Apleistas gamyklas pavertė patalpomis gyvenimui

Loftas – būsto tipas, butas arba dar kitaip – gyvenimui pritaikytas apleistas fabrikas ar kitas pramoninio tipo pastatas, buvusios dirbtuvės. Idėja nenaudojamus gamybinius, pramoninius pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje JAV (Manhetene, Niujorkas). Tuomet žemės kaina miesto centre greitai pakilo, dėl ko daugumą pramoninių objektų teko iškelti į miestų pakraščius. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis menininkai. Juos sužavėjo loftų erdvumas (aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės), palyginti nedidelės nuomos kainos. XX a. 5 deš. loftai išpopuliarėjo. Per dešimtmetį daugelis apleistų gamyklų JAV tapo stilingomis menininkų dirbtuvėmis. Būtent loftuose virė ir tų laikų bohemos gyvenimas. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas.

1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą – Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją. Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Jų yra ne tik prestižiniuose centriniuose rajonuose, bet ir miestų pakraščiuose, kur netipinis gyvenamasis būstas yra pigesnis.

Lietuvą loftų idėja pasiekė XX a. pabaigoje (menininkų iniciatyva), kai išaugo atitinkamų patalpų kaina. 2002 metais buvusios spaustuvės „Tiesa“ patalpose įkurta „Menų spaustuvė“. 2003 metais pradėtas projektas „Sapiegos dominija“ paskatino lietuviškų loftų kūrimąsi (namas yra Vilniuje,Antakalnyje, kadaise didikams Sapiegoms priklausiusio namo valdose).

Kas būdinga loftui? Pagrindinis lofto bruožas – didžiulė atvira erdvė. Pertvaromis erdvė paprastai nedalinama – atskiriamas nebent miegamasis kambarys ar pagalbinės patalpos. Loftas turi aukštas, kartais iki 10 metrų aukščio, lubas, didžiulius langus – vitrinas, atvirus metalinius balkius bei nešančiąsias konstrukcijas. Taip pat populiaru loftus įrengti su atviro plytų mūro ar betono elementais. Dažniausiai tokie būstai būna su minimalistinių formų buitiniais prietaisais, mėgstama nepaisyti proporcijų, laikomasi minimalizmo.

Prieš įsigyjant loftą, būtina atkreipti dėmesį į kelis dalykus

Pasižvalgius į šiandien Lietuvoje parduodamų loftų kainas, galima matyti, kad jos kur kas mažesnės nei kito NT. Tačiau VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius atkreipia dėmesį, kad tokie būstai paprastai yra ir mažesni nei butai ar pan., todėl reikėtų vertinti ne viso lofto vertę, o kvadratinio metro kainą.

„Reikėtų pradėti nuo, kad tik atrodo, kad loftas yra pigus būstas, nes bendra suma yra mažesnė, bet plotas lofto paprastai yra mažesnis nei standartinio būsto. Tai kvadratinio metro kaina ne visada yra maža“, – paaiškina A. Antanavičius.

Arnoldas Antanavičius

Anot NT analitiko, prieš perkant tokio tipo būstą, reiktų atkreipti dėmesį į jo oficialią paskirtį. Dažnai loftai būna ne gyvenamosios paskirties NT ir kai kuriais atvejais dėl to gali kilti sunkumų.

„Pirmiausia, loftai įrengiami tokiuose pastatuose, kurie konvertuojami arba tik iš dalies konvertuojami, pavyzdžiui, tik vienas ar du aukštai. Pastatas gali būti mišrios paskirties, pavyzdžiui, pirmame aukšte vykdoma kokia nors komercinė veikla, o viršutiniuose aukštuose patalpos pritaikytos gyvenimui, tačiau žmogus įsikūręs ne gyvenamosios paskirties patalpose“, – sako A. Antanavičius ir tęsia, kad nuo būsto paskirties priklauso daug dalykų, pavyzdžiui, jeigu NT paskirtis nėra gyvenamoji, tokiam pastatui, patalpoms reikia atitikti mažiau tam tirų statybos techninių parametrų ir pan.

Loftai
Foto: Bendrovės nuotr.

Taip pat, pasak A. Antanavičiaus, prieš perkant tokio tipo būstą reikia pasidomėti, ar jam yra skirta automobilio stovėjimo vieta, jeigu tai pirkėjui yra aktualu, ar šiose patalpose jis galės registruoti savo gyvenamąją vietą (pagal reglamentus registruoti gyvenamosios vietos komercinėse patalpose nėra galima, tačiau kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai ir kol kas yra daromos tam tikros išimtys), ir ar tokio patalpų savininkui nereikės mokėti komercinių patalpų ar kito mokesčio.

„Yra tam tikrų techninių tokio būsto įrengimo niuansų, skirtumų, tačiau, kita vertus, žmonės vis tiek renkasi pagal tai, ką gali nupirkti, jeigu yra tam tikra suma, kurią gali išskirti, tai toks būstas taip pat sudomina. Loftai populiarūs nuomai, nes nuomininkai turbūt mažiau įnoringi būsto kokybei, mažiau kelia klausimų“, – sako NT analitikas.

Sunkumai gaunant paskolą

A. Antanavičius priduria, kad gyventojai, norintys įsigyti loftą, gali susidurti su sunkumais gaunant būsto paskolą.

„Bankai duoda mažesnę sumą tokioms patalpoms įsigyti, atitinkamai reikia didesnio pradinio įnašo“, – pabrėžia NT analitikas.

„Delfi Būstas“ apie būsto paskolų loftams politiką paklausė kelių didžiųjų komercinių šalies bankų. SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė informuoja, kad būsto paskolos SEB banke yra suteikiamos įsigyjant gyvenamosios paskirties pastatus ir patalpas: „Kalbant apie kūrybinių dirbtuvių (loftų) finansavimą, tokio būsto įsigijimą finansuojame, jei jis yra pritaikytas gyventi arba kūrybinių dirbtuvių paskirtis yra pakeista į gyvenamąją.“

Čia pat ji priduria, kad kiekvienas finansavimo atvejis yra individualus, todėl konkrečios kredito suteikimo sąlygos yra nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką ir įvertinus kiekvieną sandorį, todėl norint imti paskolą pirmiausia rekomenduojame pasitarti su banko specialistais – paprastai ir lengvai tai galima padaryti nuotolinės konsultacijos metu.

„Swedbank“ informuoja, kad kaip ir kiekvienu būsto finansavimo atveju, visų pirma galioja atsakingo skolinimosi nuostatos dėl pajamų dalies, kuri tenka finansiniams įsipareigojimams dengti, nuosavo įnašo dydžio ir kitų dalykų. Loftų įsigijimui būsto finansavimas yra teikiamas, bet nemažai priklauso nuo paties pastato, kuriame yra loftas, vietos ir būklės, taip pat ir nuo paties lofto būklės. Konkrečias finansavimo sąlygas galima nustatyti, kai jau žinomas konkretus loftas, kurį norima įsigyti, besiskolinančiojo pajamų dydis, jo jau turimų finansinių įsipareigojimų svertas ir kita informacija.

Kas yra lofto pirkėjas ir kokia jo kaina?

NT bendrovės „Baltic asset management“, vystančios loftų projektus Pardavimų vadovė Rūta Krikščiūnaitė tikina, kad loftų populiarumas išaugo tik prieš kelis metus, kai Vilniaus NT plėtotojai pradėjo siūlyti vis daugiau loftų projektų. Atsiradus įvairiausių dydžių ir išplanavimų loftų, šių patrauklumas ženkliai išaugo, nes vis daugiau naujo būsto pirkėjų pradėjo svarstyti lofto įsigijimą. Ji dar kartą primena, kad loftai dažniausiai ne statomi, o seni pastatai prikeliami antram gyvenimui.

„Konversijos procesas lemia, kad loftai gali atsirasti įvairiausiose vietose – ir miesto centre, ir atokesniuose rajonuose. Svarbu pabrėžti, kad loftų projektai nedidina Vilniaus dispersiškumo kaip nauji daugiabučių projektai Vilniaus pakraščiuose, o kaip tik sutvarko jau esamas erdves taip prisidėdami prie miesto efektyvumo“, – sako pašnekovė.

Loftai
Foto: Bendrovės nuotr.

Ji tęsia, kad prieš pradedant pastatų konversijas atliekami taršos tyrimui. Nustačius, kad pastatas yra tinkamas loftams, pradedami darbai. Pakeičiami nauji langai, durys, apšiltinimas, sutvarkomi fasadai inžineriniai tinklai (vanduo, nuotekos, elektra, silpnos srovės) ir naudojamos tos pačios statybinės medžiagos kaip ir naujų daugiabučių statybose. Taip pat, jos teigimu, loftų pastatuose sutvarkomos visos bendros erdvės. Tačiau visa tai priklauso nuo loftą plėtojančios kompanijos.

„Visada rekomenduojame prieš perkant loftą susipažinti su atliekamų darbų sąrašų bei naudojamų medžiagų charakteristikomis, pasiklausti atstovo apie pastato istoriją, atliktus taršos tyrimus, ar numatyta kaimynystės plėtra ir teritorijos tvarkymo perspektyvos. Nors anksčiau loftas būdavo apibrėžiamas kaip ne mažesnė nei 100 kv. m atvira erdvė, šiuo metu rinkoje galima surasti loftų nuo 15 kv. m iki 150 kv. m. Bet visų jų struktūra turi bendrumą – pirmą aukštą ir antresolę. Kiek funkcinių erdvių ar kambarių bus lofte, jau priklauso nuo kiekvieno pirkėjo naujų namų vizijos“, – paaiškina R. Krikščiūnaitė ir priduria, kad loftų kainos yra nuo 642 eurų už, kv. m, o brangiausių – iki 1455 eurų už kv. m. Loftų kainoms galioja tie patys kriterijai kaip ir daugiabučiams – kuo arčiau centro, tuo kaina didėja. Tad rinkoje galima rasti loftų, kurių kainos siekia ir 2000 eurų už kv. m.

Loftą, anot R. Krikščiūnaitės, renkasi žmogus, kuri nori nestandartinių sprendimų ir galimybės savo namų erdvę suplanuoti kaip norima. Taip pat pašnekovė pažymi, kad loftų projektuose formuojasi labai autentiška bendruomenė, nes dauguma pirkėjų renkasi loftus jau dėl anksčiau minėtų unikalių erdvių ir neribotų galimybių.

„Loftą perka dėl jau minėto išskirtinumo ir netradicinių erdvių. Kai kurie loftų projektai yra tiek unikalūs, kad projekte nėra net dviejų vienodų loftų, jau nekalbant apie išskirtines laiptines ir stogo terasas. Kitas aspektas – tai labai panašių žmonių bendruomenė, kurie tikslingai perka loftus. Kol loftų nėra tiek daug, kiek naujos statybos daugiabučių, šis bendruomeniškumo aspektas yra labai ryškus“, – teigia pašnekovė.