NT sąstingį, pasak NT ekspertų, lėmė kelios priežastys: ribota galimybė apžiūrėti dominantį NT, kurį laiką nevykę notariniai sandoriai, neužtikrintumas dėl pasaulinės, nacionalinės ir asmeninės finansinės ateities. Kovo pabaigoje kalbėta apie kelias nesėkmingas savaites NT rinkoje dėl įvesto karantino, o šiandien, surinkus balandžio mėnesio duomenis apie NT sandorių kiekius Lietuvoje balandžio mėnesį, matyti, kad situacija kol kas negerėja.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų Baltijos šalims vadovas Raimondas Reginis skaičiuoja, kad pagal Registro centro paskelbtus duomenis, būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje balandžio mėnesį krito į seniai regėtas žemumas: pasiekė 2012 metų lygį.

„Tokią pačią tendenciją matome ir pažiūrėję į atskirų Lietuvos miestų statistiką. Jeigu bendras sandorių skaičius Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, palyginus su praeitų metų to paties laikotarpio vidurkiu, tai miestuose tas sumažėjimas svyruoja nuo 20 proc. iki net 60 proc. Statistiką Vilniuje ir Kaune šiek tiek gerina naujos statybos būstų pardavimai, dėl kurių sandorių jau buvo susitarta iš anksto, seniau. Tai jeigu norime įvertinti tikrąją NT rinkos situaciją, reikėtų žiūrėti į mažesnių miestų statistiką, kur naujos statybos beveik nėra“, – pabrėžia R. Reginis.

NT pardavimo svyravimai
Foto: Ober-haus.lt nuotr.

„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko teigimu, 2020-ųjų balandis suteikė progą įvertinti, kaip pirminė būsto rinka reaguoja į ženklą „STOP“. Anot jo, Vilniuje suderėta vos dėl 51 buto pardavimo. Tai – 4 kartus mažiau nei kovą ir 10 kartų mažiau nei 2019-ųjų balandį.

„Balandžio mėnesį vystytojai sostinės rinkai pristatė 4 projektus ir 262 butus. Dėl didelio neapibrėžtumo dauguma plėtotojų atideda naujų projektų pradžią, tačiau nekilnojamojo turto (NT) vystymas – ilgas procesas todėl pavieniai projektai vis tiek pasieks rinką. Kainų lygis, lyginant su praėjusių metų balandžiu, padidėjo nežymiai visuose sektoriuose. Tam įtakos turėjo tiek pasiūlos struktūros pasikeitimas dėl naujų projektų, tiek nedidelė esamo sandėlio kainų korekcija. Sumažėjus pirkėjų aktyvumui būsto rinkos likvidumo indeksas suprastėjo iki 1,0, t.y. būsto sandėlį paskutinių 12 mėnesių sąlygomis galima būtų parduoti per metus. Nors indeksas vis dar išlieka geras, tačiau užsitęsusi stagnacija rinkoje gali greitai pakeisti ateities perspektyvas“, – pabrėžia ekspertas.

Situacija NT rinkoje (Inreal nuotr.)

Jis tęsia, kad Kauno pirminė būsto rinka balandžio mėnesį iš esmės sustojo – susitarta vos dėl 5 naujų butų pardavimo. Laikinojoje sostinėje tradiciškai skiriamas didesnis dėmesys individualiems namams nei Vilniuje, todėl dėl socialinio kontaktų ribojimų namų bei kotedžų patrauklumas gali dar labiau padidėti.

„Pirkėjams nerodant iniciatyvos įsigyti naujus butus, o vystytojams nepasiūlius naujų projektų, būsto „sandėlis“ išliko beveik nepakitęs ir šiuo metu jame – 812 butų. Sustojus pardavimams būsto likvidumo indeksas padidėjo iki 1,1, t.y. esamiems butams parduoti prireiktų 13 mėnesių. Kainos Kauno pirminėje būsto rinkoje, lyginant su 2019-ųjų balandžiu visuose segmentuose ūgtelėjo 9 proc.“, – aiškina T. Kvainickas.

Situacija NT rinkoje (Inreal nuotr.)

Pasak eksperto, 2020 metų balandį Klaipėdos pirminės butų rinkos statistika aplenkė Kauną: „Tačiau pagrindo džiaugsmui nedaug. Buvo susitarta tik dėl 13 naujų būstų pardavimų. Balandžio mėnesį plėtotojai Klaipėdoje nepristatė nė vieno projekto, tad naujų butų sandėlis išlieka panašus – 492 nauji būstai. Lyginant su praėjusių metų balandžiu, pirminės būsto rinkos kainos ekonominiame ir vidutiniame segmentuose augo nežymiai, o prestižiniame – krito. Klaipėdos būsto rinkos likvidumo indeksas išlieka ties 1,2, kas rodo, jog remiantis paskutinių 12 mėnesių rezultatais visą naujų butų „sandėlį“ galima būtų parduoti per maždaug 15 mėnesių.“

Situacija NT rinkoje (Inreal nuotr.)