Ekonomikos aktyvumas smuko į neregėtas žemumas

Visame pasaulyje jau tris mėnesius stengiamasi sustabdyti koronaviruso plitimą. Valstybės, kuriose užfiksuota daugiausia koronaviruso atvejų, izoliuojasi, ribojamas turizmas, importas. Pasaulio ekonomistai užsienio žiniasklaidoje kalba apie galimą pasaulinės ekonomikos sulėtėjimą.

Grėsmių pasaulio ekonomikai įžvelgia ir Lietuvos ekonomistai. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė „Delfi būstui“ sako, kad pasaulyje sparčiai plintantis koronavirusas (COVID-19) gali rimtai pakenkti pasaulio ekonomikai. Pirmieji ženklai jau yra akivaizdūs. Anot jos, šis poveikis pasireikš ne tik per susirgimų bei karantino sutrikdytą prekių ir paslaugų pasiūlą, bet ir per sumenkusią paklausą.

„Jau stebimi pirmieji šio viruso ekonominio poveikio ženklai. Pasaulio fabriku vadinamoje Kinijoje dėl šio viruso vykdyto karantino ekonomikos aktyvumas vasario mėn. smuko į neregėtas žemumas. Smukusi gamyba Kinijoje sutrikdė pasaulines tiekimo grandines. Nors Kinijos darbuotojai jau grįžta į įprastą darbą, dėl viruso galimi nauji gamybos sutrikimai Europoje, ypač Italijoje, kuri paskelbė karantiną visoje šalyje“, – aiškina ekonomistė.

Pinigai
Foto: Shutterstock

Pašnekovė tęsia, kad pasaulio ekonomika pradeda jausti ir sumenkusios paklausos poveikį. Kelionių ir socialinių kontaktų apribojimai neigiamai veikia turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir kitas veiklas.

„Paslaugų sektorius netruko tai pajausti: pavyzdžiui, vasario mėnesį JAV paslaugų sektoriaus aktyvumas pirmą kartą per pastaruosius 4 metus sumenko. Nors vasario mėnesį euro zonoje ekonomikos aktyvumas išliko gana stabilus, eksportuotojai sumenkusios paklausos poveikį jautė per mažėjančius užsakymus iš užsienio, nes vartotojai tokiu metu nelinkę pernelyg išlaidauti ne pirmo būtinumo prekėms“, – apie sulėtėjusią pasaulio ekonomiką informuoja Lietuvos banko atstovė.

Anot L. Galdikienės, patikimų duomenų, leidžiančių įvertinti viruso poveikį Lietuvoje, dar nėra, tačiau jis greičiausiai turės neigiamo poveikio ypač atvirai Lietuvos ekonomikai. Kita vertus, ekonomistės teigimu, kai kurios Lietuvos įmonės gali ir laimėti, jei su tiekimo sutrikimais susiduriančios bendrovės perkels dalį prekių užsakymų iš Azijos į Europą, tačiau pasaulinis paklausos sumažėjimo poveikis anksčiau ar vėliau greičiausiai ims dominuoti. Tačiau, pasak L. Galdikienės, ir investuotojai, ir ekonomistai yra sunerimę.

„Finansų rinkos netruko sureaguoti į šio viruso grėsmę pasaulio ekonomikai. Smukę akcijų indeksai, naftos kainos bei saugių turto klasių paieška rodo, kad investuotojai nerimauja, jog šis virusas gali sukelti net pasaulinę recesiją. Ekonomistai nėra nusiteikę ypač optimistiškai, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad, jei įvyks blogasis scenarijus dėl viruso, pasaulio ekonomika gali augti net perpus lėčiau“, – aiškina pašnekovė ir akcentuoja, kad vis dėlto tikrasis ekonominis poveikis priklausys nuo viruso plitimo spartos, kovos su juo efektyvumo, politikos formuotojų bei visuomenės priimamų sprendimų.

Eurai
Foto: Scanpix

Poveikis Lietuvos NT rinkai priklausys nuo kelių veiksnių

Delfi būsto“ kalbinti ekonomistai ir NT analitikai vienabalsiai tikina, kad dėl tokio didelio neapibrėžtumo šiuo metu sunku tiksliai įvertinti koronaviruso poveikį Lietuvos NT rinkai. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis pabrėžia, kad koronaviruso poveikis NT rinkai daugiausia priklausys nuo to, kaip ilgai ši neapibrėžta situacija tęsis ir kaip ji paveiks Lietuvos ekonomiką bei jai svarbias užsienio šalis (prekybos partneres). Taip pat įtakos turės NT pirkėjų sprendimai.

„Vertindami naujausius ekonominius rodiklius ir prognozes, nematome disbalanso nei būsto, nei komercinio NT rinkoje. Mūsų vertinimu, esamas NT rinkos aktyvumas nėra paremtas pertekliniu skolinimu: pavyzdžiui, su paskola šiuo metu yra nuperkama mažiau nei pusė visų butų Lietuvoje, o ši dalis jau keletą metų reikšmingai nekinta. Be to, būsto kainos jau kurį laiką auga lėčiau nei atlyginimai, todėl, priešingai nei tai buvo prieš prasidedant praėjusiai krizei, gyventojų galimybės įpirkti būstą išlieka istoriškai vienos geriausių. Tuo atveju, jeigu dėl koronaviruso imtų prastėti Lietuvos ekonominė situacija ir gyventojų lūkesčiai, manau, dalis gyventojų gal atidėtų sprendimą įsigyti būstą, tokiu atveju būtų galimas trumpalaikis Lietuvos NT rinkos sulėtėjimas“, – prognozuoja ekonomistas.

Paklaustas, ar šiuo metu rekomenduotų gyventojams įsigyti NT, V. Šumskis sako, kad sprendimą reikėtų priimti tik labai gerai apsvarsčius savo finansines galimybes.

„Butas – reikšmingas ir ilgalaikis pirkinys, todėl, nepriklausomai nuo to, kiek šiuo metu jis kainuoja ir kokių perspektyvų pateikia butų pardavėjai, kiekvienam būtina itin atidžiai įvertinti savo poreikius, dabartinę finansinę situaciją ir tai, kaip ji keisis ateityje. Galime paimti paprastą pavyzdį. 2 asmenų šeima Vilniuje, kartu sudėjus uždirbanti apie 2000 Eur į rankas ir turinti reikalingą pradinį įnašą, už standartinį 3 kambarių butą bankui dabartinėmis sąlygomis kas mėnesį sumokėtų apie 400 Eur. Jei palūkanos padidėtų, sakykime, 2 procentiniais punktais, mėnesio įmoka už paskolą padidėtų ketvirtadaliu, t. y. iki 500 Eur, o tokiu atveju tektų sumažinti ir vartojimo išlaidas“, – aiškina ekonomistas ir priduria, kad šiandien labai svarbu suvokti, jog dabartinė situacija nesitęs amžinai, todėl kiekvienas turėtume sukaupti pakankamai santaupų nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, netekus darbo, gimus vaikui ar užklupus ligai.

„Be to, nors pastaruoju metu Lietuvoje vidutinio darbo užmokestis augo sparčiai, tačiau pajamoms būdingas cikliškumas, tad nederėtų pamiršti, kad atlyginimas gali ir mažėti“, – pabrėžia V. Šumskis.

„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, analizuodamas koronaviruso įtaką pasaulinei ekonomikai ir NT rinkai, tikina, kad poveikį galima skirstyti į tiesioginį bei netiesioginį. Tiesioginę neigiamą įtaką, anot jo, NT rinka pajustų, jei būtų įvestos kontrolės priemonės, stabdoma komercinių įmonių, taip pat ir statybos, veikla. Tokiu atveju, specialisto teigimu, nebūtų statomi bei rekonstruojami pastatai. Jei būtų įvestas visuotinis karantinas, pirkėjai bei pardavėjai negalėtų susitikti pasirašyti tiek preliminarių, tiek notarinių sutarčių.

„Vis dėlto, NT rinka patirtų sukrėtimą daug anksčiau, nei virusas ją paveiktų tiesiogiai. NT rinka atspindi ekonominę padėtį regione. Jeigu pirkėjų ekonominė padėtis pablogės, jie nepirks naujo būsto, nes negalės gauti paskolos arba nenorės investuoti į NT savo santaupų (NT mažiau likvidus nei grynieji ar pinigai banko sąskaitoje). Virusas neabejotinai paveiks turizmo bei pramogų sektorius, nukentės dalis tiekimo grandinių, tačiau nustatyti tikslią „domino grandinę“ tarp viruso ir Lietuvos NT rinkos yra beveik neįmanoma. Kita vertus, jeigu viruso plitimas bus sustabdytas, atsiras bei bus prieinama vakcina, gali būti taip, kad NT rinka nespės sureaguoti dėl savo inertiškumo ir sąlyginio atsparumo trumpalaikiams sukrėtimams“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.

Vystytojai pavojaus varpais skambinti neskuba

Delfi būstas“ pasiteiravo kelių didžiausių NT bendrovių Lietuvoje, ar jie mato pokyčių NT rinkoje. Visos jos vieningai tvirtino, kad grėsmių kol kas nemato ir šiemet tikisi NT pardavimo rekordo, tačiau, jeigu lėtės pasaulinė ekonomika, vienas pirmųjų neigiamus pokyčius pajus NT sektorius. Bendrovės apie NT kainų pasikeitimus kol kas nekalba.

„Darnu Group“ generalinės direktorės Sigitos Survilaitės-Mekionienės teigimu, sprendimų dėl investicijų stabdymo ar kitokių pasiruošimo galimai krizei scenarijų bendrovė kol kas nedėlioja, tačiau atkreipė dėmesį, kad NT sektorius yra tas, kurį visi pasauliniai sukrėtimai paliečia vieną pirmųjų.

„Šiandien sunku nuspėti, kiek ilgai truks ši suirutė, trumpalaikiai procesai vargu ar gali smarkiau padaryti įtaką kainoms ar paklausai, tačiau, procesams įsisiūbavus, ši banga gali atsiristi ir iki Lietuvos. Mūsų sektorius labai priklausomas nuo bankų politikos, tad rimtesnių pokyčių galėtume sulaukti nebent bankams staiga pakeitus skolinimo politiką, kitu atveju – prielaidų įvykti didesniems rinkos pokyčiams nematytume“, – komentuoja S. Survilaitė-Mekionienė.

Pasak NT bendrovės vadovės, vasario mėnuo buvo rekordinis būsto sektoriuje ir kol kas pirkėjų susidomėjimas nemažėja. Kita vertus, S. Survilaitė-Mekionienė sutinka, kad pastaruoju metu sulaukia vis daugiau klausimų dėl NT rinkos situacijos Lietuvoje, tačiau gyventojai kol kas sprendimo dėl būsto įsigijimo vis dėlto neatideda.

Bendrovės „Citus“ įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Vanagas į dabartinę situaciją taip pat žiūri optimistiškai ir dalijasi, kad kol kas Lietuvoje pokyčiai – tik teigiami.

„2018 m. buvo laikomi rekordiniais. Akivaizdu, kad dar nežinojome, kokie tie rekordai gali būti arba kokia yra būsto rinkos Vilniuje „talpa“. Todėl 2019 m. užfiksuotas beveik 40 proc. pardavimo pirminėje Vilniaus būsto rinkoje augimas. Ir vėlgi – 2020 m. sausį, palyginti su 2019 m. sausiu, pardavimas dar išaugo 10 proc., vasarį – beveik 6,5 proc. (palyginti su pernai vasariu). Praėjusį mėnesį sutarta dėl 630 naujų būstų“, – skaičiuoja M. Vanagas.

Vis dėlto jis sutinka, kad kovo mėnesį NT sandorių skaičius gali būti mažesnis: „Kita vertus, pirmų mėnesių pardavimo kreivė kol kas identiškai atkartoja pernykštę. Taigi niekas nepasikeitė, o, kaip bus toliau, parodys laikas.“

Pasak NT bendrovės vadovo, apie krizę ir galimą rinkos lėtėjimą jau kalbama nuo 2017 metų, tačiau tai tėra pasisakymai, kuriais bandoma išprovokuoti kainų kritimą.

„Iš esmės kainos priklauso nuo dviejų faktorių – paklausos ir pasiūlos. O jei žmonėms būsto reikia, jie jo ieško ir įsigyja. Vilnius yra augantis miestas, reali būsto paklausa čia didelė, rinka – brandi, o ir žmonės mažiau klausosi nuomonių, labiau vertina faktus. <...> Žinoma, augimas gali sulėtėti, nes įmonės stabdo veiklą, stoja gamyba, prekyba ir pan. Tačiau, jei virusą pavyks sustabdyti ir neutralizuoti, viskas gan greitai turėtų grįžti į ankstesnę padėtį“, – įžvalgomis dalijasi M. Vanagas.

„Omberg“ pardavimo vadovė Kristina Karbauskaitė teigia, kad bendrovė pokyčių kol kas nepastebi.

„Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu yra sveika, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje pastaruosius penkerius metus augo sparčiau nei naujos statybos būsto kaina. Kaip pastebime bendraudami su būstą besirenkančiais naujakuriais, tai – ilgą laiką planuotas ir gerai apgalvotas sprendimas. Sprendimą jau priėmę gyventojai dėl išorinių veiksnių, kurie dar nepalietė jų asmeniškai, nėra linkę jo greitai keisti. Taigi klientų srautas šiandien išlieka aktyvus, pardavimo sandoriai vyksta“, – komentuoja pašnekovė.

Ragina vystytojus ruoštis

Nors NT bendrovės tikina kol kas didelių grėsmių nematančios, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad pirmuosius sunkmečio ženklus galima matyti turizmo ir komercinio NT sektoriuose, todėl NT bendrovės turėtų būti pasiruošusios galimiems iššūkiams.

„Didžiausią spaudimą šiuo metu patiria komercinio NT valdytojai ir turbūt vystytojai. Mes matome viešbučių užimtumo kritimą, mažėja prekybos centrų lankomumas. Kita vertus, viskas persikelia į internetinę prekybą. Taigi įpročiai kažkiek keičiasi. Taip pat sunkumų gali turėti konferencijų, verslo centrai. Natūralu, kad lėtėja ir kitos sritys“, – komentuoja M. Statulevičius.

Pašnekovo teigimu, atsakingi vartotojai jau mato platesnį ir aiškesnį dabartinės ekonominės situacijos paveikslą. Todėl, pasak M. Statulevičiaus, jeigu Lietuvoje pradėtų jaustis tiesioginis poveikis ekonomikai, vėluotų žmonių atlyginimai, bendrovės būtų priverstos išleisti darbuotojus nemokamų atostogų, yra tikimybė, kad dalis pirkėjų būsto įsigijimą atidėtų.

„Jeigu taip nutiktų, NT rinka tam tikram laikotarpiui galėtų sustoti“, – svarsto ekspertas.

M. Statulevičius pabrėžia, kad, nors Lietuvoje kalbėti apie NT rinkos pasikeitimus dar ankstoka, vystytojai turėtų būti pasiruošę galimiems iššūkiams: „Aš manyčiau, kad kol kas tikrai jaučiama rimtis, domėjimasis situacija.“

Kaip elgtis pirkėjams?

NT bendrovės kol kas pesimistinių scenarijų nepaišo ir tikisi, kad šie metai taip pat bus rekordiniai, turint omeny NT sandorių skaičių. Vystytojai nekalba ir apie NT kainų mažėjimą. Tačiau VŠĮ „RealData“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius įspėja, kad, esant dabartinei ekonominei situacijai, NT vystytojai ir pirkėjai turėtų nusiimti rožinius akinius.

„Karantino įvedimas, be abejonės, duoda neigiamą rezultatą verslams. Kaip tai atsilieps NT rinkai Lietuvoje, kol kas dar galime tik spėlioti, nes viskas priklausys nuo to, kaip seksis tvarkytis su koronaviruso plitimu, sergamumu, mirtingumu, bet kol kas, žiūrėdami į Vakarų Europą, matome, kad situacija – ne į gerą. Panašu, kad ir toliau situacija bent jau artimiausiu metu negerės, karantino atvejų pamatysime daugiau. Tai reiškia, kad daugiau nuostolių patirs įvairūs verslai, daugiausia – turizmo sektorius, kelionių infrastruktūra. Tai turėtų atsiliepti ir vartojimui, pačiai ekonomikai“, – situaciją analizuoja ekspertas.

Arnoldas Antanavičius

A. Antanavičiaus teigimu, NT rinkos Lietuvoje situacija priklausys nuo to, kiek laiko pasaulis dar kovos su koronaviruso plitimu ir kiek šalių užvers sienas ne tik turizmui, bet ir importui.

„Jeigu visa tai truks ilgiau ir lėtėjimas palies NT rinką, lieka tik spėlioti, kaip stipriai galėtų paveikti, nes apie pusė rinkos priklauso nuo bankinio finansavimo. Labai svarbu pagalvoti, kaip bankai gali pradėti elgtis. Praeitos krizės metu bankai saugojosi nuo nuostolių ir ribojo skolinimąsi. O jeigu gyventojai turės mažiau optimizmo ir galvos, kaip čia saugiau investuoti, tai galbūt irgi atsisakys pirkti būstą. Mažėjanti paklausa sukeltų daugiau spaudimo ir, nors dabar rinka atrodo esanti pardavėjų naudai, labai greitai viskas gali pasikeisti ir pereiti į pirkėjų rinką, kurioje gal bus galima pamatyti ir įvairių nuolaidų, akcijų“, – įžvalgomis dalijasi NT analitikas.

NT ekspertas sako, kad, jo nuomone, NT pirkimas šiuo metu nebūtų racionaliausias sprendimas. Jis rekomenduoja luktelėti bent kelias savaites – stebėti pasaulinės, nacionalinės ekonomikos būklę bei NT rinką.