Vilniečiai skuba pirkti būstą
Nors su pirmąja pandemijos banga NT rinkai pavyko susitvarkyti gana neblogai, abejojama, ar ji atlaikys antrą smūgį. Būtent dėl to nesutaria ir NT ekspertai. Kaip „Delfi Būstas“ jau rašė, viena pusė sako, kad pamokos – išmoktos, ir ekonomika bei NT sektorius didelio sukrėtimo nepatirs, o kita ragina nusiimti rožinius akinius: keisis ir NT rinka, ir kainos.
Tačiau spalio mėnesio NT rinkos rezultatuose koronaviruso pandemijos – kaip nebūta. Kaip informuoja NT vystytojas „Citus“, Vilniaus naujų būstų rinka kol kas kopia aukštyn: spalio mėnesį, išankstiniais „Citus“ duomenimis, rezervuoti 627 butai ir kotedžai. Iš viso per 10 šių metų mėnesių sostinėje rezervuoti 4 254 nauji būstai.
Palyginimui, 2019 m. spalį rezervuoti 577, 8 proc. mažiau nei šiemet. Per 10 mėn. pernai sutarta dėl 5 321 būsto pirkimo – 25 proc. daugiau nei šiemet. Tačiau per tą patį laikotarpį 2018 m. buvo rezervuoti 3 797 būstai – 11 proc. mažiau nei per praėjusius šių metų mėnesius.
„Akivaizdu, kad kol kas rinka gyvena didelio pakilimo nuotaikomis ir tikiu, kad tai rodo jos gyvybingumą ir aukštą būsto poreikį Vilniuje. Negana to, paskutiniu metu pradėjo formuotis tam tikras būsto pasiūlos deficitas – birželį pradėjus atsigauti rinkai aktyvus būstų sandėlis (parduodamų būstų skaičius) ėmė labai sparčiai trauktis. Liepą, rugpjūtį ir rugsėjį jį sudarė mažiau nei 5 100, o spalį sandėlyje buvo 5 027 būstai. Šis skaičius, lyginant su spaliu pernai, buvo beveik 14 proc. mažesnis (5 713), nors rezervacijų tada buvo daugiau“, – sako bendrovės investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Jo teigimu, Vilniuje būstų sandėlis ir taip, santykinai, yra nedidelis: nemažą jo dalį sudaro anksčiau pastatyti ir mažesnio likvidumo butai, projektų „likučiai“, kurie sandėlyje „kabo“, nors pirkėjai juos svarsto retai. Todėl, pasak Š. Taručio, pastaruoju metu pirkėjai graibstė butus net ir mažiau patraukliuose, mažiau patirties turinčių plėtotojų projektuose. „Citus“ duomenimis, spalį net 81 projektas turėjo bent vieną rezervaciją.
Kaune spalio mėnuo taip pat buvo sėkmingesnis už rugsėjį: čia, preliminariai, rezervuoti 72 nauji būstai. Per 10 mėn. laikinojoje sostinėje rezervuoti 637 būstai, rodo „Citus“ analitikų duomenys. 2019 m. 10 mėn. rezultatas siekė 1 085, dar metais anksčiau – 694 rezervacijas.
Geriausi rezultatai šiemet
NT bendrovės „Eika“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda „Delfi Būstas“ taip pat teigia, kad spalio mėnesį NT rinka ne tik nejautė koronaviruso, bet ir demonstravo geriausius rezultatus.
„Spalis rinkai buvo rekordiškai aktyvus. Ir mums, ir rinkai tai buvo rekordiniai mėnesiai, nesame turėję nei mes, nei rinka tiek pardavimų, kiek jų buvo spalio mėnesį. Tokių skaičių nebuvo net prieš pirmąją koronaviruso bangą“, – sako pašnekovas ir priduria, kad tokia situacija, ko gero, yra vadinamasis „suspaustos spyruoklės efektas“: pirkėjai laukė, negalėjo pirkti dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių.
„Sausis ir vasaris buvo tie mėnesiai, kai mes lipome į viršų, į kalną ir tada buvo visiška duobė kovo-balandžio mėnesiais. Rudens rezultatus aš vertinčiau kaip suspaustos spyruoklės efektą, nes tie trys-keturi karantino mėnesiai dingo, buvo daug mažesni pardavimai nei vidurkis, tad jeigu lygintume šių metų 10 mėnesių su praeitų metų 10 mėnesių, kai buvo didžiausi pardavimai, tai šiemet pardavimai atsilieka tik 22 proc., nepaisant to, kad buvo karantino paveiktų mėnesių“, – analizuoja M. Žibūda.
Pasak pašnekovo, panašu, kad tokių rekordinių NT pardavimo skaičių šiemet galime ir nebepamatyti: „Natūralu, kad ir susitikimų bus mažiau, ir sandorių bus mažiau. Nemanome, kad bus tokia didelė įtaka, kaip buvo pavasarį, tačiau pasikeitimus pajusime. To sandoriuose dar nematome, bet rezervacijose – jau pastebime.“
Kas gali, tas skuba
NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras sako, kad sunku prognozuoti, kaip bus ateityje, tačiau vis dar galima daryti išvadą, kad, išskyrus staiga smuktelėjusį bendrą būsto sandorių skaičių pavasario karantino laikotarpiu, sostinės, o taip pat ir visos šalies, būsto rinka didesnių sukrėtimų išvengė.
„Asmeniškai pastebiu, kad net ir tas laikotarpis, kai sandorių skaičius krito, buvo sąlygotas ne pačių pirkėjų ar pardavėjų, o tiesiog notarų biurų darbo ribojimo karantino laikotarpiu, kai sandoriai tiesiog negalėjo būti tvirtinami tokiais tempais, kaip buvome įpratę. Jei bus priimti tokie pat griežti ribojimai kokie buvo pavasarį, sandorių skaičius ir vėl mažės, tačiau, pasikartosiu, ne dėl pirkėjų, o dėl techninių kliūčių. Atsakant į klausimą, ar pirkėjai nusprendę laukti ar atidėjo būsto pirkimą, sakyčiau, jog priešingai: tie gyventojai, kurie gali sau leisti įsigyti būstą, skuba tai padaryti kuo greičiau, kol bankai dar labiau nesugriežtino paskolų išdavimo“, – sako R. Pleteras.
Pašnekovas tęsia, kad apibendrintai galima teigti, jog šiandien pirkėjai ieško greito ir efektyvaus sprendimo – būsto už prieinamą, kainą, į kurį gali įsikelti nedelsiant, neskiriant papildomo laiko įrengimui: „Taip pat, tikiu, kad vėl pradės augti ekonominio klasės būsto poreikis, kai naujos statybos būstą su pilna apdaila, esantį toliau nuo centro, galima įsigyti už 70-80 tūkst. eurų. Jei ne pačių savininkų gyvenimui, tai nuomai, nes būtent nuomos rinka sostinėje atsigavo itin sparčiai.“
