Mažiausia 1 kv. m kaina – Lietuvoje
Siekiant išsiaiškinti, kiek kainuoja kvadratinis metras gyvenamojo ploto miesto centre, „Global Property Guide“ surinko penkiasdešimties pasaulio miestų duomenis, tarp kurių atsidūrė ir Vilnius. Palyginus Baltijos šalių ir Ukrainos rinką paaiškėjo, kad mažiausiai centre esančio įrengto buto kvadratinis metras kainuoja Vilniuje – 2 357 eurus. Ukrainos sostinėje Kijeve bei Latvijos sostinėje Rygoje 1 kv. m kainuoja atitinkamai 3 060 ir 3 039 eurus. Didžiausia kvadratinio metro gyvenamojo ploto vertė yra Estijoje, Taline, kur ji siekia 3 477 eurus. Skaičiuojant rezultatus buvo lyginamos suremontuoto arba naujo įrengto 120 kv. m. buto miesto centre kvadratinio metro kainos.
Tiesa, nors būsto kvadratinio metro vertė Baltijos šalyse atrodo didelė, ji nublanksta prieš brangiausiu tarp 50-ies lyginamų miestų laikomą Honkongą. Jame kv. m kainuoja net 25 115 eurų. Pigiausias iš lyginamų miestų yra Dar es Salamas Tanzanijoje, kuriame kvadratinio metro kaina siekia vos 615 eurų.
Nuoma Kijeve smarkiai lenkia Baltijos sostines
Įdomu tai, kad nors būsto vertė Vilniuje yra mažiausia iš Baltijos šalių sostinių, palyginus minėto buto nuomos kainas paaiškėja, jog pigiausia nuoma vis tik yra Rygoje – 1 132 eurai. Vilniuje už tokio tipo buto nuomą tektų sumokėti 1 166 eurus, Taline – 1 560 eurų. Kijevas šioje srityje smarkiai atsiplėšia – 120 kv. m įrengto būsto miesto centre nuoma atsieitų net 2 550 eurų. Pagal brangumą visame 50-ies šalių sąraše Kijevas užima trečią vietą, nusileisdamas tik Jamaikos sostinei Kingstonui ir Egipto sostinei Kairui.
Bendrosios metinės nuomos pajamos, išreikštos procentine turto pirkimo kaina, Vilniuje yra didžiausios iš Baltijos šalių sostinių – 5,39 proc. Tai rodo, jog tokio tipo būstas šalies sostinėje yra patrauklus nuomininkams. Rygos bei Talino bendrosios metinės nuomos pajamos sudaro atitinkamai 4,06 proc. ir 4,89 proc. Minėtas sostines smarkiai lenkia Kijevas su 9,09 proc.
Metų pradžioje NT kainos Lietuvoje šoktelėjo
Praėjusiais metais ir iki 2020 metų pirmojo ketvirčio stipriausiomis nekilnojamojo turto rinkomis buvo laikomos Portugalija, kur būsto kainos paaugo 16,37 proc., Vokietija – 12 proc., Naujoji Zelandija – 10,87 proc., Rumunija – 9,51 proc. ir Lenkija – 8,67 proc. Duomenys pateikti įvertinus infliaciją.
Tarp sparčiai augančių būsto rinkų atsidūrė ir Lietuva – minėtu laikotarpiu NT kainos kilo 5,52 proc. Nuo jos nedaug atsilieka Estija – jos augimo rodiklis siekia 4,32 proc. Latvija pateko į stabilių rinkų sąrašą, kur būsto kainos ūgtelėjo mažiausiai 0,83 proc., o Ukrainoje būsto kainos per metus krito 2,74 proc.
Didelio ažiotažo neprognozuoja
Artiomas Umanecas, Ukrainoje veikiančios Estijos bendrovės „RIA.com Marketplaces“ valdybos narys, teigia, kad dėl pandemijos NT rinka Baltijos šalyse ir Ukrainoje labiausiai nukentėjo balandį, kai buvo įvestas karantinas, panaši situacija buvo ir gegužę. Palyginus 2020 metų ir 2019 metų gegužės mėnesius, būsto pirkimo–pardavimo sandorių skaičius labiausiai smuktelėjo Rygoje – 43 proc., Taline ir Vilniuje – maždaug 37 proc.
„Vis tik situacija nėra tokia bloga, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, vidutinė kvadratinio metro kaina nuo 2020 metų pradžios Taline augo daugiausia per pastaruosius penkerius metus. Būsto kainos šiek tiek ūgtelėjo ir Rygoje bei Vilniuje, todėl tie, kurie investavo į nekilnojamąjį turtą, jau išlošė, – teigia A. Umanecas. – Žinoma, dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos kažkas patirs ir nuostolių. Dabartinėmis prognozėmis, būsto rinka turėtų atsigauti ne anksčiau kaip rudenį. Iki tol didelio ažiotažo neprognozuojame, nebent nedidelį pirkėjų aktyvumo padidėjimą rugpjūtį ir rugsėjį.“
