Kiekviena situacija individuali
Pasak M. Mikočiūno, šiuo metu pirkdami būstą iš banko pinigus skolinasi apie 70 proc. žmonių. Likę 30 proc. už nuosavas lėšas dažniau perka būstą investicijai.
Siekdami įvertinti, ar gali skolintis būstui ir kokią sumą gali gauti iš banko, žmonės dažnai naudojasi bankų pateiktomis preliminariomis skaičiuoklėmis. Tačiau M. Mikočiūnas sako, kad daug blogiau, kai klausomasi pažįstamų patarimų.
„Žmogus gali neįsivertinti labai daug svarbių dalykų. Tuo labiau, bankų finansavimo sąlygos nuolat kinta. Nuolat atsiranda naujų kriterijų ir dažnai patys žmonės apie juos nežino. Kitas dalykas – paties žmogaus finansinės sąlygos skolintis kinta ir jis dažnai apie tai pamiršta“, – aiškino ekspertas.
Jis pabrėžė, jog būtina nueiti ir pasikonsultuoti su banku arba finansų konsultantu tiesiogiai.
M. Mikočiūnas priminė, kad bankui svarbiausia yra pajamų stabilumas ir jų dydis. Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į gaunamų pajamų kilmę. Kiekvienas bankas turi savo taisyklių, todėl reikia būti atidiems.
„Kai kurie bankai turi tokią išlygą, kad neteikia kredito tam, kas perka iš giminaičių“, – įvardijo pašnekovas ir pridūrė, kad sąlygų gali būti labai įvairių, todėl reikia vertinti individualią situaciją.
Maža konkurencija lemia didėjančias palūkanas
Anot M. Mikočiūno, dabar vyrauja 2,5-2,7 proc. metinių palūkanų norma. Prieš 3 metus dar buvo galimybė gauti 1,5-1,6 proc.
„Pirmiausia, palūkanos padidėjo iš bankų maržos. Bankai dažniausiai tai grindžia tuo, kad jiems reikia kompensuoti prieš tai buvusias nuostolingas paskolas, kai daug pinigų buvo išdalinta pusvelčiui. Esamam klientui tai galbūt nėra labai įdomu, bet Lietuvoje bankai turi labai tinkamą konkurencinę terpę palūkanoms auginti. Kaip žinia, iš keturių didžiųjų liko trys, prie jų prisijungė bankas „Citadelė“, kuris dar turi pakankamai mažą reikšmę Lietuvoje“, – aiškino M. Mikočiūnas.
Ekspertas sakė, kad dėl mažos konkurencijos bankai ėmė atidžiau atsirinkti klientus ir prioritetą teikia tiems, kurie galės stabiliai mokėti įmokas ir nesukels rūpesčių. Jeigu anksčiau kreditus dalino beveik visiems, tai šiandien situacija apsivertė. Patikros ir reikalavimai dabar yra kur kas griežtesni nei buvo anksčiau.
Greitieji kreditai pažymės juoda dėme
M. Mikočiūnas jauniems žmonėms, svarstantiems apie būsto paskolą, patarė būti protingiems ir atsakingai žiūrėti į greituosius kreditus.
„Jie yra traktuojami taip, kad su tavo finansų valdymu yra kažkas negerai. Jeigu tau reikalingas greitasis kreditas, reiškia, kad nemoki valdyti savo finansų ir neši didžiulę riziką. Nesvarbu, kad buvo imtas kreditas ir tvarkingai laiku atiduotas – jeigu ėmei, vadinasi, kažkas yra negerai. Gauni tada riebią juodą dėmę – tikėtina, kad nė vienas bankas nesuteiks būsto paskolos“, – įspėjo NT ekspertas.
Pašnekovas pastebėjo, kad kartais žmonės, kurie negauna paskolos banke, kreipiasi į kredito uniją.
„Labai dažnas variantas. Kredito unija duoda paskolą kažkuriam laikui. Žmogus ima, nes jo pajamos šiai dienai neleidžia pasiskolinti iš banko. Mažesni kriterijai, lankstesnis požiūris leidžia pasiskolinti iš kredito unijos. Aišku, palūkanos yra didesnės, apie 5-6 proc., kartais jas galima susimažinti iki 4,5 proc. Dažniausiai žmonės po metų laiko bando refinansuotis į banką, bet tam reikia turėti geras finansines galimybes, kurios tiktų bankui“, – pasakojo M. Mikočiūnas.
Pasak jo, tai, ar palūkanos ir toliau kils, priklauso nuo Europos centrinio banko, o jo veiksmams turės įtakos makroekonominiai veiksniai. Tačiau jis prognozuoja, kad po trejų metų dar vienu procentu bus aukštesnės palūkanos.
Daugiau apie būsto paskolą žiūrėkite laidoje:
