Atkreipkite dėmesį į garso klasę
Daugelis pirkėjų žino, kad daugiabučiai pastatai skiriasi energinio efektyvumo klase, tačiau retai atkreipia dėmesį į garso klasę, nors gyvenimo kokybei šis rodiklis labai svarbus. Dažniausiai laikomasi minimalių privalomų reikalavimų ir didžioji dauguma statomų daugiabučių, ypač ekonominės klasės (nors tai būdinga ir vidutinei klasei), orientuojasi į C garso klasę, kuri šiandien yra mažiausia leistina garso klasė pagal higienos normų reikalavimus. Tai reiškia, jog išoriniai ir tarpbutiniai pastato atitvarai turi užtikrinti, kad, būdami kambariuose, negirdėtumėte kaimynų balsų.
Tačiau gyvendami C garso klasės bute žmonės nesijaus tarsi name gyventų vieni. Plėtodami vidutinės-aukštesnės arba prabangios klasės daugiabučius, dalis statytojų stengiasi užtikrinti B garso klasei keliamus reikalavimus. Tai reikalauja papildomų investicijų – į išorines lauko sienas, langus, perdangas, sienas tarp butų bei inžinerinių vamzdynų šachtas. B garso klasės bute kaimynų nebus girdėti.
Tiesa, magistralinius vamzdynus ir ventiliacines šachtas sudėtingiau izoliuoti, todėl vonios kambaryje, pavieniuose buto taškuose galima nugirsti iš kaimyninių butų skleidžiamų garsų.
A garso klasė daugiabučiuose pasitaiko itin retai – jos galima tikėtis nebent prabangaus segmento dvibučiuose namuose, apartamentuose.
Komfortas ir vamzdynai
Viena iš detalių, į kurią verta atkreipti dėmesį renkantis butą, – vamzdynai. Patartina labai gerai išsiaiškinti, kokius vamzdynus numatoma tiesti buto viduje ar tarpbutinėse pertvarose. Pavyzdžiui, ar bute nėra įmontuota šachta su lietaus vandens surinkimo vamzdžiais.
Daugumos daugiabučių stogas plokščias, todėl juose įrengiama vidinė lietaus nuotekų nukreipimo sistema: vanduo ant stogo surenkamas į įlajas ir pastato viduje sumontuotais vamzdžiai krinta žemyn. Dauguma vystytojų lietaus nuotekų nukreipimo vamzdžius stengiasi įrengti bendrai naudojamose namo patalpose, koridoriuose, laiptinėse.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai lietaus vamzdžių šachtos suformuojamos pačiuose butuose. Susidūrus su tokiu atveju, reikėtų išsiaiškinti, ar lietaus nuotekų nukreipimo sistemai įrengti naudojami standartiniai, ar betriukšmiai vamzdžiai. Save gerbiantis ir aukštesnės klasės daugiabutį plėtojantis vystytojas greičiausiai pasirūpins betriukšme sistema ir gyventojai nejaus jokio diskomforto. Bet pigesniame ekonominės klasės projekte gali būti pataupyta ir sumontuoti standartiniai vamzdžiai, tad gyventojai per lietų gali girdėti lietaus vandens tekėjimą.
Renkantis vidutinės-aukštesnės ar prabangios klasės butą, verta pasidomėti, ar buitinių nuotekų vamzdynų stovuose ketinama įrengti standartinius vamzdžius, ar vis dėlto numatyta betriukšmė vamzdynų sistema, neleidžianti sklisti jokiam garsui į vonios kambarį iš buitinių nuotekų šachtos. Jeigu plėtotojas rengia betriukšmę buitinių nuotekų vamzdynų sistemą, tai reiškia, kad vystytojas vertina būsimų gyventojų komfortą ir į jį investuoja – betriukšmės sistemos vamzdis kelis kartus brangesnis už standartinį nuotekų vamzdį.
Rekuperacija. Nesuprantate dokumentų – klausinėkite vystytojo
Nepatyrę pirkėjai nesupranta, kaip skaityti įvairius buto apdailos ar įrengimo aprašus, o kartais tuose aprašuose ne viskas būna pažymėta, todėl reikia kalbėtis su vystytoju ir nuodugniai aiškintis, kokią prekę pirkėjas iš tiesų gaus. Dažnai nesusipratimų kyla dėl rekuperacijos ir kondicionavimo sprendimų.
Jeigu buto aprašuose nurodyta, kad yra galimybė įsirengti rekuperacinį vėdinimą, žmonės automatiškai galvoja, jog bute jau bus įrengtas oro padavimo ir išmetimo vamzdynas, o kiti tikisi gauti ir patį rekuperatorių su ortakiais. Deja, kartais gali tekti nusivilti. Reikia labai tiksliai išsiaiškinti, ką plėtotojas parduoda. Gal tik angą išorinėje pastato sienoje, o vamzdynu bei rekuperatoriumi pirkėjams reikės pasirūpinti patiems? Ar vis dėlto vystytojas suplanavęs įrengti visą vidinę rekuperacinę sistemą ir teliks paslėpti ortakius po kabamosiomis lubomis? Gali būti, kad konkrečiame bute apskritai nėra galimybės įtaisyti rekuperacinę sistemą, nes fasade nėra oro padavimo angos. Tai reiškia, jog vėliau, norėdamas įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą,
pirkėjas susidurs su kliūtimis.
Vidaus apdaila. Pertvara ar pertvaros galimybė?
Dalinė buto apdaila nėra vienoda visuose projektuose, kaip žmonės paprastai įsivaizduoja. Vystytojai nesilaiko vieno dalinės apdailos įrengimo standarto kaip Dešimties Dievo įsakymų. Kiekvienas statytojas turi savo požiūrį bei standartus, todėl pirkėjui privalu pačiam išsiaiškinti keletą dalykų.
Pavyzdžiui, ar vystytojas tikrai įrengs bute pertvaras, ar tiesiog bus pertvaromis atskirtas vonios kambarys, o brėžiniuose „pasiūlytos“ vietos, kur galima jas įtaisyti ir šis darbas bus paliktas atlikti pirkėjui savo lėšomis.
Jeigu plėtotojas planuoja pats statyti pertvaras, pravartu atkreipti dėmesį, kokios jos bus. Pertvaros tarp kambarių dažniausiai įrengiamos iš gipso kartono plokščių.
Pertvaros gali būti 100 mm storio – tai reiškia, kad tarp gipso kartono plokščių yra 100 mm storio mineralinės vatos sluoksnis, nuo kurio priklauso garso izoliacija tarp kambarių. Bet gali būti, kad plėtotojas numatęs 75 mm storio pertvaras, o tai lems prastesnę garso izoliaciją tarp kambarių. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ar pertvara iš abiejų pusių sutvirtinta dviem sluoksniais gipso kartono plokščių – būna atvejų, kai sukamas vienas gipso kartono sluoksnis. Tuomet žmogus praranda garso izoliacijos kokybę, sienos tvirtumą ir, įsigijęs tokį turtą, turi investuoti papildomai.
Neprivaloma, bet verta paprašyti
Nusprendus įsigyti butą, verta paprašyti vystytojo projektinės inžinerinių tinklų dokumentacijos. Vystytojas neprivalo pateikti šių brėžinių ar schemų, bet jei pateiktų – tai būtų gražus ir naudingas gestas.
Vadovaujantis projektine inžinerinių tinklų dokumentacija, bute vedžiojama elektros instaliacija iki rozečių, apšvietimo jungiklių, įrengiamas vandentiekio vamzdynas iki „taškų“, šildymo vamzdynas. Pavyzdžiui, jei bute įrengiamas grindinis šildymas, naudinga žinoti, kaip išvingiuoti grindyse vamzdeliai ir kur saugu prie grindų tvirtinti baldus ar įrengti papildomas pertvaras. Šį dokumentą buto savininkas gali perduoti dizaineriams ar specialistams, kurie rūpinsis buto apdaila. Projektinė inžinerinių tinklų dokumentacija gali padėti sutaupyti laiko bei išvengti brangių klaidų įrengiant
butą.