Gyventojai įvertina savo galimybes

Koronaviruso pandemija ir karantinas paveikė pasaulinę ekonomiką ir daugelio gyventojų finansinę būklę. Todėl kai kuriems žmonėms, kurie planavo imti paskolą ir pirkti būstą, teko arba atidėti šiuos planus, arba susitaikyti su išaugusiu bankų paskolų sąlygų kiekiu.

VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad šiuo metu viešojoje erdvėje informacija apie bankų paskolų politiką yra įvairi. Patys bankų atstovai teigia, kad ir iki karantino, ir per jį, ir šiuo metu kiekvieno asmens, norinčio pasiimti paskolą būstui, galimybės vertinamos individualiai, o išduotų paskolų suma praktiškai nėra sumažėjusi. Tačiau, pasak A. Antanavičiaus, statistika rodo, kad pats išduotų paskolų skaičius yra mažesnis.

„Jeigu pažiūrėtume statistiką, tai birželio mėnesį maždaug 20-25 proc. paskolų buvo išduota mažiau. Tai klausimas, ar žmonės mažiau skolinasi dėl to, kad bankai vis tik sugriežtino išdavimo sąlygas, ar dėl to, kad žmonių apetitas yra sumažėjęs, gal kažkas pajamas prarado, karantinas pakoregavo situaciją. Kita vertus, ir NT pirkimo-pardavimo sandorių sumažėjimas Lietuvos mastu dabar yra panašus, tai galbūt patys žmonės labiau vertina savo galimybes“, – svarsto A. Antanavičius.

Negavę paskolos banke, kreipiasi kitur

Tie, kurie banke negavo būsto paskolos, ir negali atsisakyti planų įsigyti nuosavą būstą, kreipiasi į kitas būsto kreditus išduodančias įstaigas. Kaip „Delfi Būstas“ informuoja „Lietuvos bankas“, bet koks juridinis asmuo, kitaip tariant įmonė ar bendrovė, atitinkanti nurodytas sąlygas ir Lietuvos banko įrašyta į viešąjį kredito davėjų sąrašą, turi teisę teikti kreditus. Kitaip tariant, kreditą būstui Lietuvoje gali suteikti komerciniai bankai, kredito unijos ir kiti juridiniai asmenys, kurie yra įrašyti į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį kredito davėjų sąrašą.

„Kredito davėjas, veikiantis pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą yra asmuo, išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą. Teisę verstis kredito teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį kredito davėjų sąrašą. Asmeniui, ketinančiam vykdyti minėtą veiklą, keliami reikalavimai: kredito davėjo dalyviai privalo būti nepriekaištingos reputacijos; vadovas ir valdymo organo nariai – nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, užtikrinančią tinkamą pareigų vykdymą; kredito davėjas privalo būti patvirtinęs kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles, kuriose būtų nustatytos kreditingumo vertinimo procedūros ir nurodyta informacija, kuria remiantis atliekamas kreditingumo vertinimas, ir jų laikytis vykdydamas kredito teikimo veiklą“, – paaiškina „Lietuvos bankas“, kuris ir vykdo kreditą suteikiančių įstaigų priežiūrą.

Jeigu gyventojas ima paskolą iš kredito unijos ir planuoja po kelių metų refinansuoti, bet pasikeičia situacija ir bankas paskolos nebeduoda, tada jis gali atsidurti keblioje situacijoje, nes ir paskolą atiduoti brangu, ir nėra galimybių gauti kitą paskolą.
M. Jansonas

Pasak NT analtiko A. Antanavičiaus, kai bankai neduoda paskolos būstui, dažniausiai gyventojai kreipiasi į Kredito unijas. Tai, anot pašnekovo, gali būti laikina alternatyva gauti kreditą, tačiau tokiu atveju žmogus privalo labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, nes kredito unijose paskolos įkainiai yra didesni.

„Žmonės gali rinktis kitą planą. Pavyzdžiui, pradžioje pasiskolina iš kredito unijos ir po metų ar dviejų refinansuoja banke, kai susitvarko situacija darbo rinkoje ar pan. Žinoma, kredito unijose maržos yra didesnės, tai žmogus turi įvertinti savo galimybes. Jeigu gyventojas ima paskolą iš kredito unijos ir planuoja po kelių metų refinansuoti, bet pasikeičia situacija ir bankas paskolos nebeduoda, tada jis gali atsidurti keblioje situacijoje, nes ir paskolą atiduoti brangu, ir nėra galimybių gauti kitą paskolą. Tai jau gresia finansiniais nuostoliais“, – paaiškina pašnekovas.

Skolinasi kitomis sąlygomis

Apie rizikas, kai gyventojas dėl nepatenkinamos finansinės situacijos negauna paskolos banke, tačiau vis tiek ieško kitų būdų, kaip pasiimti kreditą būstui, kalba ir Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas. Anot jo, jeigu gyventojas negauna paskolos iš bankų, kur palūkanos siekia 2-3 proc. ieškoti kitų, dažniausiai dar brangesnių būsto kredito alternatyvų yra nerekomenduojama.

„Kalbant apie kredito unijas, jose paskolos marža siekia 4-5 proc., o rizikingesniais atvejais – ir 6 proc. Pradėjus kilti euro tarpbankinės rinkos palūkanų normai (šiuo metu ji yra neigiama – red. past.), paskolos įkainiai gali augti ir iki 8 proc.“, – aiškina ekspertas.

Kitaip tariant, bene didžiausias skirtumas tarp bankų, kredito unijų ir kitų kreditą būstui galinčių suteikiančių įstaigų yra marža. Bankuose ji gali būti 2-3 proc., kredito unijose – 4-5 proc. ar daugiau. Jeigu paskola išduodama su kintamomis palūkanomis (nuo 2017 metų, įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai) paskolų palūkanos praktiškai visuomet yra kintamos, išskyrus kai kurias išimtis) prie nustatytos maržos prisideda kintanti dalis – jau minėta euro tarpbankinės rinkos palūkanų norma, kuri šiuo metu yra neigiama, tačiau ateityje gali augti, ir paskolos gavėjas atitinkamai mokėtų didesnę mėnesinę kredito įmoką.

M. Jansonas, remdamasis anksčiau minėtais įkainiais, skaičiuoja, kad jeigu būsto paskola yra 100 tūkst. eurų, banke būtų mokama 370 eurų mėnesinė įmoka, o kredito unijoje – 537 Eur. Jeigu gyventojo mokamos paskolos palūkanos kyla 3 proc., tai banke žmogui paskola iš viso kainuos 5 proc. ir jo mėnesinė įmoka sieks 537 eurų. Tuo tarpu kredito unijai, susiklosčius tokioms pat aplinkybėms, reiktų mokėti jau 734 eurus.

„Tai jau viršija atsakingo skolinimosi taisykles. Atsakingo skolinimosi taisyklės, matyt, yra labiau pritaikytos bankams, kur žmonės skolinasi su 2-3 proc. palūkanomis. Bankas žiūri, ar žmogus galės mokėti paskolą, jei palūkanos pakils iki 5 proc. ir pagal tai bankuose yra išduodamos paskolos. O kredito unijose iškart žemiausias laiptelis yra 5 proc. Išeina, kad žmonės yra neapsaugoti. Ir taip tie žmonės, kurie finansiškai neraštingi, kasa sau duobę“, – pabrėžia pašnekovas.

Skolintis būstui, kaip jau buvo minėta, galima ir iš kitų įstaigų, turinčių licenciją kreditų davimui. Tačiau dažniausiai jos, M. Jansono teigimu, taiko dar didesnes būsto kredito palūkanas. Jos gali siekti 8-11 proc. ir dar daugiau.

„Nežinau, kas tokio turi įvykti, kad reikėtų taip skolintis. Bet žmonės tikrai kartais galvoja trumparegiškai, kur šiandien pasiskolinti, ir visi tikisi, kad kažkada galės refinansuoti banke arba kredito unijoje, tačiau jeigu jų kredito istorija yra prasta, refinansuoti jiems neišeina. Tai yra labai didelės palūkanos ir žmonės blogai daro, kai taip ima būsto kreditus. Jis gali greitai prarasti būstą“, – tikina Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.

Nežinau, kas tokio turi įvykti, kad reikėtų taip skolintis. Bet žmonės tikrai kartais galvoja trumparegiškai, kur šiandien pasiskolinti, ir visi tikisi, kad kažkada galės refinansuoti banke arba kredito unijoje, tačiau jeigu jų kredito istorija yra prasta, refinansuoti jiems neišeina.
M. Jansonas

Lietuvos kredito unijų narių asociacijos taryba: suteikiame paskolos galimybę visiems

Nepaisant kritikos strėlių, nukreiptų į kredito unijas, Lietuvos kredito unijų narių asociacijos tarybos pirmininkė Ernesta Ramaškaitė „Delfi Būstas“ sako, kad šiandien unijos atstovauja standartinę bankininkystę ir jos principus t.y. teikia pagrindines finansines paslaugas, tokias kaip mokėjimo paslaugos, yra galimybę atsidaryti einamąją, taupomąją ar terminuotą sąskaitą, paskolos privatiems asmenims, verslui ir žemės ūkiui, mokėjimo kortelės, el. bankininkystė.

„Paslaugų prieinamumo t.y. gebėjimo ir galėjimo naudotis klausimas darosi vis aktualesnis. Didieji rinkos dalyviai mažina skyrių skaičių, pandemijos akivaizdoje dalis klientų neteko galimybės naudotis paslaugomis dėl sugriežtėjusios kreditavimo politikos. Todėl unijų pozicijos dar labiau sustiprėjo kalbant apie būsto kreditavimą.Dėl individualaus požiūrio į kiekvieno kliento situaciją unijos gali pasiūlyti unikalius sprendimus, kurie patenkina klientų lūkesčius“, – tvirtina E. Ramaškaitė.

Ji tęsia, kad unijos stipriai prisideda prie būsto paskolų finansavimo asmenims, kurie turi nedidelius šeimos verslus, vykdo individualią veiklą, dirba užsienyje, turi skirtingų rūšių pajamas, vidutines ir mažesnes pajamas, nori paskolos statybos darbams.

„Taip pat svarbu paminėti, kad didžioji dalis unijų nepakeitė savo kreditavimo politikos dėl klientų nuosavos lėšų dalies t.y nepadidino. Iš savo klientų girdime, kad taip elgėsi ne visos kredito įstaigos“, – pabrėžia pašnekovė.

Pasak Lietuvos kredito unijų narių asociacijos tarybos pirmininkės, apsisprendimą imti būsto kreditą iš konkrečios kredito įstaigos lemia kelios dedamosios: perkamo turto finansavimo koeficiento dydis, sutarties sudarymo ir keitimo mokesčiai, paskolos palūkanų norma, paskolos laikotarpis, išankstinio grąžinimo sąlygos, galimybė grąžinti kreditą anksčiau ar dalimis, galimybė atlikti statybos ir įrengimo darbus.

„Šiuo metu unijų pozicijos stiprėja, nes unijos teikiamos paslaugos yra prieinamos platesniam klientų ratui, kuris galbūt jau nebėra norimas finansuoti kitų rinkos žaidėjų, palūkanų normos kainų skirtumas stipriai sumažėjęs, dėl paskutinius 2 metus palaipsniui augusios palūkanų kainos didžiosiose kredito įstagose, prisidėjus pandemijos sąlygoms, išryškėjo nuosavų lėšų dalies klausimo problema. Unijos, atsižvelgdamos į klientų lūkesčius, skirdamos laiko situacijos analizei ir individualiam sprendimui, tampa atsakingu ir ilgalaikiu partneriu“, – teigia E. Ramaškaitė.

Prieš kreipiantis dėl kredito, kiekvienam patartina itin atidžiai įvertinti savo esamus poreikius ir dabartinę finansinę situaciją ir tai, kaip šie poreikiai ir atitinkamai finansinė situacija keisis ateityje.
Lietuvos bankas

„Lietuvos bankas“ įspėja apie rizikas

Kiekvienas gyventojas yra laisvas apsispręsti, kada ir kur jam skolintis pinigų būstui. Net ir imdamas paskolą banke, žmogus privalo įvertinti savo finansines galimybes mokėti įmokas ir tuo atveju, jei jos pakils. Apie savo finansinius išteklius ir rizikas pirkėjas privalo galvoti ir prašydamas pagalbos kredito unijose ar kitose įstaigose, kurios turi licencijas duoti būsto kreditus.

„Lietuvos bankas“ pabrėžia, kad sudarydami bet kokio pobūdžio sutartis vartotojai turi būti atidūs ir pasidomėti ar bendrovė, siūlanti finansines paslaugas turi licenciją ir yra prižiūrima. Pirmiausia, pažymėtina, kad visiems subjektams, turintiems teisę teikti kreditus (bankams, kredito unijoms ir kitiems juridiniams asmenims) yra nustatyti vienodi kreditų teikimo veiklos reikalavimai. Tai reiškia, kad visi kredito davėjai privalo vadovautis vienodais teisės aktais, reglamentuojančiais kreditų veiklą, privalo įvertinti vartotojo kreditingumą prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir pan. Taigi, kreditų teikimo bei kreditingumo vertinimo taisyklės, taip pat tokios paslaugos priežiūra yra vienoda ir nesiskiria priklausomai nuo kredito davėjo.

„Prieš kreipiantis dėl kredito, kiekvienam patartina itin atidžiai įvertinti savo esamus poreikius ir dabartinę finansinę situaciją ir tai, kaip šie poreikiai ir atitinkamai finansinė situacija keisis ateityje. Kiekvienam potencialiam kredito gavėjui įstatymai suteikia visas galimybes derėtis ir dėl palūkanų normų, ir dėl kredito sąlygų. Prieš pradedant bet kokias derybas svarbu kiek įmanoma geriau įsigilinti į tai, kokios kredito teikimo sąlygos vyrauja rinkoje, t.y. – gauti kiek įmanoma daugiau pasiūlymų iš skirtingų finansų įstaigų“, – pabrėžia „Lietuvos bankas“.

Institucija priduria, kad tokiu būdu, gerai žinant savo asmeninę situaciją ir atsakingai pasvėrus galimybes pasiskolinti, galima priimti tinkamą sprendimą dėl kredito pasirenkant labiausiai priimtinas konkrečiam kredito gavėjui sąlygas siūlantį kredito davėją.

„Svarbu paminėti, kad prieš sudarant kredito sutartį, vartotojui turi būti pateikiama standartinė informacija apie kreditą. Šioje informacijoje, be kitos teisės aktuose reikalaujamos informacijos, turi būti nurodyta palūkanų norma, bendra kredito kaina. Kredito davėjai nustatydami palūkanų maržą konkrečiam vartotojui atsižvelgia į daugelį faktorių. Kadangi kredito davėjai gali pasiūlyti skirtingą palūkanų normą ir kredito sutarties sąlygas, vertėtų susirinkti daugiau pasiūlymų ir rinktis iš kelių kredito davėjų“, – priduriama „Lietuvos banko siųstoje informacijoje.