Stalinistinės architektūros pavyzdžių nesunku išvysti žvalgantis po Kreščiatiko gatvę. Tai pagrindinė Kijevą kertanti gatvė. Po Antrojo pasaulinio karo ją teko atstatyti.
Vėlesniais sovietmečio eros metais iškilę daugiabučiai jokiu būdu neprilygsta carinio ir stalinistinio laikotarpių statiniams nei vertinant pagal statybos, nei pagal dizaino kriterijus. Kad ir kaip būtų, nemenka dalis Kijevo populiacijos ir toliau gyvena vadinamosiose chruščiovkėse, senokai peržengusiose numatytą eksploatavimo terminą.
Ukrainos politikai kartkartėmis diskutuoja apie galimą išeitį iš šios sudėtingos situacijos. Deja, kol kas beveik jokių konstruktyvių žingsnių nežengta. Daugeliu atvejų siūloma perkelti gyventojus į naujus daugiaaukščius, nugriauti ištisus senųjų daugiabučių kvartalus ir vietoj jų pastatyti naujus statinius, statybas finansuojant privačiomis nekilnojamojo turto plėtros įmonių investicijomis.
Tie, kuriems masinio griovimo idėja atrodo nepriimtina, teigia, kad tokie veiksmai paliestų visą Kijevo infrastruktūrą – vietinių mokyklų, ligoninių ir kitų tarnybų bei institucijų darbą. Tarkim, buvusioje Rytų Vokietijoje tūkstančiai sovietmečiu statytų daugiabučių buvo renovuoti ir modernizuoti nesukeliant ypač daug nepatogumų jų gyventojams. Yra tvirtinančių, kad toks modelis gali tikti ir Ukrainai, nors akivaizdu, kad renovuoti chruščiovkes būtų daug sudėtingiau nei jas nugriauti.
Svarbu ir tai, kad Kijeve įdiegta centralizuota šildymo sistema, taigi, karštas vanduo į daugelį miesto butų tiekiamas iš vieno ir to paties punkto. Daugelis istorinių stalinistinio laikotarpio, taip pat kai kurių naujų pastatų butų sujungti su centrine Kijevo šildymo jėgaine. Dažnas Kijevo gyventojas namuose įsirengia autonominius vandens šildytuvus (boilerius): taip mėgindama apsisaugoti nuo tikėtinų karšto vandens tiekimo sutrikimų, galinčių užsitęsti po kelias savaites.
Šildytuvai praverčia ir tada, kai vykdomi techninės priežiūros darbai (tai daroma dukart per metus). Minėtina, kad kartais karšto vandens tiekimas nutraukiamas be jokio išankstinio įspėjimo ir teisinamas kokiu nors sistemos gedimu.
Tad jei planuojate pirkti, renovuoti arba nuomoti butą Kijeve – tokį, kuris susietas su centrine šildymo jėgaine, – turėtumėte įrengti jame šildytuvą ir pasvarstyti, ar nevertėtų įdiegti autonominio šildymo sistemos (maitinamos elektra arba dujomis), praversiančios prireikus rasti kuo pakeisti centralizuotai tiekiamą šildymą.
Turėtumėte žinoti ir tai, kad su centrine šildymo jėgaine susieti butai neturi atskirų skaitiklių: mokestis už šildymą apskaičiuojamas sumą, atsieinančią už viso pastato šildymą, dalijant iš butų skaičiaus.
Vakaruose gyvenantys piliečiai vartojamos energijos kiekį gali koreguoti net mobiliaisiais telefonais, užmegzdami ryšį su išmaniaisiais skaitikliais. Deja, energijos reformos reikalinga Ukraina panašią galimybę galėtų pavadinti nebent tolimos ateities vizija.
