2019 metų rugpjūčio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,7 proc. ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 577 Eur (+11 Eur/kv. m). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 36,6 proc. (+423 Eur/kv. m). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5 proc., 1,2 proc., 1,0 proc. ir 0,1 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1123 Eur (+6 Eur/kv. m), 1116 Eur (+14 Eur/kv. m), 719 Eur (+7 Eur/kv. m) ir 700 Eur.

Per metus (2019 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2018 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9 proc., Kaune – 6,4 proc., Klaipėdoje – 5,1 proc., Šiauliuose – 12,1 proc. ir Panevėžyje – 13,2 proc.

„Būsto rinkos aktyvumas tiek visoje šalyje, tiek didmiesčiuose ir toliau nenustoja augęs – kasmet būsto įsigyjama vis daugiau. O auganti paklausa ir toliau kelia būsto kainas visuose šalies didmiesčiuose. Tačiau ne tik didėjančios žmonių finansinės galimybės lemia augančią paklausą konkrečiuose šalies miestuose, bet ir ten gyvenančių žmonių skaičius.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius išaugo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybėse. Ir jeigu šalies sostinėje nuoseklus gyventojų skaičiaus augimas fiksuojamas jau nuo pat 2012 metų, tai pirmą kartą po itin ilgos pertraukos užfiksuotas ūgtelėjęs gyventojų skaičius ir kituose šalies didmiesčiuose. O tai labai reikšminga visai nekilnojamojo turto rinkai, kadangi augantis gyventojų skaičius sukuria papildomą paklausą tiek nuomojamam, tiek parduodamam būstui.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius Vilniaus mieste išaugo net 5309 asmenimis, Kaune – 255 asmenimis, Klaipėdoje – 614 asmenų ir Šiauliuose – 608 asmenimis. Panevėžyje gyventojų skaičius ir toliau mažėjo ir šių metų viduryje jų buvo 659 asmenimis mažiau nei šių metų pradžioje. Iš visų šalies didmiesčių išsiskiria Vilniaus miestas, kuriame fiksuojamas didžiausias pusmečio tiek santykinis, tiek nominalus gyventojų skaičiaus prieaugis per pastarąjį dešimtmetį.

Nepaisant jau ilgą laiką vyraujančių neigiamų demografinių tendencijų tiek visos šalies mastu, tiek konkrečiuose šalies miestuose, būsto paklausa ir jų pardavimo kainos mažesniuose šalies didmiesčiuose (pvz., Šiauliuose ir Panevėžyje) per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Pagrindinės priežastys, kurios lemia butų kainų augimą tokiuose miestuose yra ir toliau išliekančios itin nedidelės daugiabučių statybų apimtys bei daug geresnis statistinis įperkamumo rodiklis nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Šiauliuose ir Panevėžyje dėl daug žemesnio būsto kainų lygio jį įsigyti yra lengviau ne tik ten gyvenantiems ir dirbantiems, bet ir į užsienį emigravusiems asmenims, kurie dalį svetur uždirbtų pinigų investuoja savo gimtuosiuose miestuose. O į šiuos miestus sugrįžtantys gyventojai, savo ruožtu, galėtų išjudinti ir sustingusią tiek būsto, tiek komercinio nekilnojamojo turto plėtrą“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)