Registrų centro duomenimis, Palangoje šių metų spalį parduotos 215 patalpos (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, kurios apima ir netipinės paskirties būstą, pvz. viešbučių apartamentus), arba net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai.
Vertinant šių metų vasaros pardavimus taip pat fiksuoti rekordai – per mėnesį buvo parduodama nuo 129 iki 178 būsto objektų. Pernai šilčiausiais metų mėnesiais buvo parduodama – nuo 88 iki 134 būsto projektų.
NT vystytojai pastebi, kad pardavimai augo dėl kelių priežasčių. Šiandien daugybė gyventojų dirba nuotoliniu būdu, jau prognozuojama, kad ši tendencija tęsis ir pasibaigus pandemijai. Tuo tarpu moksleivių pamokos dalinai arba pilnai vyksta nuotoliniu būdu, todėl tėvai nebėra įpareigoti nuolat gyventi toje pačioje vietoje. Pandemija lėmė ir tai, kad gyventojai, negalėdami keliauti atostogų į užsienį, važiuoja prie Baltijos jūros ir bent trumpam pakeičia įprastą aplinką.
„NT įsigijimas nuo seno yra viena populiariausių ir saugiausių investicijų. Akivaizdu, kad žmonės turi santaupų ir, matyt, pandemijos metu nėra aišku, kur būtų saugiau investuoti, o kalbos apie numatomą infliaciją skatina pirkti jau dabar. Stebime, kad vis daugiau pirkėjų nesinaudoja bankų paslaugomis ir moka iš turimų santaupų“, – pranešime spaudai teigia pajūrio NT investavimo ir valdymo įmonės „Elpekas“ ekspertė Liubovė Aleksandra Zaiceva ir pabrėžia, kad gyventojai aktyviai ieško informacijos apie ateinančių metų statybas ir nori nedelsdami rezervuoti būstus. Tikėtina, kad kitais metais Palangoje bus projektų, kurie bus išparduoti dar net nepradėjus statybų.
Keičiasi keliami reikalavimai būstui
Pajūryje dirbanti NT specialistė pastebi, kad kardinaliai pasikeitė būsto pajūryje samprata, vis labiau graibstomi nuolatiniam gyvenimui pritaikyti antrieji būstai.
„Gyventojai antrame būste planuoja leisti karantino, ekstremalios situacijos laikotarpį, jeigu tai suderinama su darbu ir vaikų mokslu. Pavyzdžiui, atvažiuoti į pajūrį kas antrą savaitę“, – tendencijomis dalinasi L. A. Zaiceva.
Ji pabrėžia, kad dalis klientų perka būstą kaip investiciją – įsigytą NT nedelsdami išnuomoja. Kartais renkasi kintantį variantą: ir gyvena patys, ir nuomoja.
„Net tokiu atveju, kai žmogus perka būstą sau, rekomenduotume įvertinti galimą trumpalaikę ar ilgalaikę nuomą ateityje. Pasibaigus pandemijai ir atsigavus turizmo sektoriui, dalis gyventojų vėl keliaus ir, tikėtina, pajūryje lankysis rečiau. Tačiau pajūris išliks populiarus visus metus, nes jame galima dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu. Be to, įsigijus tinkamą būstą bus gerokai paprasčiau tokį turtą išnuomoti ir turėti stabilią grąžą visus metus“, – pasakoja L. A. Zaiceva.
Pajūrio regione kuriant antruosius namus, kurie pritaikyti ne tik poilsiui, tačiau ir kokybiškam darbui, kasdieniam gyvenimui, keičiasi rinkos keliami reikalavimai būstui ir jo išplanavimui. Pastebima, kad vis labiau populiarėja nedidelio ploto būstai, o klientai pageidauja vieno ar dviejų uždarų miegamųjų, kuo daugiau privačių erdvių. Be to – būtinas balkonas arba terasa, be kurių būsto likvidumas sumažėja net 50 proc.
Patariama įvertinti investicinę grąžą ir turto nuomos likvidumą
Didžioji dalis gyventojų, kurie įsigyja būstą investicijai, derina trumpalaikę ir ilgalaikę nuomą ir siekia maksimalios naudos. Specialistai rekomenduoja dar prieš perkant būstą įvertinti galimą investicinę grąžą. Įvertinus trumpalaikę nuomą sezono ir ne sezono metu, investicinė grąža gali siekti nuo 6 iki 12 proc.
Perkant naują būstą pajūryje pamažu įsivyrauja nauja tendencija konsultuotis ne tik su vietiniais NT ekspertais, bet ir su specialistais, kurie vėliau užsiims būsto nuoma (angl. co-host). NT ekspertas įvertins buto ar namo likvidumą, jo vertę rinkoje, o būsto nuomos specialistas paskaičiuos metinę investicinę grąžą ir paklausą antrinėje rinkoje.
Svarbi būsto vieta ir rajono infrastruktūra
Įsigyjant naują būstą būtina objektyviai įvertinti rajoną ir infrastruktūros išvystymą. „Palanga nėra oficialiai suskirstyta į zonas, tačiau akivaizdu – brangiausias būstas greta Birutės parko, Vanagupės rajone ir apylinkėse, miesto centrinėse gatvėse ir arčiausiai jūros esančiuose kvartaluose.
Klientams rekomenduojame įvertinti viso rajono vertę ir perspektyvą“, – dalinasi L. A. Zaiceva.
Pasak jos, naujakuriai, kurie perka būstą sau, ypatingą dėmesį turėtų skirti ir infrastruktūros vertinimui: „Anksčiau žmonės skaičiuodavo, koks būsto atstumas iki jūros, tačiau dabar tai nebėra taip aktualu. Šiandien svarbiau, ar rajono infrastruktūra pritaikyta nuolatiniam gyvenimui, ar šalia yra parduotuvės, valyklos, restoranai. Jei jų nėra, derėtų išsiaiškinti, ar rajoną aptarnauja bent jau tokios pristatymo tarnybos kaip „Barbora“, „Wolt“, „DPD“ ir kt.“
Pavyzdžiui, ilgą laiką patraukliu Palangos rajonu laikytos Kunigiškės, nepaisant modernių naujai statomo būsto projektų, vis dar negali pasigirti gera infrastruktūra. Rajone pasigendama parduotuvių, kavinių ar restoranų ir kitų gyventojo komfortą užtikrinančių įstaigų.
Viena dažniausių naujakurių klaidų – neįvertinama kaimynystė. Siūloma pasidomėti projekto pobūdžiu: ar nėra skirtas nuomai, svečių namų įkūrimui. Taip pat verta vystytojo paklausti, ar nėra suplanuotų aukštų investiciniam būstui – praktika rodo, kad dažnai vienas savininkas nusiperka dešimt butų viename aukšte ir planuoja juos nuomoti. Laiku neįvertinus šio kriterijaus, gali tekti skųstis prastu poilsiu ir nuolatiniu triukšmu.
„Pavyzdžiui, mes svarstome galimybę pajūryje statomą naują projektą išskirstyti į investicinius ir nuolatinius gyvenamuosius būstus“, – pajūrio tendencijas komentuoja L. A. Zaiceva.
Specialistė išskiria, kad šiuo metu yra palankus metas įsigyti naują būstą. Tačiau patariama neskubėti priimti sprendimo, planuoti investicijas 2-3 metus į priekį ir pirkti tik likvidų turtą. Rekomenduojama atsižvelgti į sparčiai besikeičiančius rinkos poreikius ir išskirtinius pageidavimus būsto išplanavimui, valdymo galimybėms, rajono infrastruktūrai ir projekto pobūdžiui.
Statistikos departamento duomenimis, akivaizdžiai matyti, kad nuolat daugėja į Palangą iš kitų Lietuvos miestų atvykstančių žmonių – tokia tendencija pastebima pastaruosius kelerius metus. Pavyzdžiui, 2019 m. į šį pajūrio miestą atvyko arba įsigijo NT ir deklaravo savo gyvenamąją vietą – 861 asmenys, tai yra apie 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Aktyvus augimas pastebimas jau nuo 2016 m. bei lyginant su minėtais metais – į Palangą per metus atvyksta net apie 50 proc. daugiau naujų gyventojų (2016 m. – 580 naujų gyventojų).
