Pirmieji namai – arčiau centro
Paprastai Lietuvos gyventojai pirmąjį būstą perka būdami 24–30 metų. Mažai patirties turintiems pirkėjams itin svarbios ne vien techninės būsto detalės, bet ir emocijos, kuriomis vadovaujantis išsirenkamas būstas. Vis dėlto, nusprendus įsigyti pirmuosius namus, emocijas labai svarbu kuriam laikui palikti nuošalyje ir tinkamai įvertinti ne tik vaizdą pro langą, jaukumą, bet ir statytoją, išsiaiškinti, ar būsto pastatymo ir įrengimo metu naudojamos medžiagos, gaminiai ir dirbiniai atitiks visus reikalavimus.
Pirmasis būstas turi džiuginti, galbūt vėliau tapti investicija, todėl, siekiant nepakliūti į vienadienių statytojų pinkles ir išvengti nemalonumų, svarbu atkreipti dėmesį į esminius punktus, padėsiančius atpažinti patikimą statytoją:
• Finansinis įmonės stabilumas, reputacija;
• Tvarkingi dokumentai;
• Garantiniai įsipareigojimai;
• Statytojo patirtis;
• Gyventojų atsiliepimai, kitų projektų pavyzdžiai.
Jaunuolių iki 30 metų perkamoji galia dar gana nestabili, todėl, susidėlioję prioritetus ir įvertinę poreikius, Lietuvoje jie įprastai renkasi naujos statybos namus. Tokio tipo statiniai gerokai ekonomiškesni, o jauni žmonės pinigus verčiau skiria sau ir mėgstamoms veikloms, o ne būstui išlaikyti.
Rinkdamiesi pirmąjį būstą, pirkėjai nemažai dėmesio teikia ne tik kainai, funkcionalumui, bet ir vietai: kokiu atstumu yra dabartinė darbovietė, parduotuvė, viešojo transporto stotelė, ar, norint pasiekti norimas vietas, jiems bus reikalingas automobilis, kuris taip pat reiškia papildomas išlaidas.
Vis dėlto dažniausiai jaunuoliai svajoja apie pirmąjį būstą netoli miesto centro, kuriame gausu traukos taškų, laisvalaikio praleidimo vietų, pavyzdžiui, kavinių, restoranų, o dauguma vietų pasiekiamos pėsčiomis.
Šeimos būstas – didesnis plotas ir saugi kaimynystė
Pirmąjį gyvenamąjį plotą pirkėjai renkasi visiškai neturėdami patirties ir dar tik dėliojasi, ko jiems reikia, o šeimos aiškiai žino prioritetus – visiems nariams svarbi patogi lokacija, būsto suplanavimas, dydis ir lauko žaidimo aikštelės. Ne mažiau svarbi ir kaimynystė – aplinkinė bendruomenė, parkai, stovėjimo aikštelės ir žaliosios zonos.
Nors šeimas, turinčias vaikų, itin traukia kotedžai arba namai su nuosavais kiemais už Vilniaus miesto ribų, vežant mažuosius į darželį ar mokyklą sudeginama ne tik daug degalų, bet ir nervinių ląstelių. Todėl, įvertinusios laiką, praleidžiamą kelionėse ir spūstyse, išlaidas degalams, šeimos vis dažniau renkasi gyventi arčiau centro, iš kur galima greičiau pasiekti darbą, ugdymo įstaigas, gydytojus ar vaikų lankomus užsiėmimus.
Įsigydamos būstą, šeimos daug dėmesio skiria jo dydžiui – juk erdve reikia dalytis daugiau nei dviem žmonėms, turintiems savų poreikių ir pomėgių. Be to, galvojama ir apie ateitį, jei šeimą papildytų daugiau atžalų.
Kai namuose yra daugiau gyventojų, dideli balkonai tarnauja ne tik kaip rečiau naudojamų daiktų saugojimo vieta, bet ir kaip zona, kurioje galima atsipalaiduoti, leisti laiką su artimaisiais ir pramogauti. Šeimoms su vaikais labai praverčia sandėliukai, kuriuose galima laikyti dviračius, riedučius ir kitus namuose sunkiai vietą atrandančius daiktus.
Ieškant būsto, kuriame planuojama įsikelti su šeima, prioritetu tampa ir namų kiemai, juose esančios žaidimų aikštelės ar žaliosios erdvės. Čia mėgsta dūkti mažieji, be to, laiko pabendrauti atranda ir kaimynystėje gyvenantys suaugusieji. Šiuolaikiniam žmogui itin svarbu užmegzti ryšius su kaimynais: jie gali būti naudingi prižiūrint vaikus ar gyvūnus ir sergintis įsibrovėlių.
Didmiesčių gyventojams puikiai žinoma opi šių dienų problema – automobilių stovėjimo vietų trūkumas. Naujos statybos namuose jos įrengtos požeminėse aikštelėse ir rūpesčių nekelia, bet, išvažiavus iš namų, ir vėl tampa galvosūkiu. Kadangi gatvės užkimštos transporto priemonių, vis dažniau imama svarstyti, ar dirbant mieste jis tikrai visiems reikalingas. Juk daugelį vietų galima pasiekti keliaujant pėsčiomis arba pasinaudojus automobilių ar paspirtukų nuomos platformomis.
Būstas kaip investicija – tos pačios taisyklės
Nekilnojamasis turtas laikoma viena saugiausių investicijų, tačiau jį įsigyjant labai svarbu įvertinti keletą aplinkybių: statinio vietą, nuomos planus, riziką. Vis dėlto dairantis būsto kaip investicijos verta atkreipti dėmesį į mažesnius objektus už mažiausią kainą, namo inžinerinius sprendimus ir funkcionalumą.
Perkant būstą, kuriame ketina gyventi šeimininkai, vertinama jo vieta, rajonas, infrastruktūra. Tokie pat kriterijai galioja ir dairantis erdvių nuomai. Jei kaip investicija įsigyjamas būstas yra šalia naujai pastatytų biurų pastatų, galima tikėtis, kad atsiras norinčių jį išsinuomoti.
Pastebima, kad pirkdami būstą investicijai, žmonės vertina jo likvidumą ateityje, nes nežinia, kaip susiklostys aplinkybės: gali tekti ir patiems jame apsigyventi ar jį parduoti. Tokiu atveju būsto likvidumas būsto tampa kaip niekada svarbus.
Būstas senjorams – pasikeitę prioritetai
Renkantis gyvenamąją vietą, itin daug įtakos turi ne tik vaikų gimimas, bet ir jų išvykimas studijuoti ar sprendimas apsigyventi atskirai. Kol atžalos nesuaugusios, namuose reikia daugiau erdvės, kad būtų patenkinti visų poreikiai, taip pat netoliese esančio miesto centro, o vėlesniame amžiuje prioritetai gali gerokai pasikeisti.
Remdamiesi panašiais kriterijais, būsto sau ieško ne tik senjorai, bet ir vaikų neturinčios poros. Prioritetu tampa komfortas, mažesnės sąskaitos, ramybė ir saugi kaimynystė, o didelis plotas ne tik virsta našta dėl priežiūros, bet ir brangiau atsieina finansiškai, todėl įprastai dairomasi mažesnio ploto, jaukesnio buto.
Šiuo gyvenimo etapu rinkdamiesi statytoją pirkėjai išlieka itin atsargūs ir kritiški. Tinkamai pasirinkus statytoją, išvengiama papildomų išlaidų, laiko, taip pat įsigyjamas itin tiksliai prioritetus atitinkantis būstas.