Pirkti ar nepirkti?

Nors vis daugiau žmonių ryžtasi įsigyti būstą, yra pirkėjų, kurie vis dar lūkuriuoja ir nėra užtikrinti, ar šis metas yra pats geriausias tokiam ilgalaikiam įsipareigojimui. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos surengtos „Būsto mugės“ diskusijoje dalyvavęs „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pabrėžė, kad šiuo metu pirkėjai bijo neapibrėžtumo dėl ateities, taip pat svarsto, ar nesikeis NT kainos. Pasak NT eksperto, pagrindinis patarimas visiems, kuriuos apniko abejonės – nesistengti nuspėti ateities ir vertinti dabartinę finansinę situaciją.

„Nereikia spėlioti ateities, tačiau nereikia ir panikuoti bei priimti greitų sprendimų. Mačiau ir aš pats keletą sandorių karantino metu, kovo, balandžio mėnesiais, kai žmonės išsigando ir pardavė turtą gerokai nei šiandien parduotų. Tiesiog žmonės išsigando, kad jų turtas nuvertės ir paskubėjo parduoti. Kita vertus, nereikia laukti ir prognozuoti, kas bus ateityje. Krizės ir yra krizės, nes jos ateina netikėtai“, – akcentavo S. Vagonis.

Saulius Vagonis

Tačiau, diskusijos dalyvio teigimu, užsidėti rožinių akinių ir manyti, kad sugrįžome į praeitų metų pabaigos – šių metų pradžios ekonominį lygį visiems laikams, nereikėtų.

„Nesakyčiau, kad ši krizė baigėsi, nors Lietuvos rodikliai yra vieni geriausių Europoje ir net visame pasaulyje, kitose valstybėse, taip pat ir didelėse bei įtakingose valstybėse, krizė vis dar yra. Prasta situacija gali ateiti ir iki mūsų, todėl negalime sakyti, kad pasaulis įveikė ekonominius ir sveikatos apsaugos iššūkius. Apokalipsė neatėjo, tačiau pergalės taip pat dar nėra“, – įspėja ekspertas.

Jis tęsia, kad turint omenyje bendrą ekonominę situaciją visame pasaulyje ir objektyviai vertinant savo finansines galimybes, galima svarstyti apie būsto įsigijimą. Tačiau nereiktų „šokti aukščiau bambos“: būstą būtina rinktis pagal finansines galimybes. Tai ypač aktualu šiuo laikotarpiu. Taip pat reikėtų įvertinti, kokio būsto (namo, buto, kotedžo) pirkėjui reikės ilgalaikiu laikotarpiu.

„Svarbiausias dalykas yra suprasti savo ilgalaikius poreikius, reikia suprasti, kad nupirktame būste jūs gyvensite ne tik šiemet, bet ir kitais metais, po penkerių metų. Reiškia, kad suplanuokite savo laikotarpį ir pasirinkite tai, ko jums reikės ir artimiausiu, ir ilgalaikiu laikotarpiu. Ir įsigykite jį. Nes jei išsirinkote patinkantį būstą, tačiau lauksite, kol virusas numuš kainas – nesulauksite. Lygiai taip pat, galbūt nėra ir kur labai skubėti, nes per ateinantį pusmetį būstas 15-20 proc. tikrai nebrangs“, – pabrėžė S. Vagonis.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas pridūrė, kad tie pirkėjai, kurie renkasi tarp buto ir namo, turėtų gerai įvertinti ne tik šių dviejų pirkinių kainų skirtumus, bet ir atsakomybes, kurios įsigyjamos kartu su turtu.

„Vienas dalykas, namas gali būti brangesnis už butą, jam reikia ir finansinių galimybių. Kitas dalykas, namą reikia pačiam prižiūrėti, nėra administratoriaus, namas turi papildomų įsipareigojomų. Gali atsirasti poreikis namui, tačiau jį reikia vertinti blaiviai: jeigu du mėnesius pagyvenome karantino sąlygomis, tai dar nereiškia, kad toks gyvenimas truks kelias dešimtis metų. Kai žmogus būstą perka, greičiausiai, jis jo po metų nekeis, todėl pagal kelių savaičių ar mėnesių nuotaikas nereikėtų priimti sprendimo. Reikia mąstyti apie ateitį ir pasverti ilgalaikį sprendimą“, – patarė NT analitikas.

Tomas Sovijus Kvainickas
Foto: Bendrovės archyvas

Kainą lemia trys parametrai

NT ekspertai sutinka, kad viena iš priežasčių, kodėl pirkėjai laukia ir neperka būsto, yra viltis, kad keisis NT kaina. S. Vagonis diskusijoje išvardijo parametrus, kuriuos reikia įvertinti svarstant NT kainos pokyčius.

„Iš esmės yra trys parametrai, kurie lemia NT kainas. Ypač Vilniaus būsto rinkoje. Tai žmonių atlyginimai, gyventojų skaičiaus pokytis, finansavimo sąlygos. Jeigu dėlioji tuos parametrus, gali matyti ateitį. Žiūrint balandžio, gegužės mėnesius, matome, kad po truputį atėjo suvokimas, kad atlyginimai drastiškai darbo rinkoje nesikeis, nors ir yra nukentėjusių sektorių, Vilniaus gyventojų skaičius taip pat nemažėja, finansavimo sąlygos taip pat palankios, nes bankai tikrai neatrodo konservatyviai. Mano galva, čia ir buvo didžiausia rizika, kad bankai vis dėlto nuspręs laukti iki karantino pabaigos ir nefinansuoti sandorių. Tai visi parametrai yra geri. Jie leidžia tikėtis, kad būsto rinka, bent jau Vilniuje, nepatirs baisių sukrėtimų“, – svarsto NT ekspertas.

T. Kvainickas, prisimindamas karantino pradžią, kėlėsi į 2019 metus, kai NT rinka buvo „aukso amžiuje“, ir 2020-ųjų pradžią, kai ekspertai prognozavo rekordinius būstų pardavimus. Tačiau tuomet NT rinka patyrė smūgį – pasaulis sustojo.

„Metų pradžioje kalbėjome apie tai, kad metai gali būti dar labiau rekordiniai nei 2019-ieji, nes pardavimai augo. Ir kovo 16 d. paskelbiamas karantinas, kuris užblokuoja bet kokius veiksmus. Nedirbo net notarai, neteikė paslaugų, tai tiesiog buvo neįmanoma registruoti sandorio. Rinka sustoja, nes niekas nežino, ką dabar reikia daryti. Tai nereiškia, kad kažkas iškart neteko darbo ar pajamų, tiesiog žmogus negalėjo atlikti pirkimo veiksmo“, – prisiminė NT analitikas.

Jis tęsė, kad balandį ir gegužę jau sugrįžo galimybė vykdyti pirkimo-pardavimo veiksmus, tačiau atsirado neapibrėžtumas pirminėje rinkoje: „Liepos, rugpjūčio mėnesių butų pardavimų rezultatai jau rodo atsigavimą, nors tokių pardavimų kaip prieš karantiną dar nėra. Liepos mėnesį jau ir finansavimo apimtys sugrįžo į normalias.“

Kita vertus, pasak T. Kvainicko, gerą rezultatą galėjo lemti tie pirkėjai, kurie kovo mėnesį negalėjo įsigyti būsto dėl techninių kliūčių, balandį ir gegužę dvejojo, o liepą pagaliau pasiryžo.

„Rinka nėra dienos reikalas, po kelių mėnesių matysime, kokius iš tikrųjų realius rezultatus turime“, – pabrėžė NT analitikas.

Foto: DELFI / Rinatas Chairulinas

Sandorio neteko iškart

Diskusijoje savo darbo per karantiną patirtimi dalijosi ir NT bendrovės „Resolution” brokeris
Darius Ringaitis. Jam karantino pradžia buvo itin nesėkminga.

„Kai tik paskelbė karantiną, vieni žmonės iš karto atsisakė pirkti, tai iškart praradau sandorį, tuomet turėjau naują objektą, tačiau uždraudė apžiūras ir susitikimus, o paskui tiesiog daug bendravau su klientais niekur neišeidamas iš namų, tyrinėjau, kokia yra jų reakcija, nuomonė, lūkesčiai. Dariausi statistiką, kad žinočiau, ką veikti toliau“, – pasakojo D. Ringaitis.

Jis taip pat užsiminė apie per karantiną ir po jo išryškėjusią naują tendenciją: gyventojų norą investuoti į NT pajūryje.

„Būstas kurorte, galėčiau įvardyti, buvo racionalus sprendimas, nes žmonės suprato, kad šiais metais jie, ko gero, niekur neišvažiuos ir jeigu jei buvo pasiruošę investuoti pinigus į nedidelį butą Vilniuje, kurį nuomoję, suprato, kad pajūryje šiemet investicija į būstą nuomai yra patraukesnė. Juolab, kad jis pats turės kur apsistoti atostogų metu. Tai tuos poilsio apartamentus pirko masiškai“, – diskusijoje pabrėžė pašnekovas.