Verslas skolinasi iš smulkių investuotojų

Gyventojai, kurie nori gauti paskolą būstui, gali kreiptis į komercinius bankus, kredito unijas ir kitus juridinius asmenis, kurie yra įrašyti į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį kredito davėjų sąrašą. Verslo bendrovės, kurios taip pat nori gauti paskolas (kai kuriais atvejais ir apyvartinių lėšų), turi galimybę finansavimo kreiptis ir į tam skirtus sutelktinio finansavimo į NT fondus. Jų Lietuvoje yra ne vienas.

Vienos iš sutelktinio finansavimo į NT platformos „Profitus“ atstovai teigia, kad tokio būdo gauti finansavimą populiarumas šoktelėjo karantino metu, kai mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios užsiimančios mažesniais, paprastai, būsto projektais beveik visai prarado galimybę pasiskolinti bankų rinkoje. Kaip veikia tokios platformos-fondai? Visi norintys gali investuoti įvairias pinigų sumas platformoje, o verslas iš jos skolinasi projektų įgyvendinimui.

„Profitus“ teigimu, per karantiną augo platformos vartotojų skaičius, 76 proc. investuotojų šiais metais investavo daugiau nei po kartą, daugiau nei pusė – daugiau nei 4 kartus. Investicija platformoje turi siekti 100 eurų, o viršutinę ribą pasirenka kiekvienas individualiai.

Platformos įkūrėja ir vadovė Viktorija Vanagė sako, kad vidutinė investicija šiemet vos viršijo 1000 eurų, pernai vidutinė investicijų suma buvo aukštesnė.

Viktorija Vanagė

Tačiau verslo paraiškų dėl finansavimo platforma gavo daugiau, nes plėtotojams reikėjo lėšų: finansuota 19 projektų – daugiau nei bet kurį ankstesnį pusmetį. Sutelkta suma – beveik 4 mln. Eur.

„Turime konkretų pavyzdį – plėtotoją, kuris karantino metu, negavęs paskolos banke kreipėsi į mus. Jo projektui „Urbo namai“ buvo sutelkta maždaug 700 000 eurų suma per trumpą laiką ir projektas jau statomas. Projektas buvo suplanuotas dar prieš karantiną, jam prasidėjus plėtotojai nenukėlė planų, negavę finansavimo banke“, – tikina V. Vanagė.

Paties plėtotojo teigimu, galimybė pinigų pasiskolinti iš tokių platfromų mažina statybų sektoriaus perkaitimo tikimybę, verslą gali pradeda rinkoje patirties turintys asmenys, mažesnė konkurencija. Tačiau taip, pat, skolinantis pinigus tokiuose fonduose, didėja skolinimosi kaštai, reikia didinti projekto maržas arba ieškoti pelningesnių projektų.

Ragina atkreipti dėmesį į rizikas

Kaip jau buvo minėta, į tokias platformas pinigus investuoja patys žmonės, tikėdamiesi grąžos. Kokia ji gali būti, priklauso nuo konkretaus projekto: paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykio (LTV), vystytojo patirties, verslo plano. Paprastai investuotojams metinės palūkanos svyruoja nuo 6 iki 14 proc. Kitaip sakant, jeigu žmogus investavo 1000 eurų, metinės palūkanos yra 10 proc., per numatytą jis uždirbs 100 Eur. Palūkanos paprastai yra mokamos periodiškai dalimis ir priklauso nuo projekto sąlygų. T. y. galimi mokėjimai kas mėnesį arba kartą per ketvirtį. Tuo tarpu pati investicija grįžta termino pabaigoje (koks jis, priklauso nuo fondo, į kurį investuojama, gali būti 3, 12, 36 ar pan. mėnesiai.

Tačiau nereikia pamiršti ir galimų rizikų, investuojant į tokias platformas. Pasak „Profitus“ atstovų, kiekvienas projektas turi nedidelę tikimybę nepasisekti.

„Mes labai kruopščiai vertiname visas be išimties finansavimo paraiškas ir toleruojame žemą riziką, kad užtikrintume didžiausią investuotojų apsaugą. Projektams suteikiamas patikimumo reitingas, investuotojų naudai įkeičiamas turtas – tam irgi suteikiamas rodiklis, kuris negali būti mažesnis nei numatytas garantavimo barjeras. Svarbu atkreipti dėmesį, kad platforma teikia paskolas iki 70 proc. įkeičiamo turto vertės (LTV – paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykis)“, – aiškina platformos atstovai.

Indrė Genytė Pikčienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Nepaisant tokių platformų įkūrėjų įvestų „saugiklių“, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad ši rinka yra dar labai jauna ir jai nėra tekę susidurti su didelėmis krizėmis. Pasak ekspertės, dažniausiai visi trūkumai ir visos rizikos atsiskleidžia būtent per įvairias krizes.

„Kai pradeda trūkti likvidumo įvairiose ekonomikos grandyse ir stringa apmokėjimai, tuomet pradeda aiškėti įmonių, gyventojų sugebėjimas vykdyti savo įsipareigojimus, o šis segmentas būtent tokioms rizikoms ir yra jautriausias. Šių platformų klientai, kurie ima paskolas, gali nebesugebėti vykdyti savo įsipareigojimų, todėl natūralu, kad grąžos ir uždarbio neteks tie, kurie į tokias platformas investavo“, – akcentuoja ekonomistė.

Pasak pašnekovės, šiuo metu, kai ekonomika susiduria su tam tikrais iššūkiais, yra tinkamas laikas stebėti tokių platformų veiklą ir vertinti jų sugebėjimą įveikti iššūkius, kurie gali kilti dėl mokėjimų ar atsiskaitymų trikdžiais.

„Dažniausiai į šias platformas kreipiasi asmenys, kurie negali pasiskolinti kredito įstaigose, kurios tikrai atidžiai vertina klientų mokumą ir kelia aukštus reikalavimus. Platformos, natūralu, kad telkia rizikingesnius klientus, todėl ir aukštesnės palūkanos, ir kaip ir visose investicijų srityse: kuo daugiau rizikuoji, tuo gali tikėtis daugiau didesnės grąžos ir atitinkamai didesnė galimybė pralošti“, – įspėja ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad gyventojai neturėtų pasiduoti „madai“ investuoti į sutelktinio investavimo į NT fondus, prieš tai atidžiai nepasidomėję galimomis rizikomis ir, žinoma, grąža.