NT rinka pradeda atsitiesti

Karantino paskelbimas sukrėtė daugelį sektorių, jokia išimtis ir NT. Būtent NT rinka kurį laiką buvo visiškame sąstingyje. Į praeitį žvelgdamas „Inreal“ Investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad tuomet prognozių ir NT rinkos Lietuvoje ateitį būta įvairių, tačiau šiandien galima matyti, kad blogiausio scenarijaus išvengti pavyko.

„Aišku, sandorių kiekio sumažėjimo nėra prasmės slėpti, jo net neįmanoma paslėpti, nes duomenys skelbiami viešai. Tai iš esmės visuose trijuose didžiuosiuose miestuose matėme sulėtėjimą, o ką jau kalbėti apie mažesnius miestus – jeigu sulėtėjimas vyksta didesniuose miestuose, tai tikrai bus sulėtėjimo ir mažesniuose“, – pabrėžia analitikas.

Jis tęsia, kad NT pardavimai krito dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, reikia paminėti objektyvias priežastis – institucijų veiklos ribojimas. Pasak T. Kvainicko, bendrovės nežinojo, kaip organizuoti savo darbą, negalėjo vykti fizinis sutarties pasirašymas. Kita priežastis – pirkėjo abejonės dėl laikotarpio neapibrėžtumo ir savo galimybių prisiimti ilgalaikį finansinį įsipareigojimą.

„Labiausiai sąstingį matėme balandžio-gegužės mėnesį. Birželį, liepą ir rugpjūtį jau pastebėjome atsigavimą. Jį vertinti galima dvejopai: jeigu lyginame su karantinu, tai jis yra labai didelis, jeigu su praeitais metais – po truputį grįžtame į praeitų metų skaičius, bet jų nepasiekiame. Jeigu lyginame su kokiais 2015-2018 metais, tai jau grįžtame prie panašių skaičių. Kitaip tariant, nuotaikos priklauso nuo požiūrio taško, ir ką lyginsime“, – aiškina NT analitikas.

Kita vertus, anot T. Kvainicko, vienareikšmiškai vertinti kelių paskutinių mėnesių NT pardavimų skaičių nereikėtų, nes yra dalis pirkėjų, kurie atidėjo būsto pirkimą karantino laikotarpiu ir tai padarė šiuo metu, kai ekonominė situacija yra aiškesnė.

„Per paskutinius porą mėnesių matome ir dalį tų pardavimų, kurie neįvyko dėl karantino. Todėl iki visiško NT rinkos atsigavimo dar reikia pardavimų ir laiko“, – sako ekspertas.

Atsigavimą skatina keli veiksniai

NT rinkos atsigavimo pradžią, pasak T. Kvainicko, skatina nedarbo lygio rodikliai, geografinė situacija. Pavyzdžiui, Vilniuje auga gyventojų skaičius ir daugėja pardavimų. Kita vertus, anot eksperto, kituose miestuose pardavimai vyksta nepaisant gyventojų mažėjimo.

„Tad reiktų atskirti – dėl demografinės situacijos gerėjimo ar nepaisant jo negerėjimo. Ir pardavimus veikia vis dar pakankamai palanki finansavimo aplinka“, – sako T. Kvainickas ir priduria, kad didelę įtaką NT rinkai turi ir pirkėjų optimistinės nuotaikos. Vyriausybei neskubant priimti drastiškų sprendimų dėl visuotinio karantino, daugumos sektorių darbuotojai jaučiasi saugiau nei pavasarį (išskyrus rizikos sektorius – turizmo, apgyvendinimo ir pan.).

Žvelgdamas į šių metų rugpjūčio mėnesio NT pardavimus (naujos statybos), T. Kvainickas sako, kad bendras mėnesio rezultatas yra prastesnis nei pernai metų to paties laikotarpio. Tokią tendenciją galima matyti visą pastarąjį pusmetį. Tačiau jau kurį laiką besitęsiantys kuklesni NT pardavimai nesudarė sąlygų kristi NT kainoms.

„Kada krenta NT kainos: jeigu vystytojas yra spaudžiamas parduoti butus, pavyzdžiui, jis turi įsiskolinimus skolintam kapitalui, jis yra spaudžiamas, jam reikia grąžinti paskolą, pardavimo tempai jo netenkina, jam reikia juos paspartinti tam, kad su kažkuo atsiskaitytų. Tuomet jis muša kainas“, – paaiškina NT analitikas.

T. Kvainickas tęsia, kad karantino metu vystytojai nepatyrė minėto spaudimo, gyventojai taip pat turėjo galimybes atidėti paskolų mokėjimą, todėl įtampos NT kainoms nebuvo.

„Didžioji dalis vystytojų nenorėjo įsisukti į kainų karo karuselę, nes jeigu mažina kainą vienas vystytojas, tai turi mažinti ir kitas, ir tada galima pačiam prisišaukti kainų mažėjimą. Visi suvokė, kad situacija yra prastesnė nei buvo prieš karantiną, tačiau joks veiksnys nepaskatino imtis kraštutinių priemonių, kad gelbėtųsi iš skęstančio laivo, nes laivas tuo metu neskendo. Tiesiog buvo pasirinkta daugiau marketingo strategija: akcijos, pasiūlymai, dovanos. Jos vystytojui nebuvo brangios, jos vystytojo projektams tik davė daugiau dėmesio“, – paaiškina NT analitikas.

Pasak T. Kvainicko, ir artimiausiu metu tikėtis kardinalių NT kainų pokyčių neverta: „Teoriškai, kuo mažesnis pasiūlos kiekis, tuo didesnė kaina. Bet reikia įvertinti, kaip vystytojai pildo ar nepildo rinkos. Naujų projektų planai nukeliami keliems mėnesiams, tad jeigu padidės paklausa, tai butų tikrai bus pasiūlyta. Svarbus momentas, kad daugiabučiai per naktį neišdygsta. Daugiau nei pusė pardavimų vyksta dar statomuose ar ką tik baigtuose statyti daugiabučiuose. Tai, kad vystytojas viešai nepaskelbė, nesukūrė svetainės, kur galima rezervuoti butą naujame projekte, nereiškia, kad jis nėra gavęs statybos leidimo ir pan. Jis žiūri, kaip keičiasi jo esamų butų likutis. Jeigu mato, kad neturi, ko pasiūlyti pirkėjams, jis paleidžia naują projektą. Tik gali būti taip, kad laiku nepradėjus statyti, po kurio laikotarpio bus mažesnis jau pastatyto būsto pasirinkimas“.

Skaičiuoja rekordinius nuosavų namų pardavimus

Kad NT rinka išvengė baisiausio scenarijaus, tikina ir „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis. Pasak jo, VĮ Registrų centro duomenimis, 2020 metų antrąjį ketvirtį įregistruotų visų butų sandorių skaičius, palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, Lietuvoje smuko 34 proc. Tuo tarpu namų pardavimo apimtys per tą patį laikotarpį Lietuvoje sumažėjo 16 proc. . Tuo metu pirminėje butų (naujų susitarimų dėl įsigijimo) rinkoje buvo užfiksuotas reikšmingai didesnis nuosmukis.

„Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos daugiabučių pirminėje rinkoje (skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose) butų realizuota net 64-70 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad būsto rinka pakankamai sparčiai kyla nuo šių metų balandžio-gegužės mėnesio dugno ir matome augimo tendencijas visuose būsto segmentuose visoje Lietuvoje. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su šių metų geguže, butų Lietuvoje įsigyta 52 proc. daugiau“, – pabrėžia R. Reginis.

Būsto pirkimas

Pasak eksperto, jeigu palyginsime šių metų liepos-rugpjūčio mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai butų Lietuvoje įsigyta tik 9 proc. mažiau. R. Reginio teigimu, labai teigiamų tendencijų galima matyti nuosavų namų rinkoje. Namų pardavimas Lietuvoje nuo šių metų gegužės mėnesio taip pat augo tokiu pačiu tempu kaip ir butų – 52 proc., tačiau, anot eksperto, skirtingai nuo butų, namų segmente fiksuojamos rekordinės pardavimo apimtys.

„Šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais įregistruota daugiau nei 1300 namų įsigijimų per mėnesį ir tai vienas geriausių rodiklių per visą istoriją. Jeigu palyginsime šių metų liepos-rugpjūčio mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai namų Lietuvoje įsigyta 14 proc. daugiau. Viena iš pastebimai augančių namų pardavimo apimčių priežasčių, tai erdvesnio ir įperkamo būsto poreikis. Todėl gyventojai pastaraisiais metais itin aktyviai perka sklypus ir patys organizuoja savo namų statybas arba įsigyja naujai statomus namus. Savo ruožtu plėtotojai reaguoja į didėjančią namų (individualių, sublokuotų, kotedžų) paklausą ir didina investicijų apimtis į šio būsto segmento plėtrą“, – pabrėžia R. Reginis.

Anot eksperto, pirminėje butų rinkoje taip pat stebimas spartus aktyvumo augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus ir Kauno daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, butų realizuota net 9-10 kartų daugiau nei šių metų balandį. Klaipėdoje – 3,3 karto daugiau. Žinoma, tokį didelį augimą per šį laikotarpį lėmė rekordiškai mažos (galima sakyti simbolinės) pardavimo apimtys karantino viduryje.

Situacija priklausys nuo kelių veiksnių

Nors dabartinė situacija NT rinkoje nuteikia optimistiškai, pasak R. Reginio, kaip sektorius atrodys artimiausiu metu priklausys nuo sprendimų nacionaliniu mastu.

„Jeigu kalbėsime apie būsto rinkos aktyvumą šių metų rudenį ir žiemą, tai jis iš esmės priklausys nuo dabartinio viruso plėtros ir jo suvaldymo priemonių. Jeigu užsikrėtimo virusų atvejų skaičius nemažės ir bus priimtos griežtesnės viruso plitimo valdymo priemonės, tuomet tai gali ir vėl neigiamai atsiliepti visai nekilnojamojo turto rinkai. Gyventojai ir verslas vėl gali susidurti su papildomais finansiniais sunkumais, kristi jų pasitikėjimas ir pan. Jeigu viruso suvaldymo priemonės bus švelnesnės (panašios kaip taikomos šiuo metu), tai tikėtina, kad kardinalių pokyčių nepamatysime ir bendras būsto rinkos aktyvumas išsilaikys panašiame lygyje kaip ir šiuo metu“, – aiškina ekspertas.

Jis tęsia, kad nereikia pamiršti, jog po karantino galėjo suveikti ir suspaustos spyruoklės efektas, kai dalis karantino metu lūkuriavusių pirkėjų vienu metu sugrįžo į būsto rinką ir reikšmingai pagerino jos rodiklius. O šiam efektui pasibaigus jau būtų sunku tikėtis kažkokio spartesnio rinkos aktyvumo augimo. Taip pat neramina turizmo, apgyvendinimo, renginių organizavimo sektoriaus rezultatai ir jų perspektyvos. Šiuo metu yra sunku tikėtis, kad šiuose sektoriuose dirbantys žmonės artimiausiu metu prisidės prie būsto rinkos atsigavimo.

Neapibrėžtumas NT rinkoje išlieka

Ekonomistai, prisimindami pavasarį ir karantiną, sako, kad nors situacija ir atrodė labai bloga, tačiau dabar matyti, jog vis dėlto pasitvirtino optimistinės prognozės ir šiuo metu matome ryškų būsto rinkos atsigavimą. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Vaidoto Šumskio teigimu, nors naujos ir ankstesnės statybos butų perkama apie 15-20 proc. mažiau, nei šių metų pradžioje, toks aktyvumas artimas istoriškai aukštam 2018-2019 m. aktyvumo lygiui. Be to, aktyvumas kai kuriuose NT rinkos segmentuose ne tik atsigavo, bet ir auga toliau – individualių namų vasarą buvo parduota daugiau nei prieš metus.

„Ligšiolinį būsto rinkos atsparumą patvirtina ir tai, kad būsto kainos pirmoje 2020 m. pusėje ne tik nekrito, bet ir toliau didėjo. Pagrindinės priežastys, lemiančios būsto rinkos aktyvumą, yra didžiuosiuose miestuose nuosaikiai gerėjančios demografinės tendencijos, istoriškai geras būsto įperkamumas, palankios skolinimosi sąlygos, geresnė nei buvo tikėtasi karantino pradžioje situacija darbo rinkoje ir vieni geriausių Europoje vartotojų lūkesčių, pakankama būsto pasiūla“, – situaciją komentuoja ekonomistas.

Jis tęsia, kad lūkesčiai dėl būsto kainų raidos išsiskiria: didesnė dalis bankų mano, kad būsto kainos šiek tiek sumažės, o NT rinkos dalyviai, nepaisant reikšmingos nuomonių įvairovės, žymių būsto kainų pokyčių artimoje ateityje nesitiki. Iš kitos pusės, NT rinkos dalyviai mano, kad per artimiausius metus naujų butų pardavimai ir pasiūla didžiuosiuose miestuose šiek tiek sumažės, todėl neapibrėžtumas NT rinkoje išlieka.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (157)