Pastebi išaugusį erdvesnio būsto poreikį

Karantinas didžiąją dalį Lietuvos gyventojų privertė dirbti nuotoliniu būdu, kaip niekad svarbi tapo papildoma erdvė ir tinkama darbo vieta namuose. Taip pat į namus persikėlė didžioji dalis pramogų, laisvalaikio, todėl būsto funkcijų sąrašas išsiplėtė. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas virtualioje konferencijoje pažymėjo, jog darbas, laisvalaikis namuose parodė, kokią didelę reikšmę namuose turi erdvė ir komfortas. Tai, pasak jo, galimai padidins erdvesnio būsto paklausą.

„Taip pat gali mažėti spūstys, nes daugės darbo iš namų, mažės kelionių iš užmiesčio į miestą, kai jame yra darbovietė, žmonės lengviau priims sprendimą kraustytis į užmiestį. Ir labiausiai nukentės mažo ploto būstas, pirktas nuomai. Nes turizmo sektorius dar greitai neatsigaus, trumpalaikės nuomos paklausa sumažės“, – aiškino ekonomistas.

Žygimantas Mauricas

Išties, NT ekspertai sako jaučiantys išaugusią didesnio būsto ar NT užmiestyje paklausą. NT bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas sako, kad karantinas privertė žmones suprasti, kiek jiems iš tikrųjų svarbu būsto plotas ir komfortas.

„Žmonės suprato, kad būti karantine bute yra sunku, todėl padidėjo susidomėjimas nedideliais kotedžais, gyvenamosios paskirties. Taip pat buvo susiduriama su tokiomis situacijomis, kai žmonės neturi, kur leisti karantino, sunku mažame būste, todėl domėjosi ir domisi įsigyti NT ir poilsiui, ir karantinui“, – teigia A. Kišūnas.

Anot pašnekovo, gyventojai taip pat domisi sodybomis, nedidelio ploto NT pajūryje: „Pajūris pasidarė patrauklus dėl to, kad žmonės suprato, jog šiais metais turbūt nepavyks išvažiuoti atostogauti į užsienį.“

Tiesa, A. Kišūnas sako, kad erdvesnio turto užmiestyje tendencijos buvo gajos ir prieš karantiną. Anot jo, žmonės renkasi didesnį plotą rajone, yra pasiryžę susitaikyti su tam tikrais nepatogumais tam, kad už mažesnę kvadrato kainą įsigytų didesnio ploto NT.

Antanas Kišūnas
Foto: Ober-haus.lt nuotr.

Kita vertus, pašnekovas neprognozuoja, kad erdvesnio būsto užmiestyje tendencija gali tapti ilgalaike. Jis sako, kad šiuo metu padidėjo pasiūla nuomos rinkoje.

„Aišku, viskas priklauso nuo ekonomikos, nes tokie butai dažniausiai perkami investicijai“, – pabrėžia A. Kišūnas.

Keičiantis demografinei situacijai, mažo būsto paklausa gali mažėti

VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sutinka su A. Kišūnu ir sako, kad kalbų apie mažėjančią mažų butų paklausą buvo dar prieš karantiną. Pasak jo, tokias prognozes paskatino demografinė situacija Lietuvoje.

„Dar prieš koronavirusą, pasižiūrėjus į demografinę situaciją, matėme, kad visuomenė pakankamai sparčiai keičiasi. Po praėjusios krizės pastaruosius 10 metų buvo jaunų žmonių, maždaug nuo 90 – ųjų pabaigos gimimo, banga visoje Lietuvoje, jie atėjo į darbo rinką, pradėjo darbus lietuviškose ir užsienio verslo kompanijose, kurios plėtėsi, steigė daug naujų darbo vietų jauniems specialistams. Tai kartai nereikėjo didelio būsto, daug daiktų, jų gyvenimo ritmas toks, kad viskas būtų paremta dalinimosi ekonomika, išeiti valgyti mieste, namuose negaminama, todėl gali būti mažos erdvės“, – aiškina pašnekovas ir tęsia, kad dabar ši karta užaugusi, sukūrusi ar kurianti šeimas, ir jaučiamas didesnio būsto poreikis.

„Dabar demografinė situacija rodo, jog ateinančius 10 metų didžioji dalis gyventojų didžiuosiuose miestuose bus nuo 35 iki 50 metų. Tai jau yra visai kitokie žmonės, tai šeimos su vaikais, jiems tokių būstų nereikia. Vienintelė viltis buvo ta, kad tuos mažus butukus bus galima išnuomoti, bet dabar mes matome situaciją, kad toks scenarijus gali būti sunkiai tikėtinas, nes koronavirusas labai stipriai pakirto nuomos rinką ir niekas nežino, kada sienos atsidarys, kada atsigaus turizmas“, – pabrėžia A. Antanavičius.

Arnoldas Antanavičius

Anot NT analitiko, net ir švelninant karantiną, žmonės mato didesnio būsto, papildomų erdvių, užmiesčio ir gamtos privalumų, todėl jis prognozuoja, kad NT rinka Lietuvoje ateityje turėtų pasikeisti.

„Dar prieš koronavirusą matėme, kad NT sandorių augimas buvo spartesnis namų nei butų, tai rodo, kad žmonės vis dažniau rinkosi tokį būstą, o dabar tai tik paskatins šį segmentą“, – mano pašnekovas.

Erdvesnių būstų paklausa – laikina tendencija

Nors erdvesnių būstų paklausa šiuo metu yra šiek tiek išaugusi, vystytojai tikina, kad tai – laikina tendencija, karantino ir šiltojo metų laikotarpio pasekmė, neturėsianti didelės įtakos NT rinkos pasiūlai ateityje.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius tikina, kad padidėjusios erdvesnio būsto ir būsto užmiestyje pasiūlos tendencijas galima stebėti Niujorke (JAV), Honkonge (Kinija) ar kituose didžiausiuose ir tankiausiai apgyvendintuose miestuose, bet ne Lietuvoje.

„Mes esame kalbėję asociacijoje ne tik su vystytojais, bet ir su architektais, su kuriais dirba mūsų nariai. Aišku, dar mažai laiko praėję, kad būtų keičiami projektai, nes, kas suplanuota, išplanavimai nėra keičiami, kurie projektuojami, pokyčių gali būti, bet ne tokių didelių. Kad didės butų kvadratūros ir bus keliamasi labiau į periferiją, neteigčiau. Nes Vilnius nėra toks didelis miestas, tai ne Niujorkas ar Kinijos miestai, kur didelis gyventojų tankumas“, – pažymi pašnekovas.

M. Statulevičius pastebi kitą tendenciją – visuomenei senstant, mažų naujos statybos būstų paklausa išauga tarp vienišų senyvo amžiaus pirkėjų.

„Visuomenė sensta ir atsiranda poreikis senesniems žmonėms keisti būstą, kai jie netenka sutuoktinio, didelės kvadratūros būstą į mažesnį. Tai manau, kad pokytis bus ir tokių mažesnių butų bus ieškoma. Be to, tendencija, kad žmogus nori įsigyti savo pirmąjį būstą ir po to jį laikyti investicijai, niekur nedings, ir tas būstas dažniau bus mažesnės kvadratūros, nes jo kaina mažesnė. Tai manau, kad ši tendencija nusvers plėtrą į priemiesčius. Žinoma, projektai užmiestyje, kurie galbūt buvo atidėti, realu, kad jie bus prikelti, tačiau jie bus vienetiniai“, – paaiškina LNTPA direktorius ir priduria, kad NT projektų plėtrą užmiestyje palengvins priimtas savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas.

Mindaugas Statulevičius

„Įstatymas išspręs amžiną problemą, kai ateina vystytojas į naują teritoriją ir ten turi padaryti visą infrastruktūrą sau ir dar kitiems plėtotojams, kurie galbūt kažkada ateis į tą teritoriją. Tai šis įstatymas nuspręs, kad jei vystytojas sutvarko infrastruktūrą, jis gauna teisę susigrąžinti mokesčius iš būsimų prisijungusių prie tų tinklų gyventojų ar vystytojų. Tai čia labai svarbu, nes gal kai kurie kvartalai, kurie nebuvo vystomi, nes infrastruktūra buvo per brangi, dabar tokie projektai gali būti atnaujinti“, – teigia M. Statulevičius.