Gegužės pradžioje Registrų centras paskelbė balandžio mėnesio NT rinkos rezultatus. „Delfi.tv“ laidoje „Piniginiai reikalai“ viešėjęs Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovas Paulius Rudzkis sakė, kad NT sandorių statistika yra šiek tiek vėluojanti, kad kadangi Registrų centras veda NT pardavimų statistiką pagal būsto pardavimo sandorių patvirtinimą notarine sutartimi. Todėl gali būti, kad balandį gyventojai ir sutarė su pardavėju dėl naujo būsto, tačiau sandorio dar nepatvirtino pas notarą.

Dėl šios priežasties senos statybos segmente yra mėnesio rezultatų vėlavimas, o naujos statybos segmente – ir 6-9 mėn. vėlavimas. Žvelgdami į kategorijas, matome visur panašius skaičius. Vilniaus mieste matome 19 proc. sandorių sumažėjimą balandžio mėnesį, palyginus su praeitais metais“, – aiškina P. Rudzkis.

Pasak pašnekovo, NT rinka yra susijusi su šalies ekonomika. Todėl artimiausius kelis mėnesius tikrai matysime paklausos sumažėjimą ir tai gali turėti įtakos ne tik pirminei, bet ir antrinei būsto rinkai: „O kiek ta paklausa susitrauks, pamatysime per artimiausius keletą mėnesių, kada matysime aiškius skaičius.“

Rinka gali keistis pagal kelis scenarijus

Laidoje taip pat dalyvavo NT bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. Anot jo, bendrovė yra paruošusi kelis modelius, kurie demonstruoja, kaip gali keistis NT rinka artimiausiu metu.

„Mes modeliuojame pirminę rinką, kas bus po 6-9 mėn., tuos sandorius, kurie dar nėra patvirtinti pas notarus“, – paaiškino Š. Tarutis.

Jis tęsė, kad bendrovė išskyrė kelis galimus NT rinkos scenarijus. Pagal pesimistinį, bendrovės skaičiavimais, jeigu sandorių skaičius išliktų toks, koks buvo balandį arba kiltų vos keliais procentais, tokiu atveju NT rinka patirtų 60 proc. sandorių nuosmukį.

„Tačiau pagal realistinį scenarijų, matome, kad atėjus mokslo metams, rudeniui, intensyvėja ir būsto nuomos rinka, ji dažnai būna kaip akceleratorius visai būsto rinkai. Pabandėme spėti, kad rudens mėnesį atsiras didesnė sandorių paklausa ir kritimas nebus toks didelis. Jeigu nuo rudens sandorių skaičius didėtų, tai NT sektorius kritimas būtų apie 30 proc. Reikia pažymėti, kad dalis sandorių gali neįvykti dėl plėtotojų apsisprendimo atidėti projektą. Situacija, kurią mes matėme paskutinius pusę metų, buvo visų laikų rekordai. Tai faktas, kad kartelė, į kurią mes turime grįžti, yra labai aukšta. Ir kai mes matome rinką, kiek vystytojų svarsto atidėti projektus, elgtis konservatyviau, perplanuoti projektus, tai anksčiau nei už metų rinka į tokį pat tempą negrįš“, – sakė Š. Tarutis ir priduria, kad jeigu ruduo bus geras, anksčiausiai, kada matysime NT rinkos atsigavimą, gali būti ateinanti žiema.

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius taip pat pritarė, kad balandis demonstravo prasčiausius skaičius. Kita vertus, pasak jo, jau pastebima, kad tie pirkėjai, kurie žvalgėsi būsto prieš karantiną, sugrįžta ir domisi NT objektais.
Jie jau sugrįžta, domisi, tai aš manau, kad gegužės mėnesį matysime dar kitą vaizdą. Nuosekliau bus galima vertinti birželio mėnesio viduryje, kai jau turėsime tris mėnesius nuo karantino pradžios“, – apie NT rinkos situaciją kalba M. Statulevičius.

Dalis projektų gali būti atidėta

Laidoje kalbėta ir apie galimus NT kainų pokyčius. Pasak pašnekovų, šiuo metu kainos nėra pasikeitusios, o jeigu tam tikri išskirtiniai atvejai ir yra pastebimi, pasak Š. Taručio, pirkėjai turėtų būti atsargūs ir neužkibti ant nesąžiningų vystytojų kabliuko.

„Į akcijas ir nuolaidas reikia žiūrėti labai atidžiai, nes tam tikra dalis vystytojų savo pardavimus ir seniau grindė akcijomis. Pateikdavo pirkėjui kainodarą su bonusais, kai siūlomos papildomos naudos. Todėl reikia žiūrėti tą patį vystytoją, ar jis didina nuolaidas ar pridėtines vertes prie projektų“, – įspėjo pašnekovas.

Jis tęsė, kad kainų mažinimo galima tikėtis iš tų vystytojų, kurie negalės atsiskaityti su savo investuotojais ir turės rezerve neperkamų pastatytų butų. Pasak pašnekovo, didžioji dalis vystytojų pasirenka atidėti projektų vystymą nei parduoti butus mažesnėmis kainomis.

„Šiuo metu kalbėti apie kainas yra spėlionės, ne prognozės. Kainos priklausys nuo kelių dedamųjų: kokie vystytojai šiuo metu yra rinkoje. Matome, kad dalis vystytojų yra stiprūs ir jie pasirenka projektų nukelti, nei parduoti būstus žemesne kaina. Taip pat vystytojai neturi spaudimo dėl sklypo įsigijimo, kur sunkumų būta anksčiau, kai sklypai buvo perkami iš bankinių lėšų, o bankai reikalavo tuos pinigus grąžinti. Tai dažniausiai vystytojai perka sklypus iš savo kapitalo. Žinoma, rinkoje gali atsirasti vienas kitas projektas, kai vystytojas turi atsiskaityti su savo investuotojais, butai jau yra pastatyti, jų nemažai, jų niekas nenupirkę. Tokiu atveju gali būti, kad kainos gali kristi. Bet ar jos mažės visoje rinkoje, sunku pasakyti. Reikia duoti mėnesį – du“, – komentavo pašnekovas.

M. Statulevičius pridūrė, kad tie projektai, kurie jau yra pastatyti, jie tikrai bus užbaigti. Juos užbaigs tie vystytojai, kurie juos pradėjo. Skirtingai nuo praeitos krizės, kai dalis projektų buvo perimta bankų.

„Tai šiandien jaučiame, kas rinka yra stipri. Aišku, gali būti išimčių, kai pradėję verslą nepatyrę vystytojai neteisingai suskaičiavo savo projekto pajamas ar pan. ir gali sustoti. Kaip bus su projektais, kurie yra brėžiniuose, labiausiai tikėtina, kad vystytojai juos nukels, nes gali trūkti darbo jėgos, gali būti, kad jie prasitęs finansavimą ir tik vėliau gaus lėšų projekto vystymui. Tai jie galo įvykti vėlai. Aišku, gali būti dalis projektų, kurie nebus įgyvendinti“, – pabrėžė ekspertas.

Visą pokalbį žiūrėkite „Delfi.tv“ laidoje „Piniginiai reikalai“.