Pigiausi būstai – iki 1300 eurų už kvadratinį metrą
Kotryna Griško, „Inreal“ grupės NT analitikė, teigė, jog pigiausiais būsto projektais Vilniuje galima laikyti tuos, kurių vidutinė kaina yra iki 1300 eurų už kvadratinį metrą. Tokie būstai sudaro apie 11 proc. viso ekonominio segmento pasiūlos ir apie 5 proc. visos pirminės būsto rinkos.
Ji pastebėjo, kad šie projektai yra plėtojami Pašilaičiuose, Naujojoje Vilnioje, Naujajame Antakalnyje bei Naujojoje Pilaitėje – palyginus naujose sostinės plėtros teritorijose, nutolusiose nuo centro per 9-10 km.
„Pigiausio Vilniuje daugiabučio projekto, kuris plėtojamas sostinės Pašilaičių mikrorajone, vidutinė kaina yra apie 1160 EUR/kv. m. Šiame rajone taip pat vystomi dar du projektai, kurie yra vieni pigiausių Vilniuje, jų kainos, atitinkamai, siekia apie 1230 ir 1250 EUR/kv. m. Naujajame Antakalnyje plėtojamuose dviejuose šios kainų kategorijose projektuose butų vidutinės kainos siekia 1255 EUR/kv. m. Kitame nebrangiame, Naujojoje Vilnioje esančiame, projekte buto vidutinė kvadratinio metro kaina yra apie 1190 EUR/kv. m. Naujoje Pilaitėje, atitinkamai, – 1290 EUR/kv. m“, – pigiausių projektų būstų kainas įvardijo analitikė.
Anot jos, tokie projektai vystomi miesto pakraščiuose, kur sklypų kainos nėra didelės, nėra išvystytos socialinės ir transporto infrastruktūros. K. Griško atkreipė dėmesį, kad pigesnių projektų namai dažniausiai būna didesnio aukštingumo, juose suprojektuota daugiau butų nei brangesnių segmentų projektuose. Tokie namai taip pat neretai pasižymi ir prastesne statybų kokybe, žemesne energetine klase.
Prieš perkant vertėtų sekti, ar įvykdomi reikalavimai
„Pigiausi Vilniaus būsto projektai neišsiskiria dideliu populiarumu, tačiau pirkėjų susidomėjimo sulaukia. Viskas priklauso nuo žmonių poreikių bei galimybių. Manyčiau, kad pigesnį būstą dažniausiai renkasi jaunos šeimos, norinčios gyventi naujos statybos name, bet negalinčios įpirkti aukštesnės klasės būsto arčiau miesto centro. Kita pirkėjų grupė – investuotojai į NT, kurie į projekto vietą žiūri kiek lanksčiau. Pardavimo tempai kiekvienu atveju vyksta gana skirtingai – gali užtrukti 2-3 metus, kai kuriais atvejais gali siekti ir 5 metus ar ilgiau“, – tvirtino pašnekovė.
K. Griško pabrėžė, kad perkant pigesnį būstą pirkėjams vertėtų pasidomėti pačiu vystytoju, jo įvykdytais projektais. Ji taip pat rekomendavo stebėti, kad būtų užtikrinami esminiai statinio reikalavimai, o esant poreikiui – pasikviesti specialistus, kurie įvertintų statybų kokybę. Pasak jos, kad ir koks projektas būtų vystomas, garantija darbų kokybei privalo būti suteikta.
Ji taip pat siūlo pasidomėti miesto infrastruktūrinės plėtros planais teritorijose, kuriose vystomi pigaus būsto projektai – ar numatytas gatvių tiesimas, darželių, mokyklų, parduotuvių, gydymo įstaigų ir t.t. statymas.
Kainas nuleidžia ir desperatiški projektai
NT ekspertas ir biuro „Capital Team“ vadovas Mantas Mikočiūnas į rajonų, kur būstą pirkti pigiausia, sąrašą taip pat įtraukė Perkūnkiemį, Justiniškes ir Fabijoniškes. Pigiausių projektų jis nevardijo, tačiau teigė, jog tokių yra apie 10.
„Didžioji dalis šių projektų turi dar iš anksčiau išsiimtus B klasės statybos leidimus, tad jų statybos kaštai yra mažesni nei kitų, o žemės sklypai tose vietose kainuoja taip pat santykinai pigiau nei kitose, dėl to pardavimo kainos yra mažesnės nei kitur“, – kainą pagrindė pašnekovas.
M. Mikočiūnas pirkėjams, galvojantiems apie ekonominės klasės būsto pirkimą, patarė atsižvelgti į tai, ar projektas patrauklus kainos ir kokybės santykiu, ar kainos nukrito ilgą laiką neparduodant butų – galbūt dėl to projektas ir atsirado pigiausiųjų pasiūloje.
„Dažnai pasitaiko, jog vystytojai ir orientuojasi į ekonominę klasę, kas anaiptol nėra blogai, stato šiai klasei priimtiną būstą. Bet kartais taip nutinka, kad pastatomas daiktas neaišku kam ir nesurasdamas pirkėjo jis priverstas mažinti kainą, o tai jau kvepia desperacija“, – tvirtino ekspertas.
Reikia gauti 750 eurų „į rankas“
Jis pasvarstė, kad skaičiuojant pagal bankų kriterijų, jog mokamos paskolos dalis negali viršyti 40 proc. pajamų, už įprastą dviejų kambarių – apie 50 kv. metrų ploto – ekonominės klasės būstą kas mėnesį reikėtų sumokėti apie 300 eurų paskolos. Anot jo, galima daryti išvadą, kad tokiu atveju žmonės, imantys paskolą, turėtų gauti ne mažesnes nei 750 eurų mėnesines pajamas „į rankas“.
„Paprastai kalbant, tai dažniausiai jaunos poros, šeimos perkančios pirmąjį būstą, investuotojai, perkantys butus nuomai arba pastaruoju metu aktyviai perkantys tėvai savo studijuojančioms atžaloms“, – kalbėjo M. Mikočiūnas.
Pasak pašnekovo, šiems projektams nemažą konkurenciją sudaro senos statybos suremontuoti butai, kurių pasiūlos rinkoje atsiranda vis daugiau.
Jis taip pat pateikė statistikos skaičius, kurie parodo, jog ekonominė klasė po truputį traukiasi, nes tampa mažiau patraukli – pirkėjai ir investuotojai mieliau renkasi brangesnį būstą.
Kainų vidurkis rodo, kad ekonominė klasė pinga – priešingai nei vidutinė klasė, kuri išlaiko panašias kainas. Vilniaus kainų augimą į viršų, anot M. Mikočiūno, labiausiai tempia prestižinė klasė.
Rekordinis būsto įperkamumas, kuris dar didės
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus DELFI sakė, jog būsto įperkamumas Vilniuje šiuo metu siekia 141 punktą ir yra aukščiausias per visą istoriją. Nepaisant augančių būsto kainų, žemos palūkanos ir sparčiai augančios pajamos turėjo reikšmės būsto įperkamumui, mat atlyginimai į rankas augo net 9 proc. sparčiau nei būsto kainos.
„Indekso reikšmė lygi 100 reiškia, jog namų ūkis uždirbantis 1,5 vidutinių pajamų gali įsigyti vidutinį 55 kv. m. būstą. Dabartinė indekso reikšmė rodo, jog tokiam namų ūkiui turėtų būti įperkamas ir 77,5 kv. m. būstas.
Pagal dabartinę rinkos situaciją, namų ūkiui uždirbančiam 975 EUR po mokesčių yra įperkamas vidutinis 55 kv. m. būstas, įsigyti būstą gali sau leisti dauguma vilniečių. Stebint būsto rinkos tendencijas ir tai, jog Europos centrinis bankas neketina didinti palūkanų dar ilgai, būsto įperkamumas Vilniuje išliks aukštas ir tikėtina didės, nes atlyginimų augimas turėtų išlikti spartesnis nei būsto kainų augimas“, – komentavo V. Šimkus.
