Būsto kreditavimas atsigauna

Kreditavimo rinkoje, kaip ir kitose finansų ir ekonomikos srityse, karantino metu ir po jo įvyko nemažai pokyčių. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjo T. Garbaravičiaus, gera žinia ta, kad būsto kreditavimas atsigavo.

„Liepą-rugpjūtį būsto kreditavimo apimtys buvo panašios į buvusias 2018-2019 metais. Apžvelgiant visus šiuos metus, sausis ir vasaris buvo pakankamai aktyvūs, paskui įvyko krytis ir galiausiai atsigavimas birželį-liepą“, – apžvalgą pradeda ekonomikos ekspertas.

Pasak T. Garbaravičiaus, per karantiną mėnesinės naujų būsto kreditų apimtys krito apie 20-30 proc. Tai, anot eksperto, tikrai didelis skaičius: „Tačiau pažymėtina tai, kad kartu su mažesne naujų paskolų suma sumažėjo ir paskolų grąžinimai (amortizacija), nes žmonės prašė atidėti kredito įmokas. Tad bendras paskolų portfelis ne mažėjo, o toliau didėjo. Rugpjūtį, pavyzdžiui, metinis portfelio augimas buvo 8,9 proc.“

Kodėl sumažėjo paskolų grąžinimai? Dalis gyventojų pasinaudojo įstatymo leidžiamomis trijų mėnesių kredito atostogomis, kiti – bankų taikytu paskolų grąžinimo moratoriumu. Tai, kad žmonės atidėjo paskolų mokėjimus, sustiprino ir kitą tendenciją: didėjančias pinigų sumas žmonių bankų sąskaitose.

„Rugpjūčio mėnesį dalis skolininkų vėl pradėjo mokėti pilnas paskolų įmokas. Pagrindinės paskolos sumos grąžinimo sustabdymai buvo viena iš priežasčių, kodėl mes matėme didėjančias indėlių apimtis. Žmonės apskritai tapo atsargesni, dėl visa ko kaupė lėšas sąskaitose, o atidėtos paskolų įmokos buvo dar viena priežastis, kodėl indėlių sumos bankuose reikšmingai padidėjo“, – pabrėžia LB atstovas.

Sąlygos jau mažiau griežtos

NT rinka labai priklauso nuo bankų paskolų politikos. Pasak T. Garbaravičiaus, pirmasis bankų, NT vystytojų ir pirkėjų klausimas, prasidėjus karantinui – ar bus gyvenamojo NT kainų korekcija. Bankai tučtuojau ėmėsi veiksmų: sugriežtino paskolų suteikimo sąlygas.

„Pradinė bankų reakcija buvo sugriežtinti pradinio įnašo reikalavimus, t.y. sumažinti paskolos ir būsto vertės santykį. Sugriežtinimas buvo pakankamai reikšmingas, kartais net buvo reikalaujama 30 proc. pradinio įnašo, o kai kuriais atvejais ir dar daugiau. Visgi kreditavimas nenutrūko, svarbu buvo turėti didesnį pradinį įnašą. Pagal mūsų turimus duomenis, net per patį karantino „įkarštį“ paskolos ir būsto vertės santykio mediana išliko 80 proc., nors reikšmingai padaugėjo kreditų su gerokai didesniais pradiniais įnašais“, – prisimena pašnekovas.

Pasak LB atstovo, šiuo metu vėl padaugėjo paskolų, išduodamų su 15 proc. pradiniu įnašu, nors dažniausiai bankai prašo 20 proc. pradinio įnašo.

„Neseniai daryta LB apklausa apie NT rinką. Ji rodo, kad bankai buvo žymiai atsargesni ir skeptiškesni būsto rinkos atžvilgiu nei kiti apklausti rinkos dalyviai. Tai pasireiškė per didesnį pradinio įnašo reikalavimą, nors naujausioje apklausoje jau matome, kad bankų lūkesčiai vėl tapo šiek tiek pozityvesni, jie nebėra tokie atsargūs – tai patvirtina ir retesni atvejai, kai naujos paskolos suteikiamos su gana nemažais pradiniais įnašais“, – teigia pašnekovas.

Amortizacija vis dar sumažėjusi

Lietuvos banko vertinimu, apie 40 proc. būstų pagal sandorių skaičių ir 70-80 proc. pagal sandorių vertę įsigyjama su būsto paskolomis. Todėl, anot T. Garbaravičiaus, bankams prisukus paskolų kranelius, būsto rinka nors ir nesugriūtų, tačiau patirtų nemenkų iššūkių. Per karantiną, pašnekovo teigimu, bankai pradėjo itin atsargiai vertinti tiesiogiai su valstybių užsidarymu ir socialiniais kontaktais susijusius sektorius: maitinimo, apgyvendinimo, turizmo, oro susisiekimo ir pan. tačiau situacijai aprimus pamatė, kad padėtis nėra ir turbūt nebus tokia prasta, kaip buvo manyta.

„Paaiškėjo, kad žmonės karantiną ir jo iššūkius priėmė kaip laikinus sukrėtimus, ir tai turbūt yra viena iš priežasčių, kodėl ekonomika taip greitai atsigavo ir bent jau Lietuva, atrodo, buvo viena iš mažiausiai karantino paveiktų šalių. Jeigu žmonės šoką traktuoja kaip laikiną, tai šokui pasibaigus, jų elgsena greitai grįžta į įprastas ankstesnes vėžes. Mes tą ir matėme. Aišku, buvo ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, žmonės nevažiavo atostogauti į užsienį ir pan. Panašu, kad ta laikinumo nuojauta buvo ir žmonės situacijos nepriėmė kaip negrįžtamo struktūrinio šoko ar sukrėtimo, lemsiančio ilgesnį ekonominį nuosmukį“, – samprotauja ekonomikos ekspertas.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

T. Garbaravičius skaičiuoja, kad nors pastaraisiais mėnesiais naujų paskolų srautai yra maždaug 10 proc. mažesni nei 2019 m., mažesnė ir paskolų amortizacija (grąžinimas), tad pats paskolų portfelis toliau didėja.

„Artimiausiais mėnesiais kreditavimas gali ir nepasiekti praėjusių metų apimčių, tačiau dabartinis lygis yra tikrai neblogas. Nepaisant to, plėtotojai tebesvarsto, ar toliau dirbti tokiomis apimtimis kaip prieš karantiną, ar sumažinti apsukas, tad kol kas sunku pasakyti, kiek jie statys ir kiek bus naujos būstų pasiūlos“, – sako ekspertas.

Stipresnė konkurencija mažina būsto paskolų palūkanų maržas

Gyvenamojo NT rinka ir būsto kreditavimas, pašnekovo teigimu, atrodo pakankamai optimistiškai. Pasak T. Garbaravičiaus, prie to prisideda ir dėl sustiprėjusios konkurencijos kiek sumažėjusios būsto paskolų palūkanų maržos.

„Pastaruoju metu mažėjo būsto paskolų palūkanų maržos – nuo metų pradžios maržų mediana sumažėjo nuo maždaug 2,3 iki 2,2 proc. Tokia nuosaikaus mažėjimo tendencija neišblėso ir per karantiną, nes bankai nuo rizikų saugojosi taikydami didesnį pradinio įnašo reikalavimą. Skolinimą suaktyvino tiek kai kurie didesni, tiek ir mažesni būsto kredito davėjai“, – pabrėžia ekonomikos ekspertas.

Paprašytas patarti, ar šiuo metu verta imti paskolą, T. Garbaravičius sako, kad tai labai individualus klausimas ir kiekvienas būsto pirkėjas turi įvertinti savo finansines galimybes ir būsto poreikį. Jei būstas reikalingas gyvenimui, tai dažniausiai neverta bandyti nuspėti būsto kainų kryptį.

„Jei reikia būsto, reikia jį ir pirkti. Nelabai ir palauksi, nes numatyti NT kainų kaitą ir pagauti dugną yra labai sunku. Būstas yra vienas iš būtiniausių pirkinių ir jeigu reikia, finansinės galimybės leidžia, tai tikrai logiška apsvarstyti būsto įsigijimą su paskola“, – sako ekspertas.