Už mažesnę sumą įsigyti sunku

Nors karantinas šiek tiek pristabdė NT kainų augimą, NT analitikų teigimu, jos vis tiek yra didesnės nei pernai: Vilniuje butų kainos per metus augo labiausiai – 4,6 proc. „Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius vidutinė būsto paskolos suma sudarė beveik 73 tūkst. eurų, tai yra 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o daugiausia paskolų būstui įsigyti suteikta Vilniuje – net 48 proc.

NT ekspertai, savo ruožtu, rekomenduoja prieš perkant pirmąjį būstą arba keičiant jį į didesnį apsispręsti, už kokią kainą, kurioje miesto vietoje ir kokį NT (nuosavą namą, kotedžą, butą) norima įsigyti. Tačiau labai dažnai lemiamą sprendimą pirkėjai priima atsižvelgdami į būsto kainą ir banko sąlygas, jeigu NT pirkti yra imama būsto paskola. Kokį naujos statybos butą sostinėje galima įsigyti už jau minėtą vidutinę banko paskolos sumą – 70 tūkst. eurų ir šiek tiek daugiau, 100 tūkst. eurų, – ir kas lemia kainų skirtumus? „Delfi būstas“ pasirinko domėtis naujos statybos butų (pirminės rinkos) įsigijimo galimybes, nes jau keletą metų šio NT pardavimai sparčiai auga.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada skaičiuoja, kad naujos statybos butų kainos Vilniuje prasideda nuo 1350 Eur/kv. m su daline apdaila. Norint įsigyti butą su vidutine visa apdaila, prie šios sumos reikėtų pridėti dar bent 300 Eur/kv. m. Perkant butą tik su daline apdaila, pirkėjas privalo turėti papildomų lėšų būstui įrengti arba imti būsto įrengimo paskolą iš banko.

„Matome, kad naujos statybos buto kaina prasideda nuo 1600–1700 Eur/kv. m. Toks butas, tikėtina, bus ekonomiškai įrengtas ir miesto pakraštyje, nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose, pavyzdžiui, Pilaitėje, Pašilaičiuose, Naujojoje Vilnioje. Skaičiuojame. Turėdamas 70 000 Eur biudžetą, pirkėjas gali įsigyti 43–44 kv. m ploto naujos statybos butą. Priklausomai nuo buto plano „sėkmingumo“, tai bus 1 arba 2 kambarių nedidelis butas miegamuosiuose rajonuose“, – teigia M. Čiulada.

Pašnekovas tęsia, kad, turėdamas 100 000 Eur biudžetą, pirkėjas jau galės įsigyti erdvesnį, apie 62 kv. m ploto, butą. Tikėtina, kad tai bus 3 kambarių nelabai erdvus butas miegamuosiuose rajonuose.

„Taip pat reikia nepamiršti papildomų išlaidų – paprastai statytojai papildomai prašo bent 3000 Eur už sandėliuką ir bent 10 000 Eur už automobilio stovėjimo vietą. Arčiau miesto centro esančio naujos statybos būsto kainos prasideda nuo 2000 Eur/kv. m“, – sako NT ekspertas ir priduria, kad vis dėlto Vilniuje yra vos keli naujos statybos projektai, pagal kuriuos galima įsigyti būstą iki 70 000 Eur. Anot jo, turint tokį biudžetą turbūt labiau reiktų dairytis į seną statybą, ji taip pat turi privalumų (susisiekimas, parduotuvės, darželiai ir kita infrastruktūra). Norint įsigyti naujos statybos būstą, M. Čiulados teigimu, reikia planuoti bent 100 000 Eur biudžetą.

Arčiau miesto – tik maži būstai

Būstui įsigyti skyrus apie 70 tūkst. eurų, tačiau nenorint gyventi periferijoje, yra ir kita išeitis – pirkti kur kas mažesnį naujos statybos butą, tačiau arčiau miesto centro. „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad pastaruosius porą metų už sumą iki 70 tūkst., įvertinus tikėtiną nuolaidą nuo skelbiamų kainų, pirkėjas galėtų rinktis 25–40 kv. m ploto būstą su daline apdaila:

  • Apie 25 kv. m būstą būtų galima įsigyti Žirmūnuose;
  • Apie 30 kv. m būstą būtų galima įsigyti Baltupiuose, Šeškinėje, Naujamiestyje;
  • Apie 35 kv. m būstą būtų galima įsigyti Burbiškėse, Visoriuose, Šnipiškėse, Markučiuose;
  • Apie 40 kv. m būstą būtų galima įsigyti Pašilaičiuose, Justiniškėse, Lazdynėliuose, Pilaitėje, Vilkpėdėje, Viršuliškėse ar Visoriuose.

Pašnekovas pažymi, kad renkantis būstą už 70 tūkst. eurų rajonuose, esančiuose arčiau miesto centro, reikėtų atkreipti dėmesį, kokios paskirties patalpos yra perkamos.

„Kalbant apie šią kainų grupę, brangesniuose mikrorajonuose dažniausiai tektų rinktis iš poilsio, viešbučių paskirties apartamentų ar kūrybinių dirbtuvių (loftų). Tokio tipo būstai tradiciškai yra iki 10 proc. pigesni nei panašaus dydžio gyvenamosios paskirties butai, gali būti taikomas metinis NT mokestis, tačiau metinė mokesčio suma nebus didelė. Tiesa, gauti banko paskolą gali būti kiek sudėtingiau“, – akcentuoja T. S. Kvainickas.

Pašnekovas tęsia, kad jeigu prie biudžeto būstui įsigyti būtų galima pridėti dar 30 tūkst. ir disponuoti 100 tūkst. eurų suma, atsirastų galimybė įsigyti didesnį būstą, be to, padidėtų mikrorajonų pasirinkimo galimybės:

  • Apie 35 kv. m ploto būstą būtų galima įsigyti Užupyje;
  • Apie 40 kv. m ploto būstą būtų galima įsigyti Antakalnyje;
  • Apie 45 kv. m ploto būstą būtų galima įsigyti Šeškinėje, Verkiuose, Šnipiškėse, Vilkpėdėje, Viršuliškėse, Žirmūnuose;
  • Apie 50 kv. m ploto būstą būtų galima įsigyti Markučiuose, Baltupiuose, Burbiškėse;
  • Apie 55 kv. m ploto būstą būtų galima įsigyti Justiniškėse, Lazdynėliuose, Pilaitėje;
  • Apie 60 kv. m ploto būstą būtų galima įsigyti Pašilaičiuose.

„Kai kuriais atvejais didesnis plotas atrodo nereikšmingas, tačiau tai gali lemti būsto paskirties, suplanavimo, aukšto, vaizdo pro langus skirtumus. Savaime suprantama, paminėti atvejai apima ne visas pasirinkimo galimybes, tačiau kainų rėžiai apriboja ne tik būsto plotą, bet ir pačių pasiūlymų skaičių. Į sąrašą neįtraukti mikrorajonai su vos keliais pasiūlymais“, – pažymi NT analitikas.

T. S. Kvainickas taip pat akcentuoja, kad būsto pasiūla Vilniaus mieste nuolat kintanti, rinkoje paprastai būna apie pusantro šimto projektų, kas mėnesį pristatoma naujų, tačiau pirkėjams įsigyjant butus likučio struktūra nuolat kinta, todėl atsakymas į tokį klausimą visada yra su šiokia tokia paklaida.

Ką rinktis pirkėjui?

Be abejo, kiekvienas pirkėjas būstą renkasi pagal savo prioritetus ir poreikius, atsakydamas į kelis pagrindinius klausimus: kokio dydžio būsto reikia, kokiame mikrorajone jis norėtų gyventi, koks yra jo biudžetas, skirtas NT pirkti.

Kita vertus, reikėtų įvertinti ir galimybes ateityje išsirinktą būstą parduoti arba išnuomoti. Pasak T. S. Kvainicko, mažesnį būstą patrauklesniame mikrorajone antrinėje rinkoje parduoti lengviau nei didesnį periferijoje.

„Tačiau teigti, kad šeimai su dviem vaikais, įsigijus 35 kv. m būstą Užupyje, bus užtikrinta geresnė gyvenimo kokybė, nei įsigijus 60 kv. m butą Pašilaičiuose, nedrįsčiau. Norint būstą įsigyti viengungiui (-ei), pasirinkimas lengvesnis, dilema tampa orientuota į norą turėti erdvesnį ar arčiau miesto centro esantį būstą, neaukojant bazinių gyvenamosios aplinkos funkcijų. Brangesni būstai pasižymi geresne architektūros raiška, apdailos medžiagų kokybe ir kitais parametrais – grįžti į namus tampa maloniau“, – paaiškina NT analitikas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas M. Čiulada priduria, kad nėra vienareikšmio atsakymo, kas geriau, – ar mažesnis būstas centre, ar patogesnis, erdvesnis periferijoje.


„Jauni, aktyvesnį socialinį gyvenimą mėgstantys žmonės stengiasi būti kuo arčiau centro, kultūrinio gyvenimo, pasilinksminimo vietų ir t. t., gamta jiems mažiau aktuali. O šeimos su vaikais, vyresni žmonės renkasi ramesnes vietas, arčiau gamtos“, – tendencijas įvardija NT ekspertas.