Skolinasi jaunesni ir daugiau
„Swedbank“ turimais duomenimis, dėl būsto finansavimo į bankus kreipiasi vis jaunesni gyventojai. Kaip rodo šio banko praėjusių metų duomenys, daugiausia būstui pirkti skolinasi 27–31 metų gyventojai. Pirkėjų turima nuosavų lėšų dalis, reikalinga pradiniam paskolos įnašui sumokėti, per metus vidutiniškai ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų ir perkopė 19 tūkst. eurų sumą.
„Pastaraisiais metais gyventojų pajamos augo sparčiau nei būsto kainos, ir tai gyventojams suteikia daugiau galimybių, svarstant apie pirmojo būsto įsigijimą arba seno keitimą nauju. Gyventojai gali greičiau sukaupti pradiniam įnašui reikalingą sumokėti nuosavų lėšų dalį, be to, būsto paskolos įmokoms gyventojai pernai skyrė vidutiniškai 25 proc. savo pajamų. Tai yra vienu procentiniu punktu mažiau nei užpernai“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Banko duomenys rodo, kad 2019-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, gyventojai įsigijo beveik 6 proc. daugiau būstų, o vidutinė būsto paskola, išaugusi maždaug 7 proc., viršijo 71 tūkst. eurų.
Pasak P. Ladziato, išaugusiai vidutinei paskolos sumai įtakos turėjo augęs pirkėjų aktyvumas Vilniuje, nes sostinėje būstas yra brangiausias ir jo čia parduodama daugiausia.
„Swedbank“ duomenys rodo, kad 2017 m. Vilniuje buvo sudaryta 34 proc. paskolų sutarčių dėl būsto įsigijimo, o 2019 m. antroje pusėje ši dalis išaugo iki 47 procentų. Vilniuje naujos statybos būsto įsigijimai sudaro apie 40 proc. visų būsto sandorių.
„Jau ne pirmus metus stebime dar vieną tendenciją – gyventojai, prieš kurį laiką gana aktyviai skolinęsi individualiems namams įsigyti, vėl perka daugiau butų. Bendras būsto paskolų skaičius butui įsigyti pernai išaugo 14 proc., taip pat didėjo būsto paskolų portfelio dalis, skirta butams nusipirkti, – pernai mūsų banke ji siekė 69 proc.“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinis besiskolinančiojo amžius siekia 34 m., tai išsilavinęs ir susituokęs didmiesčio gyventojas, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas. Beveik du trečdaliai būsto paskolų suteikiama gyventojams, kurie būstą perka kartu su bendraskoliu.
Visi galvoja, kad gerai gyvens amžinai
NT analitikas Arnoldas Antanavičius „Delfi būstui“ tikina, kad faktas, jog būstą įsigyja vis jaunesni pirkėjai, jo nestebina.
„Tai yra vienas iš ekonominio ciklo viršūnės „simptomų“, kai į rinką ateina labiausiai optimistiškai nusiteikę ir kartu mažiausiai patyrę žaidėjai. Kita vertus, jei žmogus labai nesidomi ir pasikliauja viešoje erdvėje formuojama nuomone, tai pagrindo optimizmui tikrai pakanka – ekonominė situacija, darbo rinka, atlyginimų tendencijos ir pan. atrodo labai gerai, tad daugeliui peršasi natūrali išvada, kad neverta „išmesti“ pinigų nuomai, geriau mokėti sau, t. y. pirkti nuosavą būstą. Kiti tiesiog nusprendžia pasigerinti gyvenimo sąlygas ir keičia būstą į geresnį, nes irgi nusiteikę optimistiškai, kad ateityje viskas bus gerai. Be to, yra lūkestis, kad NT ateityje bus brangesnis“, – pirkėjų elgesį analizuoja specialistas ir tęsia, kad visi šie veiksniai lemia žmogaus sprendimą pirkti.
Tačiau A. Antanavičius ragina nepamiršti, kad antrinėje rinkoje, kuri sudaro 70–80 proc. visų sandorių didmiesčiuose, viena pusė perka, o kita parduoda.
„Tad būtų visai logiška pagalvoti ir apie tai, kokie yra parduodančios pusės argumentai. Žinoma, kartais parduodama dėl to, kad reikia dėl konkrečių priežasčių, bet likusieji greičiausiai parduoda dėl to, jog įžvelgia ateinančius neramius laikus, mano, kad ateityje kainos bus mažesnės, o tokią nuomonę jiems leidžia susidaryti platesnis pasaulio matymas ir sukaupta didesnė ar įvairesnė patirtis“, – komentuoja NT analitikas.
Pasak A. Antanavičiaus, jauni žmonės pinigus, reikalingus pradiniam būsto pirkimo įnašui sumokėti, dažniausiai sutaupo patys arba juos paremia tėvai: „Visgi, uždirbant daugiau nei vidutinį atlyginimą ir atsakingai valdant finansus, tikrai nėra sudėtinga sutaupyti pradiniam įnašui.“
