Oro tarša yra didelė problema ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio didmiesčiuose. Dėl intensyvaus automobilių srauto, pramonės bendrovių į aplinką išskiriamų teršalų, ypač daug apie oro kokybę kalbama Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybė su partneriais yra parengusi Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos oro kokybės valdymo programą 2020 – 2025 m., kurioje išsamiai apžvelgiama oro kokybė Vilniaus mikrorajonuose, pateikiamos prielaidos, kas Vilniuje didina oro taršą ir sudaromas priemonių, galinčių pagerinti oro kokybę, planas. Kaip rašoma programoje, vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo 2018–2023 m. programa, Vilniaus miesto aplinkos oro užterštumas yra tiriamas keturiose valstybinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse – Žirmūnų, Lazdynų, Senamiesčio ir Savanorių pr. Žirmūnų stotis, įrengta prie intensyvaus eismo Kareivių gatvės, geriausiai atspindi transporto įtaką oro kokybei.

Savanorių pr. OKT stotis, įrengta didesniu atstumu nuo intensyvaus eismo gatvės, tarp gyvenamųjų namų, atspindi dvejopų taršos šaltinių – transporto ir netoliese – Žemuosiuose Paneriuose – esančių pramonės bei energetikos įmonių – įtaką oro kokybei. Senamiesčio stotis įrengta tankiai apstatytame, žmonių gausiai lankomame rajone, netoli nedidelio eismo intensyvumo gatvės, Lazdynų – gyvenamajame rajone, atokiau nuo gatvių ir kitų taršos šaltinių. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse matuojamos Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų vertintinų teršalų koncentracijos: kietųjų dalelių KD10, KD2,5, azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), benzeno koncentracija. Tęsiama, kad rengiant Vilniaus oro kokybės valdymo priemonių planą, šie valstybinio oro kokybės monitoringo duomenys papildyti plano rengimo metu atliktų indikatorinių oro kokybės matavimų metu surinkta informacija.

„Delfi Būstas“ pateikia valstybinių oro kokybės tyrimų (OKT) stočių fiksuotus duomenis apie oro taršą. Kitą programoje pateiktą informaciją apie oro taršą galima rasti ČIA.

Kietųjų dalelių koncentracija viršija normą

2014-2018 m. laikotarpiu oro kokybė Vilniaus mieste buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse, kurios nepertraukiamai matuoja oro teršalų koncentracijas. Programoje esančioje ataskaitoje pirmiausia pateikiami užterštumo kietosiomis dalelėmis KD2,5 ir KD10 rezultatai.

Teigiama, kad šios dalelės yra viena aktualiausių problemų didžiuosiuose miestuose. Rašoma, kad kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišiniai, dar vadinami aerozoliais, kurie aktyviai absorbuoja toksines medžiagas ir mikroorganizmus, taip pat gali pernešti ir pavojingas medžiagas.

„Kietosios dalelės klasifikuojamos į grupes pagal dydį, kuo smulkesnės dalelės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnis jų neigiamas poveikis sveikatai. Dažniausi taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra transporto priemonės, degimo procesai (šilumos gamybos metu, gaisrai, laužai), pramonės įmonių veikla, dirvos erozija, fotocheminiai procesai taip pat biologinės kilmės šaltiniai: augalų žiedadulkės, grybų sporos, netgi bakterijos ir virusai. Kietųjų dalelių (KD10) koncentracija Vilniaus mieste 2014–2018 m. laikotarpiu buvo matuojama keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse: Žirmūnų, Senamiesčio, Savanorių pr. ir Lazdynų“,– teigiama programoje.

Išanalizavus tyrimų rezultatus matyti, kad 2014-2018 metų laikotarpiu aukščiausia vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija pastebima Žirmūnų OKT stotyje, kuri 2014 m. siekė žmonių sveikatos apsaugai nustatytą ribinę vertę ir buvo 40 µg/m3 , ateinančiais metais ribinė vertė nebuvo pasiekta, tačiau vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija šioje stotyje išliko aukščiausia. Žemiausia koncentracija, 13 µg/m3 ,buvo užfiksuota 2018 m. Lazdynų OKT stotyje. Lazdynų ir Savanorių pr. OKT stotyse metinė vidutinė koncentracija buvo mažiausia ir neviršijo 24 µg/m3 . Mažiausi kito kietųjų dalelių KD10 metinė koncentracija Senamiestyje: čia ji svyravo tarp 26 µg/m3 (2017 m.) ir 30 µg/m3 (2014–2015 m.).

Vilniaus miesto mikrorajonų tarša
Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias oro užterštumo normas, kietųjų dalelių KD10 koncentracijos ribinė vertė negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus. Pagal pateiktą informaciją matyti, kad didžiausias parų skaičius, kuomet buvo viršyta paros ribinė vertė, buvo Žirmūnų OKT stotyje. Mažiausias parų skaičius, kai 24 val. vidutinė koncentracija viršijo ribinę vertę, buvo užfiksuotas Lazdynų OKT stotyje. Vertinant bendrą teršalų koncentraciją matyti, kad didžiausia koncentracija buvo fiksuota 2016 m. Visose stotyse aukščiausia koncentracija buvo išmatuota 2016 m. sausio 6 d. Mažiausia koncentracija (išskyrus Lazdynus) buvo 2017 m.

Vilniaus miesto mikrorajonų tarša
Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Analogiškai kietųjų dalelių KD2,5 matavimo rezultatus galite rasti ČIA.

Matavo ir kitų teršalų kiekius

Kalbant apie oro taršą, svarbu apžvelgti dar kelias medžiagas. Tarp jų – anglies monoksidas (CO). Kaip rašoma programoje, anglies monoksidas yra bekvapės, bespalvės ir itin toksiškos dujos, kurios susidaro degimo proceso metu, kuomet degančios medžiagos oksiduojasi ne iki galo. Transporto priemonės yra vienas iš pagrindinių anglies monoksido susidarymo šaltinių, taip pat kaip ir šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse bei individualių namų šildymo įrenginiai.

Vilniaus mieste anglies monoksido koncentracija matuojama Žirmūnų, Savanorių ir Senamiesčio OKT stotyse. Programos ataskaitoje pateikiama 2014–2018 m. anglies monoksido (CO) didžiausia 8 val. periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu. Rašoma, kad didžiausia koncentracija užfiksuotos Senamiesčio OKT stotyje 2016 m. (7,4 mg/m3 ), 2017 m. (5,7 mg/m3 ) ir 2018 m. (3,5 mg/m3 ), bet ribinė vertė nei vienais metais nebuvo viršyta. Mažiausia koncentracija atitinkamai buvo Savanorių pr. OKT stotyje, Žirmūnų OKT stotyje koncentracija svyravo tarp 1,9 mg/m3 (2017 m.) ir 2,7 mg/m3 (2018 m.)

Vilniaus miesto mikrorajonų tarša
Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Dar viena medžiaga, kuri turi didelį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai – azoto dioksidas (NO2). Azoto dioksidas susiformuoja daugelio degimo procesų metu. Pagrindiniai azoto dioksido susidarymo šaltiniai yra transportas su vidaus degimo varikliais bei šiluminės energetikos gamyba. Azoto dioksido koncentracija Vilniaus mieste matuojama Žirmūnų, Savanorių pr., Lazdynų ir Senamiesčio OKT stotyse. Ataskaitoje pateikiama informacija apie azoto dioksido vidutinės metinės koncentracijas 2014–2018 m. Matyti, kad Žirmūnų OKT stotyje koncentracija buvo aukščiausia ir svyravo nuo 33 µg/m3 (2014 m., 2018 m.) iki 39 µg/m3 (2016 m.), tačiau nei vienais metais žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų neviršijo. Žemiausia koncentracija buvo Lazdynų OKT stotyje, kur svyravo nuo 14 iki 15 µg/m3 .

Vilniaus miesto mikrorajonų tarša
Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Kalbant apie oro taršą, išskiriamos ir lakiosios organinės medžiagos. Viena tokių – benzenas. Benzenas yra vienas iš plačiai naudojamų lakiųjų organinių junginių, kuris naudojamas gaminant dažus, vaistus, plastikus, taip pat yra vienas iš naftos komponentų. Pagrindiniai benzeno išmetimo šaltiniai yra transporto priemonės, naudojančios naftos produktus, individualių namų šildymo krosnys naudojančios kietą kurą bei pramonės objektai. Benzeno vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė – 5 μg/m3 . Benzeno koncentracija Vilniaus mieste matuojama Žirmūnų OKT stotyje, taip pat 2014 m. ir 2018 m. buvo matuojama Savanorių OKT stotyje, o 2014 m., 2015 m. – Lazdynų OKT stotyje. Matavimų metu surinkta mažiau negu 90 proc. duomenų. Vidutinė metinė koncentracija svyravo tarp 0,03 µg/m3 2014 m. Lazdynų OKT stotyje iki 0,59 µg/m3 2016 m. Žirmūnų OKT stotyje.

Vilniaus miesto mikrorajonų tarša
Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Platesnius tyrimus vertina skeptiškai

„Delfi Būstas“ programoje aprašytus rezultatus paprašė pakomentuoti Vilniaus miesto savivaldybės. Insitucijos Aplinkos apsaugos poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas teigia, kad visose stotyse išmatuota, pavyzdžiui, KD10 vidutinė 24 valandų koncentracija viršijo ribinę vertę, kurios reikšmė yra 50 µg/m3.

„Išimtis – tik Lazdynų OKTS, kai 2018 m. paros ribinė vertė nebuvo pasiekta. Iš diagramos negalima spręsti ar buvo viršyta metinė norma (per kalendorinius metus KD10 vidutinė 24 val. koncentracija, kai viršijama ribinė vertė, neturėtų būti viršyta daugiau kaip 35 kartus)“, – sako pašnekovas.

Tačiau V. Račkauskas pabrėžia, kad nėra rekomenduojama pagal ataskaitoje pateiktus oro taršos duomenis spręsti apie oro kokybės situaciją nei rajonuose, kuriuose daryti tyrimai, nei visame Vilniaus mieste.

„Stotys matuoja gana lokalios vietovės koncentraciją. Formaliai susitarta, kad stotis reprezentuoja oro kokybę 2 km spinduliu. Tačiau, realybėje yra viskas kitaip. Pavyzdžiui, Žirmūnų OKTS reprezentuoja oro kokybę prie intensyvaus eismo gatvių ir atspindi situaciją būtent prie gatvės (pačiame rajone, kur stovi Žirmūnų daugiaaukščiai – oro kokybės rodikliai bus geresni). Tuo tarpu, Lazdynų OKTS stotis, stovinti ant kalno viršaus, prie Vilniaus TV bokšto, reprezentuoja foninę miesto koncentraciją – jos „galiojimo zona“ yra daug didesnė nei 2 km, tačiau ji neatspindi situacijos kokia galėtų būti prie pat pvz., Laisvės prospekto – čia koncentracijos bus ženkliai didesnės. Savanorių pr. OKTS reprezentuoja pramonės įtaką, o Senamiesčio OKTS – taip pat miesto foninė stotis, tik ji yra įrengta reljefo pažemėjime (dauboje), gausiai žmonių lankomame ir apgyvendintame rajone (čia koncentracijos sklaidos sąlygos yra prastesnės būtent dėl reljefo ypatumų ir Senamiesčio namų konfigūracijos)“, – paaiškina pašnekovas.

Redakcija savivaldybės pasiteiravo, ar oro kokybės vertinimo tyrimų neketinama atlikti kituose Vilniaus miesto mikrorajonuose. V. Račkauskas pažymi, kad Lietuvoje 2019 metais buvo vykdyta didelė oro kokybės tyrimų kampanija naudojant difuzinius ėmiklius, taip pat, naudojant aktyvaus siurbimo prietaisus, buvo vykdomi KD10, KD2,5 ir KD1 matavimai. Dėl išsamesnių tyrimų pašnekovas abejoja.

„Dėl to, ar ketinama, planuojama matuoti KD, tai visų pirma reikia iškelti klausimą: kokiu tikslu? Kodėl būtina (reikalinga) dar kitur papildomai matuoti? Kodėl tikrai neužtenka to, ką matuoja 4 OKTS Vilniaus mieste? Kodėl tikrai neužtenka modeliavimo duomenų informacijos? Ir jeigu bus motyvuotas atsakymas, tuomet galvosime kaip, kada, kam ir kiek matuoti“, – atsako Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio vedėjas.

Pašnekovas priduria, kad savivaldybė rajonų pagal oro kokybę neskirsto. Anot jo, Vilnius yra žalias miestas ir visur parkuose, miškuose oro kokybė bus geresnė nei prie intensyvaus eismo gatvių, ar individualių namų žiemos metu, kai vyksta intensyvus kūrenimas.

„Esant teršalų pernašoms iš kitų šalių – visame mieste oro tarša veikiausiai bus vienodai prasta, o prie intensyvaus eismo gatvių, individualių namų rajonuose arba priemiesčiuose dėl pvz., kūrenamos pernykštės sausos žolės – dar prisidės ir vietinė tarša“, – sako V. Račkauskas.

Daugelio teršalų koncentracijos didėja

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė „Delfi Būstas“ pabrėžia, kad Vilniaus mieste bendras stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmetamų teršalų kiekis per pastarąjį dešimtmetį rodo didėjimo tendenciją. Anot jos, 2019 m. į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių daugiausia išmesta anglies monoksido (61 proc. viso per metus išmesto teršalų kiekio), azoto oksidų (17 proc.), lakiųjų organinių junginių (11 proc.), kietųjų dalelių (7 proc.), kitų medžiagų (4 proc.). Kitas stambus taršos šaltinis yra transportas, kuris į aplinkos orą išmeta didelį kiekį kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt. pavojingų teršalų.

„Analizuojant oro kokybės tyrimų duomenis, pastebima, kad per pastarąjį dešimtmetį miesto aplinkos ore (vietose, kur itin intensyvus transporto eismas, daug kietuoju kuru šildomų individualių namų) didėja daugelio teršalų koncentracijos. Daugiausia problemų kelia tokių teršalų kaip kietosios dalelės KD10 ir KD2,5, azoto dioksidas, benzo(a)pirenas koncentracijos aplinkos ore. Palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestais (Kaunu, Klaipėda), Vilniuje fiksuojamos didžiausios vidutinės metinės KD10, KD2,5, azoto dioksido vertės. Tačiau 2019 m. kitas svarbus švaraus oro rodiklis – KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų skaičius – Vilniuje buvo žymiai mažesnis nei Klaipėdoje ar Kaune (šis rodiklis kasmet miestuose varijuoja)“, – aiškina V. Bimbaitė.

Vilnius, Šv.Kazimiero bažnyčia
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Lemia ir nuolatiniai, ir kintantys taršos šaltiniai

Oro taršą lemia ne vienas veiksnys. Pasak V. Račkausko, visur prasto oro priežastys yra tos pačios: kietojo kuro kūrenimas individualiuose būstuose; transporto intensyvumas ir senų taršių automobilių vis dar didelis kiekis; laiku neišvalytos ir nedrėkinamos gatvės ir kelkraščiai; energetikos ir pramonės įmonių veikla; statybų ir rekonstrukcijos darbų prasta kultūra – aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas; žemės ūkio indėlis; žmonių veikla ir elgesys: laužai, fejerverkai, žolės deginimai, neprotingas vairavimas, katalizatorių išpjovimas iš automobilių, senų katilų naudojimas, aplinkos teršimas plačiąja prasme – viskas anksčiau ar vėliau patenka į orą, vandenis, augalus, gyvūnus ir gruntą.

„Kitos priežastys, kurių negalime pakeisti: meteorologinės sąlygos, reljefo ypatumai, tolimosios pernašos, didelio mąsto avarijos (pvz., Alytaus gaisras), didelio mąsto gamtiniai kataklizmai (pvz., ugnikalnio išsiveržimas), natūralios priežastys (pvz., KD koncentracijos padidėjimas dėl gausesnio žiedadulkių ir sporų kiekio aplinkos ore, vegetacijos periodu) ir kt.“, – pažymi pašnekovas.

Pirkėjai oro kokybe domisi mažai

Kiek į oro kokybę dėmesį kreipia NT pirkėjai? Kaip „Delfi Būstas“ sako NT agentūros „Vilniaus turtas“ brokeris Antanas Kudarauskas, paprastai pirkėjai jau prieš atvykdami į apžiūrą domisi, ar buto langai neišeina į gatvę.

„Tikrai žmonės pagal galimybes stengiasi nepirkti tų butų, kurių langai išeina į judrias gatves, tai, pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvė Vilniuje ir Ukmergės plentas. Anksčiau prie Grigiškių buvo probleminė vieta, bet dabar ten sudėjo atitvarus ir situacija pagerėjo. Tas būstas dažniausiai kainuoja šiek tiek pigiau nei visi kiti, netgi pigiau nei butai tame pačiame name. Tokį butą, kurio langai išeina į gatvės pusę, užtruksi pardavinėdamas arba turėsi padaryti šiek tiek pigiau, nes yra ne tik oro tarša, bet ir gatvės triukšmas“, – komentuoja NT brokeris.

Lazdynai

Tiesa, pasak pašnekovo, pirkėjai, besižvalgydami būsto, į bendrą mikrorajonų oro kokybę vis dar kreipia gerokai per mažai dėmesio.

„Žmonės vis dar nekreipia dėmesio į patį mikrorajoną, bent jau neteko susidurti su tokiais klausimais, stengiasi nebent sužinoti tokius dalykus, ar visai šalia nėra taršių zonų, gamyklų ar pan., kas didintų oro taršą. Mano nuomone, reikėtų labiau domėtis, veltui to nėra daroma, nes, pavyzdžiui, pati centrinė Vilniaus dalis, kur būstas yra pats prabangiausias, yra dauboje ir tomis dienomis, kai yra mažiau vėjuota, net važiuojant į užmiesčio į miestą galima matyti, kaip ant centrinės Vilniaus miesto dalies kabo rūkas“, – pažymi A. Kudarauskas ir priduria, kad gyvenant mikrorajonuose, kuriuose oro tarša yra didesnė, po kurio laiko gali atsirasti kvėpavimo takų sutrikimų.

„Žvėrynas, Šnipiškės, dalis Senamiesčio zonos, Užupis. Dėl oro kokybės ten nėra viskas gerai. Jauni žmonės, kurie šiuo metu neturi kvėpavimo sutrikimų, rimtų sveikatos problemų, iškart taršos nepajus, tačiau bėgant metams pastebės, kad galbūt atsiranda dėl šito papildomų ligų“, – sako NT brokeris.