Statybų sektorius ruošiasi blogiausiam scenarijui
Apribotas laisvas judėjimas tarp valstybių turi didelės įtakos statybų sektoriui. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas tikina, kad statytojai skundžiasi dėl stipriai vėluojančių statybinių medžiagų ir technikos iš Lenkijos, Italijos ar Ukrainos, o dalis projektų plėtotojų, su kuriais statybų bendrovės jau yra pasirašiusios sutartis, nieko nelaukusios darbų pradžią perkelia net 2–3 mėn. į priekį. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu statybos bendrovės liko be darbo.
„Šiandien statybų sektorius vis dar stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau ruošiasi blogiausiam scenarijui. Lietuvos statybininkų asociacijos atlikta statybos įmonių apklausa parodė, kad šalyje veikiančios bendrovės nuo karantino paskelbimo pradžios susiduria su iššūkiais tiekimo grandinėje, jaučia grėsmę dėl pasirašytų statybos sutarčių įgyvendinimo“, – aiškina D. Gedvilas.
LSA prezidentas tęsia, kad, pandemijos situacijai nesikeičiant arba tik blogėjant, medžiagų ir technikos tiekimas gali labai stipriai strigti arba visiškai sustoti, o tuomet statybos gali būti visiškai paralyžiuotos.
„Pavyzdžiui, plieno Lietuvoje nėra, jis atvežamas iš Lenkijos, Ukrainos, tad, jei šis tiekimas sustoja, tai ir visos statybos pradeda strigti. Jau šiandien turime problemų ir dėl elektros prekių atvežimo: girdime, kad statybininkai negali priduoti statinių, nes trūksta šviestuvų, kabelių, elektronikos, automatikos. Vietinių žaliavų statybininkai turi, bet visas kitas medžiagas ir komponentus atsiveža“, – pabrėžia D. Gedvilas.
Trūksta darbo jėgos
Statybinių medžiagų vėlavimas nėra vienintelis iššūkis, su kuriuo šiuo metu susiduria statybų sektorius. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento D. Gedvilo, jaučiamas darbo jėgos mažėjimas, nes dalis darbo jėgos, atvykusios iš Ukrainos ar Baltarusijos, jau grįžo į savo gimtąsias šalis.
„Tai irgi turės poveikį: statybose darbuotojų paklausa praėjusiais metais buvo net penkis kartus didesnė nei pasiūla“, – tvirtina pašnekovas.
D. Gedvilas pabrėžia, kad į statybos sektorių krizė ateina su „uždelstu veikimu“. Jis aiškina, kad statybininkai užmokestį gauna tik mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Negavus užmokesčio, visa tiekimo grandinė (subrangovai, tiekėjai, darbuotojai ir kt.) pajunta tikrą krizės poveikį.
„Taigi balandį laukiame neišvengiamai atriedančios bendrovių tarpusavio atsiskaitymo krizės. Statybos sektoriuje dirba daugiau nei 100 tūkst. šalies dirbančiųjų, todėl privalome imtis konkrečių ir efektyvių priemonių, siekdami apsaugoti įmones nuo bankrotų ir išsaugoti žmonių darbo vietas“, – pabrėžia pašnekovas.
NT projektų nestabdo
Darbus statybų sektoriuje stabdo ne tik tai, kad išvyksta svetimšaliai darbuotojai, bet ir izoliacija tų, kurie po atostogų savo gimtosiose šalyse grįžo į Lietuvą. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, netekus šios darbo jėgos net ir kelioms savaitėms, statybų bendrovėms tai yra labai reikšmingas dalykas. Tiesa, M. Statulevičius teigia, kad didžiausias iššūkis šiuo metu yra ne darbo jėga, o statybinių medžiagų trūkumas ir vėlavimas.
„Dalis medžiagų dar vežama, o kai kuriems objektams įrengti ir priduoti nėra reikalingų medžiagų. Būna, kad kaip ir galima priduoti pastatą, bet dar trūksta kokių nors medžiagų, jos per savaitę nebus atvežtos, tai ir neišeina priduoti pastato. Mes kreipėmės į Aplinkos ministeriją, prašėme atkreipti dėmesį į tai ir sudaryti sąlygas šiuo laikotarpiu ieškoti kūrybiškų sprendimų, galbūt leisti iš dalies priduoti. kad nesustotų bent tokie esminiai procesai, nes medžiagos yra svarbus dalykas, žmogiškųjų išteklių dar turime, bet medžiagos gali tapti problema“, – pabrėžia M. Statulevičius.
Tačiau, nepaisydami statybų sektoriaus iššūkių, pasak LNTPA direktoriaus, NT vystytojai toliau planuoja NT objektus, kurių projektus jau yra parengę. M. Statulevičius tikina, kad bendrovės jau nusiteikusios, jog statybos vyks lėčiau, tačiau viliasi, kad didžioji dalis objektų šiuo sunkiu laikotarpiu vis tiek bus užbaigti.
„Vystytojai gana disciplinuotai žiūri į šį iššūkį, kalbasi su bankais, pirkėjais ir yra nusiteikę tęsti. Vystytojų akimis, darbuotojų kiekis kol kas patenkina poreikį. Jeigu po karantino staiga atsigaus rinka, tuomet reikės ieškoti sprendimų dėl darbo jėgos“, – sako LNTPA vadovas.
Smulkūs žaidėjai iškris iš rinkos
Kol kas nėra žinoma, kiek laiko tęsis pasaulinė koronaviruso pandemija ir galios priemonės, stabdančios šio viruso plitimą. Todėl, pasak M. Statulevičiaus, sunku pasakyti, kur atsidurs Lietuvos statybų sektorius ir su kokiais padariniais turės tvarkytis vystytojai. Pašnekovas akcentuoja, kad ši sveikatos, žmonių mobilumo ir išgyvenimo krizė skiriasi nuo 2008 metų ekonominės krizės, todėl šiuo atveju net neturime tinkamo pavyzdžio, pagal kurį galėtume prognozuoti NT ateitį. Vis dėlto, anot pašnekovo, tikėtina, kad didžiausią spaudimą pajus mažieji NT rinkos dalyviai.
„Po kokio mėnesio bus galima labiau matyti situaciją. Šiuo metu manau, kad didžiausias spaudimas bus mažiesiems rinkos dalyviams, kurių aukštas įsiskolinimo lygis, jie kalba su bankais, finansuotojais, tų klausimų iškils. Stiprieji žaidėjai turi sukaupę kapitalo rezervą, juk kurį laiką NT rinka laikėsi puikiai, tai tie, kurie atsakingai vystė, nespekuliavo ir nepriėmė neatsakingų sprendimų, iš to rezervo šitą laikotarpį turėtų išgyventi“, – prognozuoja M. Statulevičius.
LNTPA direktorius priduria, kad, nors pirkėjai ir laukia, vystytojai kol kas nėra nusiteikę mažinti NT objektų kainų. Pasak M. Statulevičiaus, šioje situacijoje daugiau linkstama į derybas ir pirkėją bei pardavėją tenkinančių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, didesnį būsto įrengimą ar pan.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas D. Gedvilas pabrėžia, kad statybos sektorius yra labai priklausomas nuo NT projektų finansavimo ir sėkmės, todėl situacija turi būti nuolat stebima ir analizuojama.
„Statybos darbų kainos labai priklauso nuo to, kiek bankų sektorius dalyvauja finansuojant NT projektus, kiek bankai finansuos būsto pirkėjus. Jeigu bankai sustabdys NT finansavimą, tai ekonominio nuosmukio duobė gali būti labai gili. Šiuo atveju reikalingas finansinis modeliavimas, būtina parengti tiek optimistinį, tiek pesimistinį scenarijų. Tie scenarijai turi būti ir valstybės ekonomikos skatinimo planas“, – tikina pašnekovas ir priduria, kad apie 30 proc. statybos rinkos dalyvių, tikėtina, iškris iš statybų rinkos, o nelegalus darbas statybų sektoriuje tik dar labiau didės.
„Prognozuojame, kad teismus užgrius bylų lavina dėl statybos problemų. Norime išlikti optimistai, bet šiuo metu matome besiformuojančią finansinę ekonominę krizę ir tas pačias valdžios institucijų klaidas, kaip ir per ankstesnes krizes, kurias Lietuva jau išgyveno“, – aiškina pašnekovas.
LSA prezidentas pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu labai svarbus tampa bankų vaidmuo. Pasak D. Gedvilo, dabar itin aktualus klausimas, ar nuomininkai ir nuomotojai galės įvykdyti savo įsipareigojimus bankams ir ar galės pasiskolinti planams realizuoti. Kiek nukentės nuomininkai ir nuomotojai, anot pašnekovo, labai priklauso nuo to, kokiame verslo segmente veikia nuomininkai.
„Norėčiau akcentuoti, kad šiuo metu daugiausia prašymų ir užklausų dėl force majeure verslas teikia būtent dėl patalpų nuomos sutarčių, nes nuomininkai, kurių veikla laikinai sustabdyta, nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų. Gal reikėtų prisiminti ir karčią Europos šalių patirtį. Pavyzdžiui, Vengrijoje per Rusijos krizę NT nuosmukis buvo toks didelis, kad valstybė turėjo atpirkti iš bankų atiminėjamą piliečių būstą. Taip atsirado savivaldybėse nemažai socialinio būsto ir labai daug žmonių, kurie prarado savo sukauptą turtą“, – svarsto pašnekovas.
NT rinka į buvusias aukštumas iškart negrįš
D. Gedvilo teigimu, pandemija neabejotinai smogs NT savininkams ir investuotojams, tačiau, kaip jau buvo minėta, viskas priklauso nuo jos trukmės, o ji šiandien – labai miglota.
„Šiandien susirūpinimą kelia didėjantis nedarbo lygis dėl pandemijos įtakos ir dėl to mažėjančios gyventojų pajamos bei galimybės sumokėti už būsto nuomą, taip pat – sudėtingesnė vertinamų objektų apžiūra, nevykstantys ar sustoję investiciniai sandoriai, NT projektų finansavimo klausimai, nuomos sutarčių sąlygų nesilaikymas, NT turto likvidumas ir valstybės politika ekonomikos atsigavimo klausimu. Didžioji dalis planuotų investicinių sandorių bus atidėti neribotam laikotarpiui, iki kol pasaulis grįš į įprastas vėžes“, – prognozuoja LSA prezidentas.
Patys NT rinkos atstovai taip pat nėra linkę prognozuoti, kaip atrodys NT rinka artimiausiu metu. NT bendrovės „Resolution“ vadovė Džiuginta Daujotaitė sako, kad nėra nei pakankamai duomenų, nei aiškumo, o NT bendrovės turėjo labai greitai ir kūrybiškai prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusios situacijos šalyje.
„Šiuo metu situacija rinkoje yra itin sunkiai apibrėžiama, nes praėjo mažai laiko, kad būtų galima daryti konkrečias išvadas. Pastarosios savaitės buvo sudėtingos ir pareikalavo itin daug prisitaikymo prie pasikeitusios rinkos. Vienas didžiausių tai lėmusių veiksnių – savaitę veiklos nevykdę notarai, o dėl to ir visą savaitę nevykdyti sandoriai. Šiuo metu rinka prisitaikė, ir notarų veikla atnaujinta. Taip pat prisitaikėme prie rinkos pokyčio ir siekdami kuo plačiau informuoti potencialius pirkėjus pasitelkėme virtualius būsto turus, vaizdo peržiūras, taip pat – apžiūras be tiesioginio susitikimo ir kontakto. Kol kas didžiausia įtaka jaučiama būtent dėl karantino, vengiama kontaktų, siekiant apsaugoti save ir klientus“, – apie darbą karantino metu pasakoja D. Daujotaitė.
NT bendrovės vadovė sako, kad neplanuoja rinkos augimo ar grįžimo į pradinę stadiją (iki karantino), tačiau ir dramatiškų pokyčių nesitiki.
„Manome, jog praėjus karantinui rinka pradės atgauti savo kvapą. Džiugina ir tai, kad net esant karantino sąlygoms nėra stabdomi naujos statybos projektai, bankai pasiruošę skolinti pinigų, be to, dar niekada nesame turėję tiek daug nuosavų lėšų, kurios bus panaudotos NT. Tai padės stabilizuoti NT rinką Lietuvoje“, – įsitikinusi D. Daujotaitė.
