Beveik pusė apklaustųjų taupo pirmajam būstui

Kaip skelbia SEB bankas, jo užsakymu birželį atliktas tyrimas rodo, kad pastaraisiais metais gerokai padaugėjo kaupiančiųjų nuosavam būstui. Apskritai apklausa rodo, kad daugiau kaip 100 eurų kas mėnesį atsideda kone kas trečias (29 proc.) jaunuolis, dar 47 proc. sutaupo mažesnes sumas. Likusieji 24 proc. apklausos dalyvių nurodė nesutaupantys nieko. Šios tendencijos, anot SEB banko, išlieka panašios kaip ir prieš metus.

Banko duomenys rodo, kad, kaip ir prieš metus, konkrečiam tikslui pinigus atsideda daugiau negu pusė taupančių jaunuolių. Tik patys tikslai pasikeitė: jei pernai būstui ar jo pradinei įmokai taupė 30 proc., tai šįmet tokių jaunuolių padaugėjo net iki 44 procentų. Užtat automobiliui ar kitai transporto priemonei lėšas kaupiančiųjų sumažėjo nuo 24 iki 17 proc., o kelionėms – kone perpus – nuo 27 proc. iki vos 14 proc.

„Akivaizdu, kad jaunimo ateities planus ir lūkesčius smarkiai pakoregavo pasaulinė koronaviruso pandemija. Kadangi kelionių taip drąsiai planuoti nebegali, vietoj to jaunimas ima svarstyti apie likvidžias ilgalaikes investicijas“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Beje, taupyti jaunimas pradeda vis anksčiau: dar prieš metus paklausti, kada pradėjo taupyti, 38 proc. nurodė ikimokyklinį amžių ar vidurinę mokyklą, o šįmet tokius atsakymus pasirinko jau 47 proc. respondentų. Kaip pastebi SEB banko atstovė, didžiausią įtaką vaikų ir paauglių taupymo įpročiams turi tėvai, taigi tai yra jų nuopelnas.

Skaičiuoja, kaip galima sutaupyti

„Delfi Būstas“ atlikto tyrimo rezultatus paprašė pakomentuoti NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus. Pasak jo, pirmiausia, nereikėtų galvoti, kad visi, taupantys pirmam būstui, turi atsisakyti ir atsisako kitų išlaidų, skirtų pramogoms ar kelionėms. Tačiau jis sutinka, kad jaunimas, ypač radęs nuolatinį darbą, pradeda galvoti apie pirmąjį būstą ir planuoja jo įsigijimą.

„Jauni žmonės, jeigu jie pradeda dirbti, greičiausiai jie nuomojasi, turi išlaidų nuomai, ir skaičiuojama, kad jeigu pirktum savo būstą, mokėtum įmoką bankui, šiandien ta mokama suma būtų dažnu atveju mažesnė suma nei nuomos mokestis. Ir tokiu atveju belieka sutaupyti pradinį įnašą ir manoma, kad tokiu atveju gyvenimas netgi atpigtų, nes sumokama mažesnė suma bankui ir taip pat dar lieka pinigų kelionėms ar kitoms išlaidoms“, – svarsto pašnekovas ir priduria, kad taip pat jauni žmonės supranta, jog įsigytas nuosavas būstas yra gera investicija.

A. Antanavičiaus teigimu, pastaraisiais metais kilo atlyginimai, ypač sostinėje, ir tai sudarė jiems palankias galimybes taupyti. Kodėl būstui? Nes jis, anot A. Antanavičiaus, kiekvienam žmogui asocijuojasi su saugumu. Nuosavi namai – vienas iš pamatinių žmogaus tikslų.

„Realiai yra tik keletas valstybių, pavyzdžiui, Vokietija, Šveicarija, kuriose būstą nuomojasi daugiau gyventojų nei jį yra įsigiję. Didžiojoje daugumoje šalių yra kalbama, kad reikia įsigyti nuosavą būstą, kad pirmo būsto pirkėjai sudaro reikšmingą NT rinkos dalį ir nėra taip, kad žmonėms nėra būtina nuosavybė. Gali būti kitų niuansų, kai tenka dažnai keisti darbo vietą, keliauti, tai tokiems žmonėms pastovi, nuosava gyvenamoji vieta gal ir nėra reikalinga, tačiau tai yra išimtys. Nemaža visuomenės dalis būstą perka, siekia jį įsigyti“, – sako A. Antanavičius.

Būstas – kultas?

Būsto kultą ir jo būtinybę Lietuvoje tyrinėja ir mokslininkai. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto doc. dr. Rūta Brazienė, tyrinėjanti būsto kultą Lietuvoje, „Delfi“ yra sakiusi, kad moksliniai tyrimai rodo, jog Lietuvos jaunimas prioritetą iš tiesų teikia nuosavam būstui. Tą, pasak jos, lemia daugybė priežasčių.

„Viena iš jų, kad Lietuvoje didžioji dalis visuomenės dar yra būsto savininkai. Tai, kad nuosavo būsto idėją palaiko labai didelė dalis jaunų asmenų, iš dalies lemia ir istoriškai susiklosčiusios tradicijos, kuomet didžioji dalis asmenų gyvenimo nuosavuose būstuose. Be to, nors tarp šalių egzistuoja gana dideli skirtumai, privati būsto nuosavybė vis dar yra dominuojanti būsto valdos forma. Būsto politikos reforma Lietuvoje buvo panaši kaip ir daugelyje kitų pokomunistinių šalių, kuomet dėl šių reformų pokomunistinėse šalyse privatus būstas sudaro daugiau nei 80 proc.“, – įžvalgomis dalinosi mokslininkė.

Doc. dr. R. Brazienė tęsė, kad Lietuvoje minėtas rodiklis yra vienas aukščiausių – 88,6 proc. Panašūs rodikliai yra ir kitose pokomunistinėse šalyse: Bulgarijoje – 81,7 proc., Kroatijoje – 89,4 proc., Estijoje – 82 proc. o Vengrijoje – net 92 proc. Palyginimui – kitose Europos šalyse šis rodiklis yra gerokai mažesnis, pavyzdžiui, privatus būstas Austrijoje sudaro 51,6 proc., Suomijoje – 67 proc., Danijoje – 51 proc., Olandijoje – 60 proc., o Vokietijoje – 45,4 proc.

Kita vertus, doc. dr. R. Brazienė paneigė teiginį, kad lietuviai labiau linkę pirkti nuosavą būstą nei nuomotis. Pasak jos, šiuolaikinei kartai tai nebegalioja, nes pastarųjų metų vidinės ir išorinės migracijos tendencijos rodo ką kita.

„Istoriškai tikrai taip, dėl ilgai trukusios okupacijos, mentaliteto ir t.t. Bet šiuo metu, matome, kad jaunoji karta ieškodama geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų taip pat gana lengvai keičia gyvenamąją vietą“, – aiškino mokslininkė.