specialistų darbo užmokestis gana didelis.
Anot Ž. Maurico, nereikėtų pamiršti ir viešojo sektoriaus bei didžiųjų įmonių, teikiančių aukštesnės vertės paslaugas, darbuotojų, kurie išsaugojo darbo vietas ir atlyginimus, ir specialistų, kurie dirba užsienio kompanijoms, tačiau karantino metu grįžo į Lietuvą ir nuomojasi būstą. Būtent šių grupių gyventojai išsaugojo būsto nuomos paklausą ir nuomos kainos, trumpai nukritusios, vėl šoktelėjo į viršų. Be to, ekonomistas įžvelgia ir naujų ateities tendencijų.
„Asmenys kurie dirba užsienio bendrovėse, tačiau gyvena Lietuvoje, čia nuomojasi būstą, nes jiems pigiau, turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, apskritai keičia migraciją, nes, pavyzdžiui, gal žmogus dvi savaites dirbs Londone ar kitame mieste, o kitas dvi savaites – Lietuvoje iš namų. Dėl to nuomos paklausa Lietuvoje tik didės, nes pas mus nuoma pigesnė“, – paaiškina ekonomistas ir priduria, kad kitos Baltijos šalių sostinės prarado trumpalaikių ir ilgalaikių turistų srautą, jose taip pat nedaugėjo nuolatinių gyventojų, ir tai paveikė nuomos rinką bei nuomos kainas.
Ž. Mauricas sako, kad jeigu Vilniuje ir toliau taip sparčiai daugės gyventojų, spaudimas NT rinkai bus labai didelis, ne išimtis – ir nuomos segmentas.
Statistika – kiek iškreipta
Ekonomistas Ž. Mauricas nuomos kainų pakilimą sieja su mokiais, dideles pajamas gaunančiais nuomininkais ir augančia nuomoti skirtų butų paklausa bei gyventojų skaičiumi (ypač Vilniuje), o VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad tokią statistiką iškreipia ilgalaikės nuomos segmente atsidūrę trumpalaikei nuomai skirti butai, kurie yra arčiau centro, todėl jų nuomos kaina aukštesnė.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į patį skaičiavimą. Lyginant Baltijos šalis, imama vidutinė kvadratinio metro kaina. Toks vienas indekso vidurkių lyginimas ne visada iki galo teisingas, nes, pirmiausia, mes turėtume žiūrėti, iš ko susideda tie vidurkiai. Galbūt Lietuvoje šiemet gana stipriai pasikeitė nuomos struktūra, kai per pirmąjį karantiną didelis kiekis trumpalaikės nuomos rinkos sustojo, toks turtas paprastai yra Senamiestyje, ten, kur jis brangesnis. Tokie butai buvo pasiūlyti ilgalaikės nuomos rinkoje ir tuomet įvyko pokytis, kai gerokai didesnę dalį bendrame nuomos katile pradėjo sudaryti brangesnis turtas centrinėje miesto dalyje, ir tai pakėlė bendrą vidutinę nuomos kainą“, – paaiškina ekspertas.
NT analitikas atkreipia dėmesį, kad, stebint konkrečius objektus, kiek jie kainavo prieš karantiną, per jį ir po jo, galima sakyti, jog nuomos kainos stabilizavosi: „Jos nėra drastiškai sumažėjusios, galbūt buvo laikotarpis per pirmąjį karantiną, kai ir iš pasiūlos matėme, jog konkretūs objektai buvo kokiais 5–6 proc. pigesni nei iki karantino. Kraštutiniais atvejais matėme pavyzdžių, kai buvo persiderėtos nuomos kainos su nuomotojais ir išsiderėta nuolaida, bet nežinome statistikos, kiek tai buvo paplitę. Tokie pavyzdžiai – iš nuomininkų, kurie prarado darbus, sumažėjo jų pajamos ar pan.“
A. Antanavičiaus teigimu, nuomos rinka stabilizavosi vasarą, kai nuomos kainos sugrįžo į lygį, buvusį prieš karantiną, o vidurkį iškreipė trumpalaikei nuomai skirti butai, kurie pradėti nuomoti ilgesniam laikotarpiui.
Kalbėdamas apie nuomos rinkos Vilniuje ateitį, NT analitikas nėra linkęs prognozuoti drastiškų nuomos kainų korekcijų. Pasak jo, pernai buvęs didelis gyventojų Vilniuje skaičiaus augimas nėra garantija, kad žmonės ir toliau kraustysis į Vilnių.
„Šiemet, remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, iš pradžių matėme po tūkstantį gyventojų prieaugį per mėnesį, tačiau po pirmo karantino buvo štilis, ir dabar, rugpjūčio mėnesio duomenimis, yra apie 3500 gyventojų prieaugis. Darant prielaidą, kad rugsėjo ir spalio mėnesiai taip pat buvo augimo laikotarpis, o lapkričio ir gruodžio mėnesiais augimas, greičiausiai, prislops, manyčiau, matysime apie 5 tūkst. gyventojų prieaugį. Tai yra teigiamas impulsas rinkai, bet, kiek jis turės reikšmės nuomos rinkai, – sunku pasakyti“, – sako A. Antanavičius ir priduria, kad nereikėtų pamiršti, jog karantinas ir nuotolinis darbas suteikė galimybių kai kuriems gyventojams apskritai kraustytis iš didmiesčių, ir gali būti, kad tokia tendencija išliks.
