Dėl intensyvios urbanizacijos sostinėje išaugus kietųjų dangų plotui, išsiplėtus mikrorajonams, išdygus naujiems pastatams ir prekybos centrams, pastaraisiais metais į lietaus surinkimo vamzdyną patenkančio vandens kiekis padidėjo kelis kartus. Senųjų, beveik prieš 6 dešimtmečius suprojektuotų ir pastatytų kolektorių pralaidumo jau nebepakako, todėl liūčių metu dalis T. Narbuto-Saltoniškių gatvės buvo užliejama, o miestas ir jo gyventojai patirdavo didelių nepatogumų.

T. Narbuto-Saltoniškių gatvės kolektorių rekonstrukcijos prireikė dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad T. Narbuto gatvėje kadaise buvo dirbtinai suformuota žemuma – buvo numatyta, kad abipus judrios miesto arterijos esančias Sėlių ir Elnių gatves sujungs viadukas, tad po juo turėjęs eiti kelias buvo pažemintas. Visgi viadukas nebuvo pastatytas, o esamas 800 mm kolektorius nespėjo susidoroti su lietaus vandeniu, atitekančiu į šią dirbtinai suformuotą daubą nuo aplinkinių kalvų.

Gatvių lietaus nuotekų surinkimo ir valymo sistemos rekonstrukcija T. Narbuto-Saltoniškių gatvėse prasidėjo kiek daugiau nei prieš metus. Atsižvelgiant į situaciją, buvo nuspręsta šalia senojo 80 cm skersmens vamzdžio, statyti naują lietaus nuotekų surinkimo kolektorių, tokiu būdu padidinant sistemos pajėgumą beveik 4 kartus.

„Jau galima pasidžiaugti, kad paklojome, didesnį, 1,60 metro stiklo pluošto vamzdį, kuris tikrai susitvarkys su visu lietaus vandeniu liūčių metu ir gatvė nebebus skandinama“, – sakė Viliu.s Ankėnas, UAB „Grinda“ paviršinių nuotekų tinklų plėtros ir projektų skyriaus vadovas.

Vilniaus paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija – vienas didžiausių ir svarbiausių dešimtmečio regioninių projektų ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Iš viso Upės, Sėlių, Saltoniškių, T. Narbuto gatvėse rekonstruojama ar naujai klojama apie 1200 m pagrindinių ir 1000 m jungiamųjų įvairaus skersmens paviršinių nuotekų tinklų, įrengiami nuotekų surinkimo šuliniai, paskirstymo kameros.

„Vienas pagrindinių ir sunkiausių darbų buvo įrengti prieduobes. Visam objekte jų yra 7. Prieduobės reikalingos, kad būtų galima mikrotuneliavimo įrangą, kuri stumia vamzdžius po žeme, įleisti į žemę, įdėti vamzdžius į ją“, – pasakojo V. Ankėnas.

Paviršinių nuotekų kolektorių T. Narbuto-Saltoniškių gatvėse tiesti požeminio gręžimo būdu buvo nuspręsta dėl to, kad didelės apimties darbai urbanizuotoje teritorijoje yra itin sudėtingi – gatvėmis vyksta intensyvus eismas, o po gatvių paviršiumi driekiasi inžineriniai ir komunikacijų tinklai.

„Vykdant mikrotuneliavimo darbus, jie turi nenutrūkti 24 valandas per parą. Negalima sustabdyti atkarpos vidury kažkur, nes paskui tą vamzdį gruntas užspaus ir jo jau nebepajudins niekas, reikės kastis atviru būdu, atlaisvint vamzdį ir tik tada galėtume gręžti, o tai labai brangiai kainuotų, nes čia vis tiek gatvė, eismas užsidarytų, tie patys aukšti gruntiniai vandenys. O pati gręžimo sparta per parą yra apie 20 metrų. Tai labai grubiai, per valandą vienas metras šito vamzdžio po žeme sulįsdavo“, – apie darbų procesą pasakojo skyriaus vadovas.

Šio projekto metu Upės gatvėje įrengta moderni lietaus ir sniego tirpsmo vandens valykla. Naujieji įrenginiai eliminuos taršos naftos produktais galimybę, sumažins į Nerį patenkančio skendinčiųjų medžiagų – smėlio ir molio – kiekius. Tai yra pirmoji centrinėje miesto dalyje įrengta paviršinių nuotekų valykla.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)