Pirkti NT VĮ „Turto bankas“ dar nėra labai populiaru, tačiau įmonės atstovas Tomas Bagdonas „Delfi Būstas“ pasakoja, kad per 2019 metus „Turto bankas“ suorganizavo 1505 aukcionus, po kurių sudaryti 465 sandoriai dėl valstybei priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Bendra suma už parduotus objektus sudarė 31,52 mln. eurų.

„Taip pat centralizuotai valdyti perimta 202 tūkst. kv. m administracinės paskirties patalpų visoje Lietuvoje, dar per 100 tūkst. planuojama perimti centralizuotai šiemet. Šiemet buvo planuojama suorganizuoti daugiau nei 1900 aukcionų. Ar planai bus įgyvendinti, priklausys ne tik nuo „Turto banko“, bet ir bendros ekonominės situacijos ir tai, kaip greitai NT rinka pasitaisys. Svarbu ne tik pats skaičius, bet ir tinkama grąža valstybei už jos turtą. Tad stebėsime rinką ir jos signalus ir reaguosime“, – paaiškina pašnekovas.

Aukcione parduodamas turtas (evarzytines.lt nuotr.)

Kaip turtas patenka į „Turto banko“ rankas?

Visą nekilnojamąjį turtą, kurį perima valdyti „Turto bankas“, kaip aiškina T. Bagdonas, galima skirstyti į tris kategorijas: tai administracinės paskirties valstybei priklausantis turtas, nereikalingas valstybei turtas ir bešeimininkis turtas.

„Valstybė nuo 2015 m. vykdo administracinio turto reformą, kai turtas iš institucijų palaipsniui yra perduodamas centralizuotam turto valdytojui – „Turto bankui“. Šiuo metu yra įgyvendinti penki iš šešių centralizacijos etapu ir centralizuotai valdoma beveik 600 tūkst. kv. m ploto administracinių patalpų. Metinis tokio valdymo efektas praėjusiais metais buvo apie 3 mln. eurų – tiek valstybė sutaupė. Turto bankas tokį turtą peržiūri ir suteikia su pastatų priežiūra susijusias paslaugas klientams. Taip pat įvertiname jo potencialą ir bendrame kontekste – ar jis reikalingas valstybei ir mūsų klientams – institucijoms. Tikslas yra iki 2030 m. sumažinti administracinės paskirties centralizuotai valdomą turtą nuo 720 tūkst. kv. m. iki 495 kv. m – tiek pagal normatyvus turėtų užtekti centrinės valdžios institucijoms visoje Lietuvoje“, – pasakoja įmonės atstovas.

Antras nekilnojamojo turto šaltinis, anot T. Bagdono, yra valstybei ir jos funkcijoms atlikti nereikalingas turtas. Iš viso valstybei priklauso apie 10 mln. kv. m nekilnojamojo turto.

„Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kokios tai apimtys, tai šis NT sudaro apie 100 Vilniaus „Akropolio“ plotų. Deja, tenka pasakyti, kad didžioji dalis šio turto yra menkavertė – tai įvairios inžinerinės sistemos ar jų dalys, turtas regionuose ir t.t. Kadangi tokio turto išlaikymas kainuoja, taip pat pastebime tam tikrą institucijų brandą atsisakant valstybės funkcijoms nereikalingo turto. Tokio tipo turtas yra pagrindinis parduodamo turto šaltinis. Toks turtas Vyriausybės nutarimu yra perduodamas „Turto bankui“, kuris sutvarkęs visus su turtu susijusius formalumus, parduoda jį viešojo aukciono būdu“, – sako pašnekovas.

Aukcione parduodamas turtas (evarzytines.lt nuotr.)

Pasak T. Bagdono, valstybės institucijos ir valstybės įmonės aktyviai atsisako tokios paskirties patalpų kaip poilsio, gyvenamosios, pagalbinių, taip prisidėdamos prie efektyvesnio valstybės turto valdymo.

Trečias turto šaltinis, pasak pašnekovo, susijęs su „Turto banko“ vykdoma socialine funkcija – bešeimininkio turto perėmimas. Nesant paveldėtojo, mirusio žmogaus turtą perima valstybė. Tokio NT per metus skaičiuojama šimtais.

„Turto bankas pasirūpina mirusio žmogaus nekilnojamuoju turtu: sutvarko teisinius reikalavimus, santykius su kreditoriais, taip pat realizuoja turtą. Lėšos už parduodą turtą atitenka šalies biudžetui. Jei turtas yra skirtas finansuoti vykdomiems valstybės statybos projektams – „Turto bankas“ rūpinasi ir valstybės turto atnaujinimu – tuomet lėšos už jį nukreipiamos naujiems projektams“, – paaiškina T. Bagdonas.

Iš viso Turto bankas 2019 m. pabaigoje valdė 336,18 mln. eurų (likutine verte) vertės valstybės nekilnojamojo turto.

Turtas – labai įvairios būklės

Valstybei priklausantis turtas yra parduodamas viešojo aukciono būdu, per aukciono sistemą evarzytines.lt. Kaip „Delfi Būstas“ aiškina T. Bagdonas, aukcione gali dalyvauti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys. Dalyvis turi įnešti užstatą, kuris sudaro iki 10 proc. pirminės kainos, taip pat sumokėti dalyvio mokestį, kuris siekia 60 eurų. Laimėtojui užstatas yra užskaitomas kaip pradinė įmoka, o pralaimėjusiems užstatai grąžinami.

„Užsiregistravę aukciono dalyviai varžosi keldami kainą už objektą aukciono principu. Laimi tas dalyvis, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Nekilnojamojo turto sandoris yra laikomas baigtu, kai didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, per 30 dienų nuo aukciono pabaigos sudaro pirkimo-pardavimo sutartį, ir sudaręs sutartį ne vėliau kaip 10 dienų sumoka visą sumą. Apie trečdalis NT objektų yra parduodama pirmojo aukciono metu. Pakartotinio aukciono metu „Turto bankas“ gali kainą sumažinti iki 10 proc.“, – sako „Turto banko“ atstovas.

Turtas, parduodamas aukcione, būna labai įvairios būklės. Beveik visais atvejais parduodamas tas turtas, kuris yra nereikalingas, į jį nebuvo investuojama.

„Turto būklė ir atsispindi kainoje – jos yra nustatytos pagal nepriklausomo turto vertintojų išvadas. Pagal būklę išsiskiria gyvenamosios paskirties būstas – ypač jei jame būta gyventojų. Toks valstybės parduodamas turtas yra alternatyva pirminei ar antrinei būsto rinkai“, – sako T. Bagdonas.

Tiesa, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jei toks NT perkamas investicijai, tokiu atveju dažniausiai vertinama ne turto būklė, o vieta.

Objektų kainos smarkiai skiriasi

„Turto banko“ parduodamų objektų kainos gali labai skirtis. Jos, pasak T. Bagdono, atspindinti visa Lietuvos NT rinką – paklausą ir pasiūlą.

„Pavyzdžiui, šiuo metu sostinės Verkių gatvėje parduodamos administracinės patalpos, kurių pradinė kaina – beveik 230 tūkst. eurų. Tačiau yra ir tokių objektų, kurie kainuoja ne tūkstančius, o šimtus eurų. Pavyzdžiui, butas Švenčionių r. įvertintas 264 eurais“, – vardija pašnekovas.

Aukcione parduodamas turtas (evarzytines.lt nuotr.)

Jis tęsia, kad kainų lygių atspindi nekilnojamojo turto rinkos situacija konkrečiame Lietuvos mieste ir regione. Regionuose, anot T. Bagdono, didžiąją dalį valstybės turto pirkėjų sudaro gyventojai. Didmiesčiuose paklausūs yra ir investiciniai projektai – žemės sklypai ir pastatai, kuriuose galima išvystyti įvairios paskirties projektus arba pritaikyti esamus pastatus. Regionuose dėl demografinių ir socialinių priežasčių investiciniai projektai mažiau populiarūs, tačiau gyventojai iš valstybės įsigyja gyvenamosios ir pagalbinės paskirties patalpų.

Aukcione parduodamas turtas (evarzytines.lt nuotr.)

Aukcione – lėktuvas, laivas, požeminė TV stotis

Nors didžioji dalis „Turto banko“ parduodamo turto yra gyvenamosios ar administracinės paskirties patalpos, pasak T. Bagdono, įmonei yra tekę siūlyti ir išskirtinio turto už mažesnę kainą.

„Lietuvoje pagal įstatymus nekilnojamajam turtui priskiriami ir lėktuvai ir laivai. Tad „Turto bankas“ pardavinėja ir tokį turtą. Esame pardavę lėktuvą, šiuo metu yra pardavinėjamas laivas „Darius“. Artimiausiu metu skelbsime aukcioną, kurio metu bus parduodamas ir pasieniečiams priklausęs sraigtasparnis. Iš įdomesnių NT objektų galima paminėti Nemenčinėje esantį kompleksą, kur buvo įkurta požeminė televizijos ir radijo stotis. Čia vyksta spektaklis „Išgyvenimo drama“. Šis objektas jau rado naujus šeimininkus“, – apie kitokius objektus pasakoja pašnekovas.

Aukcione parduodamas turtas (evarzytines.lt nuotr.)

Jis priduria, kad dar neseniai „Turto bankas“ valdė ant Neries kranto Vilniuje esantį vadinamąj Igno Parčevskio namą – architektūrinį paminklą, kuris atspindi pasiturinčio XIX a. pabaigos - XX a. pradžios vilniečio skonius: „Čia buvo įsikūręs Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas. Šis objektas taip pat rado naujus šeimininkus. „Turto bankas“ valdo keturis dvarus – Ilguvos, Gruzdžių, Baltosios Vokės, Pagryžuvio. Prižiūrime beveik visų ministerijų patalpas, neseniai perėmėme Žvėryne esančią buvusią Infekcinių ligų ligoninę, netoli esantis buvusi Vaikų ligoninė – parduota.“

Tiesa, kai kuriems gyventojams įsigyti NT iš „Turto banko“ atrodo nesaugu. Pasak T. Bagdono, taip gali atrodyti dėl to, kad turtas parduodamas per sistemą evarzytines.lt , tačiau „Turto banko“ objektai nėra išvaržomi, o parduodami aukciono būdu.

„Savininkas yra tik vienas – valstybė, tad nėra dėl ko nuogąstauti. Pasitaiko kitų, emocinių situacijų, kai ilgą laiką valstybei priklausančiame būste gyvenęs žmogus susigyvena su būstu ir pradeda galvoti, kad jis jam priklauso, nors juos sieja tik nuomos santykiai. Tendencija yra tokia, kad vis daugiau institucijų atsisako gyvenamojo turto, kas yra sveikintina, tad tokių atvejų būna“, – komentuoja pašnekovas ir priduria, kad kai gyvenamasis būstas perduodamas „Turto bankui“, jis praranda tarnybinio būsto statusą. Esami nuomininkai, gyvenantys būste, turi tokią pat teisę dalyvauti viešajame aukcione, kaip ir kiti, bet jokių privilegijų.