Gyventojai pasijuto apgauti
Kaip rašė vilnietis, vystytojas apie komercines patalpas projekto pirmajame aukšte buvo parašęs tokį skelbimą: „Šviežios, tik ką iškeptos bandelės – puiki darbingos dienos pradžia. „Rinktinės urban“ gyventojų patogumui maži dienos malonumai – visai čia pat, užteks tik nusileisti laiptais žemyn. Planuojama, kad komplekso pirmajame aukšte įsikurs ir komercinės paskirties objektai: kepyklėlė, kirpykla, siuvykla ar pan. Tam, kad reikalingiausios paslaugos būtų šalia, kad būtų galima greitai sutvarkyti būtinus reikalus ir kuo daugiau laisvo laiko skirti maloniems užsiėmimams.“
„Žinoma, nereikia būti naiviems ir tikėtis, kad pirmame komplekso aukšte bus teikiamos tokios paslaugos, kaip parašyta reklamose. Būstų pirkimo-pardavimo sutartyse sutikome su komercine veikla, tokia kaip viešbučio veikla, viešasis maitinimas, grožio ir sveikatingumo paslaugos, prekyba alkoholiu. Tačiau nė vienas gyventojas neturėjo net menkiausios idėjos, kad po tuo gali slėptis ir azartinių lošimų salonas, kuris balandžio viduryje būtent ir atvėrė duris, su neoninėmis lemputėmis, balionais, vėliavomis ir linksmybėmis iki paryčių.
Pasijutome labai apgauti. Už butus daugelis atidavė savo gyvenimo santaupas ir įsiskolino, norėdami gyventi geriau ir patogiau – kai kuriuose butuose gyvenamojo ploto kaina viršijo 3000 eurų už kvadratinį metrą. Dauguma komplekso naujakurių – jaunos šeimos, turinčios arba planuojančios turėti vaikų, o šalia gyvenamųjų namų – mokykla, tad tai, ko mažiausiai reikia namuose yra azartinių lošimų salonas. Tai neetiška veikla, kelianti priklausomybes, pritraukianti problemų turinčius klientus, kuri nėra suderinama su saugia kaimynyste, kelianti rizikas ir rodanti blogą pavyzdį vaikams“, – teigė Vytautas.
Be teismo nemato kitų kelių
Vilnietis patikino, kad nors į naujus namus įsikėlė dar tik nedidelė gyventojų dalis, jie labai greitai susikooperavo, surinko visų naujakurių parašus ir kreipėsi į „Merko būstas“ direktorių Saulių Putrimą su prašymu persvarstyti sprendimą nuomoti patalpas azartinių lošimų salonui.
Gyventojai kreipėsi tiek į vystytoją, tiek į savivaldybę. „Merko būstas“ informavo, kad susisiekė su patalpų nuomininkais ir paragino laikytis teisės aktų. Pasak Vytauto, net savivaldybė pripažino, kad gyventojų interesai pažeidžiami ir rekomendavo kreiptis į teismą.
„Deja, bet be teismo nėra daug kitų kelių, kaip užkirsti kelią veiklai, kuriai prieštarauja gyvenamųjų namų gyventojai. Štai Lošimų priežiūros tarnyba negalėjo neleisti salonui įsikurti gyvenamajame name, nes tokio draudimo nenumato azartinių lošimų įstatymas. Kaip žinia, visiškai neseniai Ryga uždraudė azartinius lošimus miesto teritorijoje, tačiau Vilniuje jie toliau sėkmingai plečiasi.
Norėtume perspėti visus potencialius „Merko“ būstų pirkėjus – būkite atsargūs, kruopščiai skaitykite sutartis, o geriausiai – aplenkite šią įmonę jei ieškote būsto sau ir savo šeimai“, – piktinosi Vytautas.
Vystytojas patalpas pardavė, todėl už veiklą neatsako
Savo atsakyme vystytojas „Merko būstas“ pabrėžė, kad kompleksas „Rinktinės Urban“ įsikūręs centrinėje miesto dalyje, kurioje pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą bei konkrečiai šio sklypo detalųjį planą miestiečiai nori matyti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir komercinę veiklą vykdančias įstaigas. Dėl to komplekse yra suprojektuotas ir pastatytas viešbutis, o pirmojo aukšto patalpos suplanuotos ir įrengtos būtent komercinei veiklai.
„Projektuojant kompleksą bendrovė „Merko būstas“ neplanavo pati užsiimti komercine veikla pirmojo aukšto patalpose, tad baigus statybas jos, kaip tai įprasta, buvo parduotos. Ir naujasis savininkas jau sprendžia, kokią veiklą vykdys jam priklausančiose patalpose. Pažymėtina, kad aptariamų patalpų pirkėjas nebuvo azartinius lošimus organizuojanti ar su jais susijusi įmonė.
Mūsų turimais duomenimis, lošimo automatų salono veikla atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Gyventojams keliant klausimą dėl lošimų salono veiklos teisėtumo, artimiausiu metu ketiname juo dar papildomai pasidomėti“, – rašoma bendrovės atsakyme.
Vystytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reglamentą, į lošimo automatų salonus nepilnamečiai nėra įleidžiami, salono langai yra nepermatomi, be to, jame nėra prekiaujama alkoholiu.
„Azartinių lošimų veikla yra kontroliuojama valstybės įgaliotų institucijų. Bendrovė „Merko būstas“ neturi nei kompetencijos, nei įgaliojimų kontroliuoti tokią veiklą“, – teigiama komentare.
Į klausimą, kodėl skelbime nebuvo įvardyta, kokia konkreti veikla bus vykdoma pirmuosiuose pastato aukštuose, įmonė atsakė, jog tai tiesiog yra ištrauka iš projektą pristatančio teksto, bet ne įsipareigojimas vykdyti tokią veiklą. Tai lemia negyvenamosios paskirties patalpų savininkai bei nuomininkai, rinka ir galiojantys teisės aktai.
„Šioje situacijoje bendrovė „Merko būstas“ pažeidimų nėra padariusi. Galime ir ketiname prašyti, kad namo patalpų savininkai ir naudotojai laikytųsi jų nuosavybės valdymą ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodinėti, kokia veikla užsiimti, ar ką daryti su privačia nuosavybe „Merko būstas“ neturi nei teisės, nei galimybių. Po pirmo gyventojų kreipimosi 2019 m. kovo mėnesį, „Merko būstas“ nedelsiant susisiekė su komercinių patalpų savininku, informuodamas apie butų savininkų keliamus klausimus. Gavome atsakymą, kad visi leidimai šiai veiklai yra gauti. Duomenų, kad kontroliuojančios institucijos būtų nustatę kokių nors pažeidimų, susijusių su lošimo automatų salono veikla, bendrovė „Merko būstas“ neturi“, – rašoma įmonės komentare.
Vystytojas pažadėjo, kad artimiausiu metu bus suorganizuotas pasitarimas, kuriame visos suinteresuotos grupės galės išsakyti savo nuomonę.
Savivaldybė davė leidimą reklamai
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu patvirtino, kad liepos 3 d. išdavė bendrovei „Tete-a tete“ Casino lošimo automatų salonas“ leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato Rinktinės g. 16. Leidimas išduotas pateiktų dokumentų pagrindu.
Pasak savivaldybės, šiuo atveju reikalingas ne dalies gyventojų, o dalies pastato patalpų savininkų ar bendraturčių daugumos sutikimas.
„Savivaldybė žino apie dalies namo gyventojų nesutarimus su pastatą administruojančia įmone ir statytoju. Leidimus atidaryti lošimo automatų salonus išduoda Lošimų priežiūros tarnyba. Teisės aktai nenumato reikalavimo Savivaldybėms duoti sutikimus atidaryti šiuos salonus“, – teigiama savivaldybės atsiųstame komentare.
Kitur tokių problemų nekilo
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius sakė, kad apie tokius gyventojų skundus negirdėjo, tačiau jis įsitikinęs, kad jeigu tokia įstaiga atsirado, vadinasi, gavo tam leidimą ir niekas įstatymų nepažeidžia.
„Iš gyventojų pusės žiūrint, neretai nauja veikla, kurios nebuvo toje aplinkoje, sutinkama su tam tikru neigiamu dėmesiu. Turbūt kazino yra tokia jautresnė veikla, dėl to tokio dėmesio ir sulaukė“, – sakė M. Statulevičius.
Pasak jo, azartinių lošimų įstaigų gyvenamųjų pastatų pirmuosiuose aukštuose yra ir daugiau, tačiau iki šiol nesutarimų su gyventojais nėra buvę. Pašnekovas nemano, kad kazino yra triukšmingos pasilinksminimo vietos, kaip tik atvirkščiai – dažniausiai tokios vietos yra uždaros, tamsiais langais, turinčios mažesnį lankytojų srautą.
M. Statulevičiaus teigimu, žmonės, įsigiję būstus, dažniausiai tikisi, kad ten bus tik gyvenamoji erdvė, tačiau įprasta, kad pirmuose aukštuose atsiranda komercinės patalpos. Tai, anot jo, logiška, ypač kalbant apie centrinę miesto dalį, kur vyksta intensyvus žmonių judėjimas ir komerciniai objektai yra patogiai bei lengvai pasiekiami. Be to, pirmame aukšte dauguma greičiausiai net nenorėtų gyventi, nes pro jų langus nuolatos vaikščiotų žmonės.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad jei vystytojas iš anksto žino, kokios įstaigos įsikurs pirmuosiuose projekto aukštuose, jis turėtų informuoti pirkėjus, nepriklausomai nuo to, ar jie tuo domisi, ar ne. Šiuo atveju galėjo būti taip, kad iš anksto tiesiog nebuvo aišku, kokia veikla bus vykdoma.
Visgi M. Statulevičius pastebėjo, kad projekte įsikūrusi įstaiga nėra kazino – ten įsikūrė lošimo automatų salonas, kuriam galioja kitokios taisyklės ir gyventojų sutikimas nėra būtinas.
„Kadangi tai yra lošimo automatai, neprekiaujama alkoholiu ir yra atskiras išėjimas į lauką, teisės aktai numato, kad sutikimai nereikalingi“, – aiškino M. Statulevičius.
Dauguma vertina labiau neigiamai negu teigiamai
VšĮ „Real Data“ direktorius ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius sakė, jog objektyviai šią situaciją vertinti pakankamai sudėtinga, nes azartinių lošimų įstaigos buvimas ar nebuvimas yra subjektyvus rodiklis, kurį skirtingi žmonės gali vertinti nevienodai. Visgi, jo manymu, neigiamai tokią kaimynystę vertinančių žmonių turėtų būti gerokai daugiau negu teigiamai.
„Vien tas faktas, kad azartinių lošimų įstatymas draudžia tokių objektų buvimą gyvenamuosiuose pastatuose, išskyrus jei yra specialiai tam pritaikytos patalpos pirmame aukšte, su švietimu susijusiose objektuose ir pan., rodo, kad tai yra socialiai jautri veikla ir tokia kaimynystėje dažniausiai bus vertinama neigiamai.
Vadinasi, norinčių gyventi tokiame name greičiausiai bus mažiau arba, kitaip sakant, jei potencialus pirkėjas galėtų rinktis tarp buto name su lošimo namais pirmame aukšte ir tokio pat buto be lošimo namų pirmame aukšte, greičiausiai rinktųsi pastarąjį variantą. Todėl norint parduoti butą su lošimo namais pirmame aukšte, greičiausiai, tektų pamažinti kainą, kad jis taptų kiek patrauklesniu potencialiam pirkėjui. Kokio dydžio galimas vertės sumažėjimas? Sunku pasakyti, nes labai daug priklauso ir nuo kitų aplinkybių: rinkos situacijos, pirkėjų poreikių, konkrečios vietos ir pan.“, – komentavo analitikas.
Pirkėjams nereikėtų skubėti pirkti būstą iš brėžinių
Jis pritarė minčiai, kad jei vystytojas žinojo apie tai iš anksto, remiantis verslo etika, turėjo informuoti ir pirkėjus. Tačiau, kaip jau įvardijo ir pats vystytojas, patalpos buvo parduotos iš anksto nežinant, kas su jomis bus daroma.
„Kita vertus, ir patys pirkėjai turėjo labiau domėtis, kas kursis kaimynystėje ir galbūt neskubėti pirkti katės maiše. Pirkėjai turėtų suvokti, kad pirkdami būstą „iš brėžinių“ kartu prisiima daugybę rizikų, kurios, kaip matome, kartais realizuojasi ne visai smagiame kontekste“, – pastebėjo A. Antanavičius.
Analitiko nuomone, jeigu viskas atlikta įstatymų rėmuose, gyventojai nelabai galės kažką pakeisti šioje situacijoje.
