Gyventojai sunerimę ir nusiteikę pesimistiškai
Tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad jau po pirmų dviejų karantino savaičių gyventojai teigė, kad epidemija jų psichologinei būsenai turėjo neigiamos įtakos. Taip mane 8 iš 10 apklaustųjų.
Kalbant apie finansinę padėtį, apie neigiamą įtaką kalbėjo ir 6 iš 10 respondentų.
„Tyrimai rodė, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų iš turimų santaupų gali pragyventi mėnesį. Dabar jau antras mėnuo baigiasi, o daugelio situacija yra prasta, nerimo lygis aukštas“, – Lietuvos verslo forume skaitydama pranešimą apie Lietuvos gyventojų emocinės būklės pokyčius sakė tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė.
„Profesinei veiklai neigiamą įtaką epidemija padarė 60 proc. apklaustųjų. Fizinei sveikatai bendrai – taip pat 60 proc.“,– vardijo ji ir apibendrino, kad epidemija neigiamos įtakos turėjo visoms žmonių gyvenimo sritims.
Vykdytose apklausose balandžio mėnesį taip pat gyventojų buvo klausiama, kaip jie galėtų apibūdinti dabartines lietuvių nuotaikas šalyje.
„44 proc. balandžio pradžioje sakė, kad jos optimistinės, 21 proc., kad neutralios, 35 proc., kad pesimistinės“, – teigė specialistė.
Pirkimą stabdė ne tik karantinas, bet ir neužtikrintumas
NT analitikai taip pat teigia, kad gyventojai nerimauja dėl savo pajamų, pasaulinės ir nacionalinės ekonomikos, todėl didžioji dalis jų yra atidėję NT pirkimą, o kai kurie nusprendė apskritai atšaukti sandorius. Vystytojai skaičiuoja sandorių skaičiaus kritimą į seniai matytą dugną, tačiau viliasi, kad jau greitai, po truputį švelninant karantiną, gyventojų finansinė padėtis pasitaisys, NT pirkėjai sugrįš ir NT kainų leisti nereikės. Kita vertus, jie pripažįsta, kad situaciją NT rinkoje lemia ir gyventojų psichologinė būsena. Dar balandžio pradžioje, skaičiuojant būstų pardavimo statistiką kovo mėnesį, NT bendrovės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis tikino, kad kovo viduryje, paskelbus karantiną, šoką patyrė ne tik NT rinka, bet ir gyventojai.
„Žvelgdami detaliau į kovo mėnesio įvykius, pastebime, kad paskutinės dvi kovo mėnesio savaitės, kai buvo paskelbtas karantinas, rinkoje prilygo šoko būsenai – apribotas notarų darbas, vis griežtėjančios karantino sąlygos bei šalį apėmusi nežinomybė visus rinkos dalyvius privertė sustoti. Plėtotojai skubiai persvarsto savo planus ir iš naujo matuoja galimybes užbaigti pradėtus projektus. Pirkėjai, savo ruožtu, vertina resursus ir ateities perspektyvas. Faktas, kad neskubama priimti skubotų sprendimų ir nutraukti preliminarių sutarčių ar atsisakyti rezervacijų, rodo rinkos brandą ir nuteikia pozityviai“, – balandžio pradžioje situaciją komentavo D. Dargis.
„Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio teigimu, prasidėjus karantinui galėjome įžvelgti ne tik rezervacijų statistikos galimus pasikeitimus, bet ir būstų pirkėjų bei savininkų poreikių pokytį.
„Šiandieninis izoliuotas gyvenimas privertė mus pakeisti įpročius labai staiga ir per itin trumpą laiką. Elgsenos, santykių specialistai, psichologai, rinkodaros analitikai jau ima kalbėti apie galimus visuomenės santykių, žmonių bendravimo, paslaugų suvokimo ir vartojimo sričių pasikeitimus. Man įdomu, kokią įtaką pasikeitusios aplinkybės ateityje gali daryti būsto rinkoje“, – komentavo Š. Tarutis.
Kainas koreguoja pirkėjų psichologinė būsena
Jausdamiesi neužtikrinti dėl savo pajamų ir nacionalinės ekonomikos būklės, gyventojai linkę atidėti būsto pirkimą. Šiuo metu NT kainos dar nėra kritusios, tačiau jau nebeauga, ir kaip rodo Lietuvos patirtis, gali būti, kad kainų korekciją lems būtent gyventojų psichologinė būsena bei pasitikėjimas. NT bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis nuotolinėje konferencijoje pateikė grafiką, kuriame aiškiai matyti, kaip NT kainas Lietuvoje veikė tokie įvykiai kaip Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kuris buvo pakankamai toli, tačiau lietuviai, pasak R. Reginio, vis tiek jautė nerimą dėl NT rinkos stabilumo.
„Labiausiai neramina vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris išties krito drastiškai. Ta kreivė per vieną mėnesį nugarmėjo žemyn. Tai matydami galime teigti, kad bent jau statistinį kainų sumažėjimą artimiausiais mėnesiais galime fiksuoti. Galime prisiminti Rusijos – Ukrainos konfliktą 2014 metais, kai mūsų šalis sukrėtimų nepatyrė, tačiau statistiškai matome, kad NT kainos Lietuvoje buvo koreguotos”, – komentuoja NT ekspertas.
Per kiek laiko gyventojai atgaus pasitikėjimą ekonomika, savo finansine situacija ir pan., pasakyti sunku, tačiau ekspertai prognozuoja, kad tam gali reikėti pusmečio ar net kelerių metų.
