Nuosavų namų rinka išgyvena aukso amžių

Pastarųjų kelerių metų NT rinkos statistika skelbia naują tendenciją: vis daugiau Lietuvos gyventojų mieliau renkasi įsigyti ar pasistatyti nuosavą namą nei butą. Nors tokios tendencijos ryškiau pastebimos regionuose, kur mažesnė naujos statybos butų pasiūla, sostinėje taip pat netrūksta gyventojų, kurie dairosi namo. Kaip teigia NT bendrovė „Ober-Haus“, Vilniaus būsto rinkoje pastaraisiais metais pastebimas namų rinkos renesansas.

„2019 metais parduoti skirtų individualių ir sublokuotų namų gyvenviečių plėtra pasiekė visų laikų rekordą – pernai plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse iš viso pastatė beveik 820 naujų namų, arba 4 proc. daugiau, nei jų buvo pastatyta 2018 metais, ir net 39 proc. daugiau nei 2017 metais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2015–2019 metus sostinės namų rinką iš viso papildė daugiau nei 300 tūkst. m² namų ploto“, – rašoma bendrovės pranešime.

Nuosavas namas
Foto: Shutterstock

„Ober-Haus“ parengė savo teiginius iliustruojantį Vilniaus m. ir jo apylinkių namų plėtros žemėlapį, kuriame pavaizdavo, kuriose miesto vietose 2015–2019 metais namų buvo statoma daugiausia. Svarbu paminėti, kad skaičiuojami parduoti statomi namų kvartalai ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus bei Trakų rajonuose. Kuo tankiau ir daugiau buvo pastatyta konkrečioje teritorijoje, tuo spalva yra šiltesnė (link oranžinės, raudonos spalvos). Matyti, kad daugiausia parduoti skirtų namų statoma Pilaitėje ir jos apylinkėse bei pietrytinėje miesto dalyje – Kalnėnuose, Guriuose, Aukštajame Pavilnyje.


Vilniaus būsto rinkoje pastaraisiais metais stebime tikrą namų rinkos renesansą. 2019 metais pardavimui skirtų...
Posted by Ober-Haus nekilnojamasis turtas on 2020 m. rugsėjo 22 d., antradienis


Šiemet, pasaulį ir Lietuvą ištikus koronaviruso krizei, viso NT pardavimas krito, tačiau „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis „Delfi būstui“ pateikė skaičius, kurie parodo, jog nuosavų namų rinka ir šiuo sudėtingu laikotarpiu iškilo kaip lyderė. Namų pardavimas Lietuvoje nuo šių metų gegužės mėnesio augo tokiu pačiu tempu kaip ir butų – 52 proc., tačiau, anot eksperto, skirtingai nei butų, namų segmente užfiksuotos rekordinės pardavimo apimtys.

„Šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais užregistruota daugiau nei 1300 namų įsigijimų per mėnesį ir tai – vienas geriausių rodiklių per visą istoriją. Jeigu palyginsime šių metų liepos–rugpjūčio mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai namų Lietuvoje įsigyta 14 proc. daugiau. Viena iš pastebimai augančių namų pardavimo apimčių priežasčių – erdvesnio ir įperkamo būsto poreikis. Taigi gyventojai pastaraisiais metais itin aktyviai perka sklypus ir patys organizuoja savo namų statybas arba įsigyja naujai pastatytus namus. Savo ruožtu plėtotojai reaguoja į didėjančią namų (individualių, sublokuotų, kotedžų) paklausą ir didina investicijas į šio būsto segmento plėtrą“, – pabrėžia R. Reginis.

Nuosavas namas
Foto: Shutterstock

Registrų centro duomenimis, šių metų liepos–rugpjūčio mėnesį, palyginti su šių metų geguže ir birželiu, Vilniaus mieste namų įsigyta 50 proc. daugiau, o Vilniaus rajone – 38 proc. daugiau. Žiūrint į istorinius duomenis, šių metų rugpjūtį namų ir Vilniaus mieste, ir Vilniaus rajone buvo įsigyta daugiausia per visą istoriją.

Vystytojai domisi pradėtais plėtoti rajonais

Gyventojai, ypač Vilniuje, kur NT pasirinkimas didesnis, priimti sprendimą, ką pirkti, neskuba. Kaip pasakoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, žmonės lygina, ką įsigyti – butą ar namą. Šiuos svarstymus dar labiau paskatino 2020 metų pavasarį užklupęs karantinas.

„Karantinas tikrai paskatino žmonių norą turėti savo erdvę, jie nori žalio sodo, o išvažiuoti galimybių turi ne visi. Be to, dalis gyventojų dirbo iš namų, prognozuojama, kad karantinas bus intensyvesnis ir dar daugiau profesijų atstovų galės dirbti iš namų. Todėl ir auga individualių namų populiarumas. Karantino metu jis galbūt nebuvo toks akivaizdus, nes daug kas domėjosi, bet pirkti neskubėjo. Juk keltis į namą reikia tam tikro pasiryžimo. Svarbu suprasti, kad reikės būti už miesto, reikės važinėti, o vėliau, kai šeima pagausės, vežioti vaikus į mokyklas, darželius ir pan. Tai būtina įvertinti“, – akcentuoja pašnekovas.

M. Statulevičiaus teigimu, kalbant apie Vilnių, ir žmonės, ir vystytojai labiau domisi jau pradėtais plėtoti nuosavų namų kvartalais – tais, kurie jau turi suplanuotą infrastruktūrą.

„Pavyzdžiui, teritorija už Pilaitės, Gulbinų gyvenvietė, Kalnėnai. Pastarieji turi ir mokyklą, autobuso maršrutą, šalia yra greitojo eismo gatvė. Tokios kryptys sulaukia daugiau dėmesio. Yra ir gan chaotiškai susiformavusių kvartalų, be infrastruktūros, ir jeigu žmonės vis dėlto jais domisi, jie supranta, kad ten reikės nemažai papildomų savų investicijų“, – aiškina pašnekovas.

Įžvelgia neišvengiamą priemiesčių plėtrą

Apie augantį nuosavų namų populiarumą kalba ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis įvardija kelias priežastis, kodėl gyventojai gali būti labiau linkę rinktis namą nei butą. Viena iš jų – namas dažnu atveju didesnis nei butas.

„Namas asocijuojasi su tam tikru gyvenimo būdu, iš dalies – su statusu, laisve ir vis dažniau netgi būtinybe. Jeigu tai yra šeima iš 4 ir daugiau asmenų, tai gyventi daugiabutyje tampa gana sudėtinga, nepatogu, aišku, nelygu, koks butas“, – pabrėžia ekonomistas.

Jis priduria, kad žvelgiant į Vakarų Europos šalis galima pastebėti, jog jose (ypač tose, kurios išvengė socializmo ideologijos) visuomet vyravo individualių namų, kotedžų statyba, o butai daugiabučiuose daugiau skirti laikinai, viengungiškai gyventi, nuomoti ir pan. Tokia butų funkcija ypač pastebima sostinių centuose esančiuose daugiabučiuose.

Kita priežastis, kodėl žmones vilioja nuosavas namas, pasak Ž. Maurico, yra kitokios gyvenimo kokybės troškimas: norisi nuosavo kiemo, erdvės, gamtos apsupties. Be to, ekonomistas mano, kad nuosavų namų populiarumas dar labiau augs, nes daugės darbo iš namų galimybių, plečiasi ir toliau plėsis internetinė prekyba. Be to, kaip pastebi Ž. Mauricas, šiais laikais kai kuriais atvejais nuosavo namo statybos ar pirkimas bei išlaikymas kainuoja mažiau nei buto.

„Pastatyti namą šiais laikais kai kuriais atvejais pigiau, nei nusipirkti butą. Beje, išlaikyti tą namą tampa pigiau nei butą. Ir ne tik dėl komunalinių paslaugų kainų; pavyzdžiui, gyvenant bute, reikia mokėti už bendras erdves, valymą, aišku, kainos už tokias paslaugas yra kelis kartus didesnės nei realios sumos“, – sako ekonomistas.

Ž. Mauricas pastebi, kad nuosavi namai turi dar vieną pranašumą – užtikrintą vietą automobiliui statyti, ir net ne vieną.

„Dabar daugiabučiai statomi apskritai be automobilių stovėjimo vietų. Tokia tendencija įdomi; aš esu gyvenęs ir kitose išsivysčiusiose šalyse, bet tokių dalykų nesu matęs. Dažniausiai butui priklauso bent viena automobilio stovėjimo vieta. Nežinau, ką galvoja vystytojai. Ateityje galbūt bus kitų alternatyvų – autonominių automobilių ar pan., ir vietų reikės mažiau“, – sako Ž. Mauricas.

Foto: Shutterstock

Atsižvelgdamas į augantį nuosavų namų populiarumą, ekonomistas pažėrė kritikos dėl Vilniaus miesto planavimo. Nuosavi namai dažniausiai statomi miesto periferijoje, ypač tuo pasižymi sostinė ir jos apylinkės, tačiau, anot Ž. Maurico, būtent Vilniaus priemiesčiams šiuo metu savivaldybė skiria per mažai dėmesio.

„Centras nėra guminis, Vilniuje, įskaitant rajoną, praeitais metais gyventojų skaičius išaugo 12 tūkst. Šiemet gali augti ir daugiau. Tokiu tempu miestui augant, ateityje tikrai visi į centrą netilps. Kur jie gyvens? Abejoju, kad gyvens tuose sovietiniuose daugiabučiuose. Jauniems žmonėms juose butai per maži, netinka, kaip suplanuoti, liftų nėra ir pan., tai gyventojai neišvengiamai kelsis į užmiestį. Aišku, bus judėjimo ir į centrą, bet didžiausias iššūkis – priemiesčių plėtra, ji yra chaotiška. Tai reiktų kaip nors susisteminti“, – aiškina ekonomistas.

Pasak jo, priemiesčiuose reikėtų kurti atskirus miestelius, gyvenvietes su minimalia tų miestelių centruose esančia infrastruktūra.

„Gali būti parduotuvėlių, kavinukių, galbūt biurų pastatų, į kuriuos būtų galima nueiti padirbėti nuotoliniu būdu, laisvalaikio vietų ir pan. Reikia ir ugdymo įstaigų periferijoje, tik ne bet kur. Mokykla turi būti vietinės reikšmės“, – pabrėžia Ž. Mauricas.

Vystyti periferinių teritorijų neapsimoka

Vilniaus miesto savivaldybė pastaruosius kelerius metus vis labiau akcentuoja centrinės miesto dalies išnaudojimą NT vystyti, ypač daug populiarumo ir pagyrų sulaukia konversijos projektai (kai seni pramoniniai, paslaugų pastatai paverčiami daugiabučiais ar kitomis gyvenamosios paskirties patalpomis). Anot miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, didžiausia Vilniaus plėtra į periferines teritorijas vyko 1990–2008 metais, iki didžiosios pasaulinės ekonominės krizės.

„Dabar žmonių, kurie nori gyventi centre, atsirado daugiau, jei lygintume su tuo, kas buvo iki krizės. Būtent tuo metu pastatyti Zujūnai, Tarandė, Žalieji ežerai ir daug kitų periferinių teritorijų aplink Vilnių. Žinoma, visada bus tokių, kurie nori gyventi priemiestyje, turėti savo namą, tai yra gerai, bet reikia suprasti, kad toks plačiai išsidėstęs miestas kainuotų žymiai daugiau, paslaugų būtų daug mažiau, ir, remiantis objektyviais rodikliais, jeigu yra mažiau nei 30 gyventojų hektarui, infrastruktūra neapsimoka“, – pabrėžia M. Pakalnis.

Jis tęsia, kad jeigu dabartinį gyventojų skaičių Vilniuje išskaidytume po didelę teritoriją, infrastruktūros kaštai taptų nepakeliami. Tačiau architektas pripažįsta, kad dėmesio vertos tos priemiesčių teritorijos, kurios yra šalia svarbių inžinerinių tinklų, kelių infrastruktūros. Tokias vietas savivaldybė žada plėtoti.

„Mes, kalbėdami apie bendrą planą, pasakėme, kad yra prioritetinių teritorijų, kurios arti jau esančių inžinerinių tinklų, jau sukurtos infrastruktūros, ir mes, kaip savivaldybė, jas toliau plėtosime. Periferiniai branduoliai taip ir vystėsi. Pavyzdžiui, Pilaitė. Buvo kažkoks centriukas, atsirado paslaugų, gyventojai pradėjo į tą pusę kraustytis, ir dabar atrodo, kad jau artėjame prie ribos, kai Pilaitė anksčiau ar vėliau užsidarys, išnaudojus tas galimybes. Tada reikės naujų plotų, tad mes galimybių matome palei Vakarinį greitkelį, ten miestas taip pat gali plėstis. Nereikia sakyti, kad miestas staiga turi neleisti statyti centre, ir nereikia visų varyti į periferiją arba neleisti statyti periferijoje ir liepti visiems statyti centre. Žmonės turi teisę rinktis“, – pažymi M. Pakalnis.

Anot vyriausiojo miesto architekto, dabartinė sostinės politika dėl teritorijų planavimo ir vystymo turėtų duoti teigiamą rezultatą, kalbant apie gyvenimo kokybę, ypač centrinėje miesto dalyje. Čia naujakuriai naujuose butuose turėtų jausti tokį komfortą, kurį sukuria individualus namas.

„Mes galime statyti labiau skandinaviškus, olandiškus būstus, kai žmogus turi atskirą ėjimą, nedidelę terasėlę lauke ar ant stogo, žolės plotelį ir pan. Turi saikingą kaimynų skaičių, negyvena 9 aukštų namų apsuptyje. Yra riboto dydžio žmonių bendrijos, vienas kitą žmonės pažįsta ir pan. Esant tokiam tankiui mes galime užtikrinti, kad gyventojai turės visą reikiamą infrastruktūrą. Kad bus ir mokyklų, ir darželių“, – pažymi pašnekovas.