Daugumą butų išpirko dar neprasidėjus statyboms

Visas projektas bendrai užima 18 tūkst. kv. metrų, iš kurių gyvenamajai daliai priklauso 4,7 tūkst. kv. metrų – 88 butai ir komercinės patalpos. Kaip tvirtino „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis, 70 proc. butų išpirko per metus, dar net nepradėjus statybų. Dabar yra likę tik 6 neparduoti butai.

Butų kainos projekte svyruoja nuo 2,5 iki 4,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Butų plotas – nuo 30 iki 160 kv. metrų. Projekte įrengta požeminė automobilių parkavimo aikštelė – 121 vieta verslo centro darbuotojams ir miestiečiams bei atskirtos 44 vietos gyventojams. Taip pat yra įrengta elektromobilių įkrovimo stotelė.

Prekybinėje galerijoje įsikūrė UAB „Hakonlita“ (Rimi), UAB „Benu vaistinė Lietuva“, UAB „Keturios bangos“ (restoranas), UAB „Reitan Convenience Lithuania“ (Narvesen); UAB „Ex prompto“ (Vero Cafe); UAB „Floristas“ (Florisima); UAB „Savas laikas“ (Ženeva); UAB „Formosa“.

Verslo centre patalpas išsinuomojo bendradarbystės erdvė „Spaces“ bei advokatų kontora „Sorainen“.

Atviras ir miestiečiams

Projekto architektas Povilas Čepaitis sakė, kad reikalavimų šiam projektui buvo daug. Tai pirmasis projektas, kuriame yra viešbutis, verslo centras, komercinės patalpos, prekyba, restoranai, gyvenamieji daugiabučiai. Todėl reikėjo išpildyti ir paveldosaugos reikalavimus, ir užtikrinti, kad projektas atitiktų kaimynystėje gyvenančių žmonių lūkesčius.

Komplekse apjungti du atskiri – viešbučio ir administracinio pastato – tūriai taip, kaip siūlo detalusis planas. Bet tuo pačiu metu ir perkirsti pasažu, dengtu stikliniu stogu. Tokiu būdu pabrėžta vieta, kur anksčiau sklype ėjo gatvė, o anksčiau čia buvęs skveras perkeltas ant stogo.

Architektas teigė, kad nors buvo galima palei Dainavos gatvę statyti didesnį pastatą, nuspręsta išlaikyti esamą bendrą erdvę su kaimynais. Gyvenamojoje dalyje sukurtos vietos pasibuvimui lauke, kompleksas projektuotas taip, kad čia įsikūrę gyventojai išlaikytų privatumą ir iš viešbučio nebūtų langų į daugiabučių kiemus.

„Mes aiškiai suvokėme, kad kuriame ne pastatą, o atkuriame dalį miesto, kaip daro plastikos chirurgai – atkuria žmogaus dalį. Kai dirbi tokioje aplinkoje, tai yra klausimas, kokiu keliu eini. Ar deriniesi prie aplinkos, ar kontrastuoji su aplinka. Kontrastuoti su aplinka yra labai gražu ir įdomu, daugybė projektų, ikoninių miesto simbolių yra sukurti tokiu būdu, bet tam reikia turėti susiklosčiusią aplinką, kurioje pastatas atsiskleidžia. Čia mes turėjome sukurti ir pastatą, ir aplinką – t. y., viską. Todėl mes įsiliejome į miesto audinį“, – aiškino P. Čepaitis.

Didžiausias komplekso pasididžiavimas – ant verslo centro stogo įrengta vieša terasa, kuria galės džiaugtis tiek darbuotojai, tiek miestiečiai. Čia bus galima pasigrožėti miesto panorama, lengvai atsikvėpti. Rugpjūtį čia taip pat atsidarys restoranas.


Konfliktas su gyventojais dar neišblėso

DELFI primena, kad dėl „Live Square“ įmonei teko daug aiškintis su kaimynais, kurie protestavo prieš statybas. Šalia projekto gyvenantys Gedimino 46 ir 48 bendrijos nariai tvirtino, jog statybos yra neteisėtos.

Pasak D. Dargio, teisminiai procesai dar nėra pasibaigę. Visgi, projektą Statybos inspekcija tikrino bent 4 kartus ir jokių pažeidimų nenustatė.

Nepaisant to, kad pastatas jau priduotas Valstybinei komisijai, viešbutis veikia, o institucijos pripažino, kad jis tinkamas naudoti, gyventojai tai ginčija ir tvirtina, kad viešbutis stovi per arti ir jie nebeturi vaizdo per langus.