Už mažiau nei 300 eurų – tik sena statyba

DELFI pakalbino vilniečius Julių ir Eriką apie tai, kaip jiems sekėsi ieškoti buto nuomai.

Kaip jie teigė, buto paieškos užtruko apie du mėnesius, intensyviai pora jo ėmė ieškoti likus mėnesiui iki išsikraustymo iš senojo buto.

„Per skelbimus, per visokias grupes žiūrinėjom ir važinėjom apžiūrėti. Sunkiausia buvo tai, kad mes norėjom atsikraustyti su katinu, todėl reikėjo įrodyti žmonėms, kad jis geras katinas“, – kalbėjo Julius.

Paiešką apsunkino tai, kad pora buvo apsibrėžusi, kokiuose rajonuose nori gyventi ir kiek gali sau leisti per mėnesį sumokėti už nuomą. Butą nuomai vilniečiai stengėsi rasti Fabijoniškėse, Pašilaičiuose arba Šeškinėje – derino, kad būtų geresnis susisiekimas su darbo vieta.

Poros biudžetas iš pradžių buvo 280 eurų, vėliau, kai nieko nepavyko rasti, teko jį padidinti iki 300 eurų.

„Vienas buvo Justiniškėse butas, 2008 metų statybos name. Ten buvo pusantro kambario butas, o kaina – 280 eurų. Kai atėjom į tą butą, pasibaisėjom. Jis atrodė klaikiai. Kai pamatėm, kokia buitinė technika, ta caro Riuriko laikų kaitlentė, senas šaldytuvas. Dar pasakė, kad šaldytuvo neliks, skalbimo mašinos neliks, baldų kai kurių taip pat neliks. Tai iškart atmušė norą nuomotis“, – kraipė galvą Julius.

Brokeris net nesivargino atvykti

Vėliau vilniečiai vyko apžiūrėti Fabijoniškėse esančio buto. Kaip jie tikino, nors butą nuomojo agentūra, brokeris net nesiteikė atvažiuoti.

„Bute gyvenantis vaikinas mums aprodė jį. O mes dar būtume turėję mokėti agentūrai tarpininkavimo mokestį, nors brokerio net nebuvo“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad nors butas buvo labai jaukus, bet nebuvo normalios lovos ir dėl to jie atmetė ir šį variantą.

Kitas butas taip pat buvo Fabijoniškėse, bendrabučio tipo. Anot Juliaus, jis buvo toks baisus, kad jie išėjo neuždavę nė vieno klausimo. Butas buvo labai neišvaizdus, be balkono ir labai mažai vietos – vos 25 kv. metrai. Dviese tokiame gyventi būtų sudėtinga.

Nieko geresnio neradusi minėtuose rajonuose, pora ėmėsi dairytis ir kitur, todėl išsirinkę butą Pilaitėje, nuvyko jo apžiūrėti. Nors butas, pasak pašnekovų, atrodė neblogai, tačiau jame buvo labai daug pelėsio.

Paklausę brokerio, ar tai normalu, vilniečiai gavo atsakymą, kad visuose senuose butuose yra pelėsio, tad neverta tikėtis rasti geriau.

Geresnius butus už mažesnę kainą tiesiog šluoja

Tolimesnės buto paieškos buvo sudėtingesnės. Jie pasakojo, kad radus geresnį variantą, paaiškėdavo įvairių buto keistenybių: nestandartinis išplanavimas, pavyzdžiui, išgriauta siena ir balkonas sujungtas su gyvenamąja erdve, daug pelėsio, per mažai baldų arba jų išvis beveik nebūdavo, itin didelės šildymo kainos. Visų panašių butų nuomos mėnesinė kaina buvo apie 300 eurų.

„Problema yra tokia, kad artėjant terminui, kai turi išsikraustyti iš kitų namų, pradeda augti įtampa. Man didžiausia baimė buvo, kad mes bet kur nenueitume, vien dėl to, kad reikės išsikraustyt“, – guodėsi Erika.

Pora taip pat patikino, kad didžioji dauguma butų nuomojami su tarpininkais ir beveik visur prašoma susimokėti tarpininkavimo mokestį. Kadangi dažnai prašoma susimokėti už vieną arba kelis mėnesius į priekį, o dar reikia susimokėti tarpininkavimo mokestį, galutinė suma išeina 1000 eurų arba netgi daugiau.

„Kai vienai agentūrai paskambinome dėl buto, tai jie pasakė, kad jau to nebeturi, bet gali mums surasti, tik paklausė, kokio rajono norime, koks biudžetas, mes pasakėme, kad dar su gyvūnu esame. Tai jau virš mėnesio praėjo, o jie tikriausiai vis dar ieško“, – ironiškai nusijuokė Julius.

Pasak Erikos, jeigu yra galimybė mokėti didesnę sumą – apie 320-340 eurų – tuomet yra tikimybė rasti ir geresnį variantą, labiau sutvarkytą. Tačiau jeigu vieta patogi ir butas neblogas bei kaina įkandama, tuomet tikėtina, kad jo greitai neliks – per kelias valandas ar net mažiau.

Vilniečiai pastebėjo, kad dirbant nuo 8 iki 17 valandos, butą susirasti daug sunkiau, nes dienos metu jį jau nusižiūri kas nors kitas. Tik atsiradus skelbimui, užverda kova tarp potencialių nuomininkų.

„Pamatai naują skelbimą, paskambini, susitari, kad nori apžiūrėti vakare, o kol vakaras ateina, tau paskambina atgal ir praneša, kad dienos metu jį jau kažkas išsinuomojo. Butai išeina per vieną dieną“, – kalbėjo Julius.

Per visą paieškos laikotarpį, vilniečiai peržiūrėjo nesuskaičiuojamą skaičių skelbimų ir apžiūrėjo 8 butus. Galiausiai netyčia pavyko rasti erdvų dviejų kambarių butą Santariškėse už 300 eurų.

Rinka auga

Arminas Karalius, „Inreal“ NT brokeris, teigė, jog mažiausia suma, už kurią šiuo metu galima kažką rasti, būtų bendrabučio tipo 1 kambario būstas sename name miegamajame rajone – 130-150 eur/mėn. Jei toks būstas bus pilnai atnaujintas, gali kainuoti ir 200 eur/mėn. ar net ir daugiau.

Anot jo, tiek kainuotų ir panašus ne bendrabučio tipo butas, tik su kiek senesniu įrengimu. Seno 2 kambarių buto kaina jau gali siekti 250-300 eur/mėn. o naujo – 300-350 eur/mėn. Kuo būstas arčiau centro, tuo jo nuomos kaina aukštesnė.

„Sostinės nuomos rinka auga. Tiek paklausa, tiek ir pasiūla. Vilniaus gyventojų skaičius tolydžio auga ir visiems naujai atvykstantiems reikia kažkur gyventi. Taip pat sostinės nekilnojamojo turto plėtra labai aktyvi jau keletą metų, ir dalis naujų būstų yra įsigyjami kaip investicija – nuomai arba persikėlus į naujus namus į nuomos rinką patenka senasis butas. Toks dvipusis augimas sąlygoja kainų išlikimą panašiame lygyje arba labai nuosaikų jų didėjimą“, – kalbėjo NT ekspertas.

Nemėgstami vaikai, gyvūnai ir studentai

Jis patvirtino, kad populiariausiais išlieka 1,5-2 kambarių butai, naujesnės statybos name. Dažniausiai butus nuomojasi jaunos poros, norinčios turėti atskirtą miegamojo erdvę.

Pasak A. Karaliaus, sudėtingiausia nuomojamą būstą susirasti žmonėms, turintiems mažų vaikų bei gyvūnų. Pirmųjų vengiama dėl sudėtingesnių nemokių nuomininkų iškeldinimo procedūrų, o gyvūnai nepageidaujami dėl galimų nuostolių, taršos, kaimynų reakcijų.

„Taip pat ne itin mėgstami studentai, ypač vaikinai, nes jie dažniausiai būna ne tokie tvarkingi kaip merginos. Tokiems klientams būna sudėtinga derėtis dėl kainos, o kai kada ir apskritai atsakoma neigiamai. Nepaisant spartaus nuomos rinkos pasiūlos augimo, ji vis dar išlieka „nuomotojų“, ne „nuomininkų“ rankose. Tačiau turint galimybę nuomai skirti 350 eur/mėn. ar daugiau, pasirinkti tikrai yra iš ko“, – aiškino brokeris.

Foto: Bendrovės archyvas

Jo nuomone, kol bus nuomininkų, mokančių už netvarkingą būstą 300 eurų, tol tiek bus prašoma, nes toks rinkos dėsnis.

„Nepavykus už tokią suma išnuomoti, tikėtina, nuomotojas mažins kainą arba investuos į būsto pagerinimą. Kaip minėjau, šiuo metu 350 eur/mėn. yra ta riba, virš kurios tikrai galima rasti didelį pasirinkimą. Taip pat reikėtų turėti omeny, kad prašoma suma dažniausiai nėra ta, už kurią sutariama išnuomoti. Paprastai pavyksta susiderinti mažesnę, ypač jeigu nuomininkas patinka nuomotojui“, – tvirtino A. Karalius.

Brokeris pabrėžė, kad teisiškai nėra reglamentuota, kas turėtų mokėti tarpininkavimo mokestį, tačiau pagal nusistovėjusią praktiką, už paslaugą moka ta pusė, kuriai yra atliekama paslauga. Anot jo, dažniau tai būna nuomotojas, tačiau, kai pats nuomininkas samdo brokerį būsto paieškai, tikėtini ir kitokie susitarimai.

Paklausa viršija pasiūlą

NT ekspertas, biuro „Capital Team“ vadovas Mantas Mikočiūnas sakė, kad padorų ekonominį butą nuomai su vienu miegamuoju kambariu galima rasti už 250-300 eur/mėn. Naujos statybos butų kainos prasideda nuo 350 eur/mėn., jeigu didesnis, kaina gali perlipti ir 450 eurų.

Patys pigiausi rajonai yra miegamieji, toliausiai nutolę nuo centro. Taip pat pigiau išsinuomoti butą galima ir Naujininkuose bei Naujojoje Vilnioje, kur nors ir patogi vieta, tačiau paklausa būstui yra mažesnė. Mėgstamiausi rajonai – Naujamiestis, Šiaurės miestelis, Šnipiškės, Stoties rajonas. Tai rajonai, kur daugiau naujos statybos būstų, taip pat jie yra arčiau miesto centro.

Anot M. Mikočiūno, butų nuomai paklausa šiuo metu išties yra išaugusi. Pastaraisiais metais pasiūla buvo labai išaugusi ir viršijo paklausą, o tai leido nuomininkams kelti didesnius reikalavimus. Tada nuomotojai pradėjo ir daugiau investuoti į būstus.

„Šiai dienai paklausa yra tikrai didžiulė nuomojamam būstui. Panašėja į tą situaciją, kuri buvo 2015-2016 metais, iki to bumo, kai vienu metu į rinką iškrito daug naujos statybos būstų nuomai. Tuo metu jeigu tvarkingas butas pakliūdavo į nuomos rinką už rinkos kainą, dienų, net valandų klausimas būdavo, kada jį išsinuomos“, – teigė M. Mikočiūnas.

NT eksperto įsitikinimu, dabar paklausa yra šiek tiek didesnė nei pasiūla, tačiau klausimas, ar taip tęsis ilgai. Link rugsėjo butų nuomai paklausa vėl šokteli aukštyn. Liepą ir rugpjūtį žmonės tiesiog šluoja butus ir nuomojasi juos dažnai netgi didesnėmis kainomis. Tuo nuomotojai dažniausiai ir pasinaudoja, nes nuomininkai dažnai daro sprendimus negalvodami.

Pastaruosius keletą mėnesių į rinką patenkantys objektai nuomai greitai būna ir išnuomoti.

Ekspertas tvirtino, kad dauguma nuomotojų vertina savo būstą pagal kitus skelbimus, tačiau ignoruoja būklę.

„Dažnai savas būstas atrodo daug mielesnis, jie galvoja, kad viskas su juo gerai yra. Pasižiūri, kad tas kainuoja tiek, tai aš ir savo už tiek pat įdėsiu. Žmonės neadekvačiai vertina savo būstą tiesiog žiūrėdami pagal kitų skelbimų kainas, kurios neparodo tikrosios vertės“, – kalbėjo M. Mikočiūnas.

Tarpininkavimo mokestis mokamas už nieką

Pašnekovas atskleidė, kad nuomos rinkoje dirba daugiausia ne pačios aukščiausios klasifikacijos ir ne pačios geriausios reputacijos brokeriai. Jiems yra palanku tai, kad rinkoje aktyviai nedalyvauja stipriausios agentūros ir geriausi brokeriai, nes jie dirba pagal rekomendacijas, atstovauja savo klientą ir tarpininkavimo mokesčio neima.

„Norėdami pasiimti kuo daugiau objektų, brokeriai pradėjo konkuruoti tarpusavyje. Gaudavo iš savininkų tokius atsakymus kaip „ne, man nereikia, aš tau nemokėsiu nieko“ ir atsirado toks pasiūlymas paimti iš kitos pusės, t. y., iš nuomininko. 2013-2015 metais, kai buvo geresnių butų deficitas Vilniuje, tuo brokeriai naudodamiesi dėdavo tuos tarpininkavimo mokesčius ir sakydavo, kad jeigu tu man nemokėsi, tai tu to buto ir neturėsi. Taip atsirado ta praktika ir ji niekaip neišsigyvendina, nors aš visą laiką sakau, kad normalūs brokeriai neima jo ir normalios kompanijos to nepropaguoja – tai yra mokestis už nieką“, – aiškino M. Mikočiūnas ir pridūrė, kad tai nėra kokios nors paslaugos suteikimas, nes nuomininkas turi susimokėti už tai, kad atsidaro skelbimą.

Nekilnojamojo turto brokeris
Foto: Shutterstock

Dažniausiai brokeriai net ir nepaaiškina, už ką toks mokestis imamas. Ekspertas tikino girdėjęs, kad dabar atsiranda tokių atvejų, kai net pats savininkas nežino, kad jo butą kažkas nuomoja. Skelbimo nuotraukos būna pavagiamos, įdedamos į kitą skelbimą, klientas paskambina, pasako, kad jį domina tas butas, o brokeris kreipiasi į savininką teigdamas, kad rado klientą. Iš savininko neprašo nieko sumokėti, o mokestį pasiima iš nuomininko.

„Aš visą laiką patarčiau paprašyti sąskaitos, nes tokie brokeriai dažniausiai veikia nebūtinai legaliai. Tai jie turbūt nelabai turės, ką išrašyti. Antras dalykas, paprašyti pagrindo, už ką. Kiekvienas mokestis, kiekvienas atsiskaitymas turi turėti pagrindą: turi būti sutartis, už ką reikia mokėti. Trečias patarimas yra nepatingėti tokių objektų, kuriuose galbūt iš karto nurodyta, kad bus taikomas tarpininkavimo mokestis, paieškoti kartais tame pačiame bei kituose portaluose skelbimų, nes labai tikėtina, kad tą patį objektą nuomoja pats savininkas. Ir net ne visą laiką jis žino, kad jūs bendraujate su brokeriu“, – patarimais pasidalino M. Mikočiūnas.