Skirtingas Lietuvos gyventojų kartas tiriantys sociologai sako, kad jauni žmonės, tokie kaip jis, ieško ir ieškos pigių būsto sprendimų. „Dėl besikeičiančių vertybių jie siekia daugiau investuoti į kitus dalykus, tokius kaip visiems matomas įvaizdis. Be to, savo laiką jie siekia skirti mintims apie nuosavą verslą, nuotykiams, naujovėms ir karjerai“, – pranešime spaudai pastebi KOG Instituto tyrimų ir analitikos vadovė Agnė Ambrazevičienė.

Svarbu išvaizda ir karjera

KOG Instituto apklausos rodo, kad Dovydo karta – lietuviai, kuriems yra 20-29 metai – savo taupomus pinigus dažniausiai išleidžia drabužiams (taip elgiasi 52 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų), automobiliui (31,6 proc.), kompiuteriui (25,4 proc.) ir mobiliajam telefonui (24,9 proc.). Palyginimui, vyresni nei 40-ies lietuviai dažniausiai sutaupytus pinigus skiria namo, buto remontui, baldams.

„Jaunų žmonių vertybės – individualistinės: aš, mano iššūkiai, mano patirtys. Jei vyresnio amžiaus žmonėms pasiekimų rodiklis – pinigai, jaunesniems tai – karjera, automobilis, telefonas, drabužiai. Tai atributai, kuriuos lengva visiems parodyti. Būstas, kita vertus, miestiečių yra vis rečiau parodomas kitiems: šiais laikais retai einame vienas pas kitą į svečius, dažniau susitinkame mieste“, – vardija A. Ambrazevičienė.

Jos kolega, vienas iš KOG Instituto dėstytojų ir steigėjų Domantas Gailius, pritaria, kad pagal besikeičiančias vertybes kinta ir tai, kam skiriame pinigus. „Anksčiau sulaukęs 18-os jau turėjai pradėti kurti savo gyvenimą: pirkti butą, kurti šeimą, netrukus ir pradėti rūpintis vaikais. Dabar į šį „suaugusių“ gyvenimą įeiname gerokai vėliau – jei apskritai nutariame rinktis jį, o ne kokį kitą iš daugelio galimų gyvenimo būdų. Todėl šiandien mums atrodo visai nieko už kavą sumokėti 4 eurus – nes tai „mano statuso dalis“. Bet tuo pat metu galvojama, kad mokėti už butą daug pinigų, ko gero, negerai“, – pastebi D. Gailius.

loftas
Foto: Adobe Stock

Rūpi išskirtinumas

Jis sako, kad, kalbant apie gyvenamą būstą, jauniems žmonėms labiau nei vyresniems svarbi ne tik maža kaina, bet ir originalumas bei išskirtinumas. Todėl ieškodami savo būsto Vilniuje jie susiduria su dilema.

„Siūloma daug butų, kurie kainuoja 5-6 tūkst. eurų už kvadratą – jų neįpirksi. Kita vertus, vadinamosiose „chruščiovkėse“ – senos statybos daugiabučiuose – pirkti nesinori. Jaunas žmogus „Instagram“, „Pinterest“ ir kitose platformose mato labai daug gražaus gyvenimo pavyzdžių, ir jam nebetinka tai, kas standartiška ir už nedidelę paskolą įkandama šiandien Vilniuje“, – kalbėjo D. Gailius.

Gyventojų nuomonė tai patvirtina – jaunimas nuolat ieško idėjų, padedančių padaryti jų namus geresnius ir gražesnius: tai daro 50 proc. 15-24 m. ir 59,9 proc. 24-35 m. gyventojų.

Būsimas „Freiheit“ loftų gyventojas D. Urbanas sako, kad įsigijęs du loftus, kuriuos sujungs į vieną, taip pat daug mąsto apie tai, kaip juos įdomiai įrengti. „Man asmeniškai patinka nestandartiniai sprendimai, kitokios erdvės. Mano lofte bus industrinio modernistinio stiliaus interjeras, plėtotojai paliks vieną originalią sieną, kuri bus tik uždažyta. Galvoju ir apie kitokius šildymo sprendimus – planuoju naudoti infraraudonųjų spindulių kilimėlius“, – atskleidė vilnietis.

Spaudimas plėtotojams

Nekilnojamojo turto plėtotojai jaučia šias tendencijas ir jų sukuriamą spaudimą pasiūlyti įdomesnių buto sprendimų, bet tilpti į mažesnius kaštus. „Naujoje statyboje tai padaryti itin sunku: medžiagos tobulėja, darbų atlikimas nuolat brangsta. Loftai – viena iš nedaugelio išeičių. Tačiau svarbu rasti konversijai tinkamą pastatą ir atsirinkti lokaciją, kurioje pastatai dar nėra išbrangę, bet kuri ateityje turi daug perspektyvų augti“, – pasakoja „Baltic Asset Management“, vystančios jau penktą loftų projektą Vilniuje, investicinių projektų vadovas Jonas Kėžys.

Pasak jo, ir kuriant architektūrinius, interjero sprendimus, ir rūpinantis projekto pozicionavimu bei kainodara svarbu būti arti to gyventojo, kuris susirūpinęs pirmojo būsto pirkimu. Dovydo kartoje – tarp 20-29 m. amžiaus vilniečių – yra didžiausia dalis (38,2 proc.) besinuomojančiųjų būstą, 30-39 m. amžiaus grupėje jų sumažėja iki 19,6 proc., o vėliau – iki 8,6 proc. – tai reiškia, kad iki trisdešimties dažniausiai priimamas sprendimas dėl būsto pirkimo.

Kitas būsimas lofto gyventojas – 24-erių Šarūnas Kizla – patvirtina, kad jaunosios kartos vertybės kitokios ir būstas turi būti įperkamas. „Man yra svarbu, kad būstas būtų lengvai išlaikomas, nes tikrai būna atvejų, kai reikia nemažai keliauti ir negali būti namuose. Tokiais atvejais mažos išlaidos tampa labai patrauklia savybe“, – sako vaikinas.