„Loftams centrinėje Vilniaus dalyje beveik nebėra vietų, be to, esamų projektų kainos, pavyzdžiui, Naujamiestyje jau siekia naujos statybos butų lygį. Dar negalėtume tų kone 2000 Eur už kvadratą pavadinti prabangaus segmento kaina, bet prie to artėjama. Todėl sostinės loftų rinka eis Vakarų Europos miestų pramintu keliu: tols nuo centrinių miesto dalių ir taps kitų rajonų plėtros varikliu“, – kalbėjo NT plėtotojo „Baltic Asset Management“ pardavimų vadovė Monika Kuzminskaitė.
Siūlo žiūrėti į miesto plėtros planus
Ji vardija, į kokius kriterijus dairydamiesi dar neišbrangusio originalaus būsto turėtų atsižvelgti žmonės, besirenkantys loftą, kurio vertė ateityje sparčiai kils, bet dabar dar ne visi gali atpažinti tokią galimybę. „Vienas iš svarbiausių kriterijų vertinant rajoną turėtų būti Savivaldybės plėtros planai jame artimiausią penkmetį. Taip pat greitai vertė augs tuose rajonuose, kurie nėra labai nutolę nuo Senamiesčio: tai stoties rajonas, Paneriai, Markučiai, Vilkpėdė. Gali būti, kad čia bus naujasis Naujamiestis“, – prognozavo M. Kuzminskaitė.
Vilniaus loftai seka Vakarų Europos miestų pavyzdžiu
Kai Vakarų Europos miestuose prieš gerą pusšimtį metų ėmė kurtis loftai, pirmiausia jie radosi gamybinėse patalpose centre. Šių patalpų dauguma gyventojų iš pradžių neįvertino: pirmieji jų pirkėjai buvo menininkai ir bohemos atstovai. Jie greitai pastebėjo loftų įperkamumą ir aukštų lubų bei puikaus apšvietimo privalumus. Kai jų pėdomis pasekė dažnai aukštesnes pajamas generuojantys advokatai, gydytojai ar finansininkai, ėmę kurdintis loftuose, tikrieji „loftininkai“ ėmė judėti į miestų pakraščius, kur netipinis būstas tiesiog pigesnis.
M. Kuzminskaitė teigia, kad vilniečiai kartoja tą patį scenarijų. Tikrieji „loftininkai“ – dažnai kūrybinių profesijų ar originaliau mąstantys žmonės – ir čia neieško vien originalumo: jiems rūpi įdomus būstas už neįprastai gerą kainą. Todėl pirmiesiems ekonomiškai dažniausiai pasiseka labiau nei konservatyvesniems pasekėjams. Pasekėjai elgiasi kitaip: jie ilgai ieško ir loftais patiki tik tada, kai juose jau įsikuria stilinga bendruomenė. Šis atsargumas dažnai reiškia, kad jie sumokės ir didesnę kainą, nes kol jie pasiruošia pirkti, norimi loftai jau būna išpopuliarėję ir pabrangę. „Manau, kad tikriesiems „loftininkams“ Vilniuje patraukliausi sprendimai atsiras dar neįvertintuose rajonuose, kurių gera augimo perspektyva per ateinančius 3-5 metus“, – kalbėjo M. Kuzminskaitė.
Klausimai apie kokybę
Kalbant apie loftus visuomet kyla klausimas apie patalpų kokybę. Kaip žinoti, kad gyvendamas tokiame būste nepatirsi nepatogumų: pirma, medžiagos, iš kurių pastatytas pastatas, nebus užterštos, antra, garso izoliacija bus tinkama? Specialistė pataria šiuos klausimus plėtotojams užduoti iš anksto. „Kurdami loftų projektus mes atliekame išsamius tyrimus, išsiaiškiname pastato istoriją, paliekame tuos pastato elementus, kurie yra kokybiški ir ilgaamžiški. Loftai įrengiami buvusiose gamyklose, tad labai svarbu žinoti, kas ten ir aplinkiniuose pastatuose buvo gaminama“, – kalbėjo pašnekovė. Ji nurodė, kad, sakykime, buvusiuose maisto cechuose net ir labai seniai buvo aukšti higienos reikalavimai ir naudotos nekenksmingos medžiagos.
