Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šių metų sausio–birželio mėnesiais besikreipiančių dėl būsto paskolų ir suteiktų paskolų skaičius išaugo, rodo „Citadele“ banko duomenys.
„Nepaisant pandemijos, ilgalaikių būsto paskolų išduota beveik 7 proc. daugiau. Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai taip pat nemažino savo lūkesčių dėl įsigyjamo būsto kokybės – vidutinis paskolos dydis per metus išaugo 20 proc.“, – situaciją komentuoja „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis.
Pasak specialisto, besikreipiančių dėl būsto paskolų netrūko ir per karantiną, tiesiog užuot apsilankydami fiziniame banko skyriuje interesantai paraiškas teikė internetu. Taigi, galima sakyti, kad izoliacija paskatino atrasti ir labiau išnaudoti galimybę dėl būsto paskolos kreiptis nuotoliniu būdu.
Tačiau Registrų centras skelbia, kad didžiąją dalį antrojo šių metų ketvirčio užėmęs karantinas pakoregavo būsto rinką – mažesnis įsigytų objektų skaičius lėmė ir tai, kad būstui įsigyti šalyje išleista penktadaliu mažiau. Metinis vidutinių būsto kainų augimas išliko teigiamas, tačiau lėtesnis nei šių metų pradžioje, rodo Registrų centro NT sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.
„Per antrąjį šių metų ketvirtį būstui – butams ir gyvenamiesiems namams – įsigyti Lietuvoje išleista apie 423 mln. eurų. Ši suma yra penktadaliu mažesnė tiek už šių metų pirmąjį ketvirtį fiksuotą rezultatą, tiek už praėjusių metų balandžio-birželio mėnesius, kuomet būstui įsigyti buvo išleista po daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Šis mažėjimas labiau sietinas ne su drastišku būsto kainų mažėjimu, o su mažesniu įsigytų objektų skaičiumi. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įregistruotų gyvenamųjų namų sandorių sumažėjo 15 proc., o butų – net 34 proc.“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Ryškiausi vidutinių kainų pokyčiai matomi senesnės statybos butų segmente, kuriame tradiciškai išleidžiama suma yra didžiausia. Antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje už senesnės statybos butus vidutiniškai mokėta po 1 516 euro už kv. metrą, arba 4 proc. daugiau nei pernai balandžio-birželio mėnesiais, tačiau beveik 3 proc. mažiau nei šių metų pradžioje, (sausio-kovo mėnesiais).
Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus antrąjį ketvirtį mokėta vidutiniškai po beveik 954 eurus už kv. metrą – 10 proc. daugiau nei 2019 m. antrąjį ketvirtį, o palyginti su šių metų pradžia, kainos beveik nepasikeitė. Rajonų centruose (išskyrus didmiesčius) metinis vidutinių kainų augimas šiek tiek sulėtėjo – antrąjį ketvirtį už senesnės statybos butus mokėta vidutiniškai po 480 eurų už kv. metrą, arba 8 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau beveik 3 proc. mažiau nei šių metų sausio-kovo mėnesiais.
Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių metų antrąjį ketvirtį siekė 1 889,8 euro už kv. metrą ir buvo 19 proc. didesnė nei analogišku laikotarpiu 2019 metais, kituose Lietuvos didmiesčiuose – ūgtelėjo 6 proc. iki 1 274 eurų už kv. metrą.
Gyvenamųjų namų segmente antrąjį ketvirtį metinis vidutinių kainų augimas taip pat buvo lėtesnis, o palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu vidutinės kainos atskiruose segmentuose netgi susitraukė.
Per balandžio-birželio mėnesius už naujos statybos ir dažniausiai neįrengtus namus Vilniuje vidutiniškai mokėta po 1 060 eurų už kv. metrą, arba 4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais, tačiau 4,5 proc. mažiau nei šių metų sausį-kovą . Senesnės statybos namai, kurie dažniau parduodami įrengti, sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 047 eurus už kv. metrą (atitinkamai 5 proc. ir 9 proc. mažiau).
Kituose šalies didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina šiemet antrąjį ketvirtį siekė beveik 770 eurų – 7 proc. daugiau nei pernai balandžio-birželio mėnesiais, bet 1 proc. mažiau nei šių metų pirmąjį ketvirtį, senesnės statybos gyvenamojo namo kaina – 732 eurus (atitinkamai 18 proc. ir 16 proc. daugiau).
Kituose miestuose ir kaimo vietovėse vidutinės naujų namų kainos per metus (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu) ūgtelėjo 18 proc., per ketvirtį (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu) – 7 proc. iki 802 eurus už kv. metrą. Už senesnės statybos namus šalies regionuose ir kaimo vietovėse šiemet antrąjį ketvirtį mokėta po beveik 332 eurus už kv. metrą – tiek pat, kiek ir prieš metus, tačiau 8 proc. mažiau nei šių metų pirmąjį ketvirtį.
NT bendrovės „Ober Haus“ atstovas Antanas Kišūnas sako, kad NT rinkoje jau matyti atsigavimo ženklai. Bendrovės duomenys rodo, kad šį pavasarį būsto pirkimo ar sandorių skaičius pasiekė neregėtas žemumas, nes rinką sustabdė nutrūkusios perkamo būsto apžiūros, sustojusi notarų ir Registrų centro veikla, tačiau pasibaigus karantinui, birželį, situacija ėmė taisytis.
„Vis dėlto laikinai apmirusi prekyba nepateisino gyventojų lūkesčio sulaukti žemesnių kainų, nes pirmą šių metų pusmetį bendros NT kainos šalyje netgi ūgtelėjo ir tik vos keliuose segmentuose šiek tiek sumažėjo. Vasaros pradžioje pasibaigęs karantinas davė impulsą būsto rinkai atsigauti. Tiesa, iki pandemijos laikotarpio buvusių skaičių dar nepavijome ir greičiausiai šiuos metus baigsime su minuso ženklu, jei palygintume visų parduotų būstų skaičių su 2019 m. rezultatu“, – prognozuoja A. Kišūnas.
Kai kurie aspektai byloja apie pasikeitimus
Nors bendros būstų kainos nekrinta, D. Burdaičio teigimu, NT rinkoje galima pastebėti nemažai rinkodaros veiksmų, pagal kuriuos statytojai siūlo nuolaidas ar kitų papildomų verčių pirkėjui.
Pranašumą šioje situacijoje gali įžvelgti tie, kuriuos domina būstas arčiau miesto centro. „Po COVID-19 bangos būsto pirkėjų akims dar labiau krypstant į priemiesčius ir individualius namus, butas mieste gali tapti kiek prieinamesnis, nei buvo iki karantino. Tad iki šiol svajoję įsikurti kuo arčiau centro, bet to negalėję padaryti gyventojai gali sulaukti savo valandos“, – pabrėžia A. Kišūnas.
Pirkėjams svarbu atsižvelgti į asmeninius poreikius
NT rinkai įsivažiuojant, kartu pastebima, kad didėja ir pirkėjų lūkesčiai, jie tvirčiau žino, kokio būsto nori, tapo konkretesni. D. Burdaitis pataria nepirkti būsto visam gyvenimui, o atsižvelgti į esamus poreikius ir juos atliepti. Ieškant sau tinkamiausio varianto, rekomenduojama apžiūrėti bent 5–10 būstų, o prieš priimant sprendimą įvertinti keletą dalykų:
• Kokie jūsų pomėgiai? Dažniau laisvalaikį leidžiate važinėdami dviračiais, sportuojate, mėgstate vaikščioti parkuose ar mieliau laiką leidžiate namuose su šeima ir draugais? Ar jums svarbu, kad ranka būtų pasiekiamas kultūrinis ar naktinis gyvenimas centre?
• Kokia jums reikalinga infrastruktūra? Ar vairuojate pats, ar važinėjate viešuoju transportu? Jei turite ar planuojate artimiausiu metu susilaukti vaikų, galbūt netoli būsto turi būti vaikų darželis ar mokykla, patraukli vieta vaikams leisti laiką lauke?
• Ar galėsite skirti laiko būstui įrengti, ar ieškote jau įrengto? Svarbu įsivertinti ir kiek lėšų galėsite skirti jam įrengti.
