Pigiausias būstas – Šventojoje

VšĮ „Real data“ direktorius ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius DELFI sakė, kad žvelgiant į pagrindinius kurortinius miestus: Palangą, Šventąją ir Neringą, pigiausias NT iš jų yra Šventojoje, o Neringoje – brangiausias. Jo manymu, Šventoji yra gerokai mažiau aktyvi ir patraukli rinka, todėl ir kainų lygis žemiausias.

„Palangoje rinka aktyviausia. Lyginant su pačia Palanga, tai Šventojoje butų sandoriai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. Palangos apimčių. Neringa kiek išskirtinė rinka, nes čia ribota pasiūla ir kainų lygis pats aukščiausias. Dėl šios priežasties rinkos aktyvumas taip pat labai nedidelis – panašiai kaip Šventojoje“, – tvirtino A. Antanavičius.

Arnoldas Antanavičius

Anot analitiko, absoliuti dauguma butų ir poilsio patalpų sandorių Šventojoje patenka į kainų intervalą iki 50 tūkst. eurų. Tai rodo, kad dažniausiai dairomasi pigesnio, ekonomiškesnio būsto.

Neringoje apie du trečdaliai butų ir poilsio patalpų, kurios dažniausiai yra butai, tik formaliai negyvenamosios paskirties, sandorių sudaroma intervale nuo 100 tūkst. eurų. A. Antanavičius tikino, kad Palangoje sandoriai pasiskirsto gerokai plačiau – apie 45 proc. sandorių patenka į intervalą iki 50 tūkst., 40 proc. – nuo 50 iki 100 tūkst., o likę 15 proc. – virš 100 tūkst. eurų.

Skirtingai nei užsienio kurortuose, Lietuvos pajūryje NT dažniausiai perka patys lietuviai. Pašnekovas pastebėjo, kad Neringoje būstą mieliau renkasi Vilniaus ir Kauno gyventojai, o Palangoje bei Šventojoje – mažesnių miestų, Vakarų Lietuvos gyventojai.

„Neringa tikriausiai ir toliau išliks stabiliausias kraštas, kuriame būsto rinka labai stipriai nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar yra ekonomikos pakilimas, ar sunkmetis. Palanga gana intensyviai plėtojama ir išgyvena vieną aktyvesnių laikotarpių, tad erdvės kilti dar aukščiau lieka vis mažiau, tuo tarpu Šventoji būdama gana žemame taške turi daugiausiai potencialo augti, bet kad tai pradėtų vykti, reikia, kad ateitų daugiau investicijų, atsirastų daugiau traukos objektų ir pan.“, – aiškino A. Antanavičius.

Analitiko manymu, užsienio kurortai ir jų NT rinkos uždeda tam tikras lubas, kurių Lietuvos rinkos nelabai galės pramušti, nes žmonės gali alternatyviai pasilyginti ir antrąjį būstą pirkti nebūtinai Lietuvoje. Tai vykstant globalizacijai, gerėjant susisiekimui, užsienio kurortų konkurencinė įtaka tikriausiai didės.

Nuo 20 iki 900 tūkst. eurų

DELFI pasidomėjo, kokį būstą ir už kiek galima įsigyti Lietuvos pajūryje.

Skelbimų portale alio.lt Šventosios ir Palangos parduodami butai pateikiami kartu. Šioje pajūrio dalyje tikrai galima rasti pigaus turto. Vienas iš pigiausių parduodamų butų yra Šventojoje. Tai yra vieno kambario butas, užimantis 22 kv. metrus, parduodamas už 20 900 eurų. Skelbime nurodoma, kad butas parduodamas su baldais ir buitine technika. Koks atstumas iki jūros, nėra nurodyta.

Tarp populiariausių ir dažniausiai peržiūrimų skelbimų yra Palangoje esantis 4 kambarių butas, parduodamas už 72 tūkst. eurų. Tai senos statybos, tačiau erdvus būstas, užimantis 84 kv. metrus. Nors skelbime neparašyta, tačiau galima spėti, kad šis objektas taip pat parduodamas su visais baldais ir buitine technika. Koks atstumas iki jūros, nėra nurodyta.

Brangiausias butas Palangoje kainuoja 904 tūkst. eurų. Tai keturių kambarių, naujos statybos butas, užimantis 120 kv. metrų. Skelbime rašoma, kad butas yra vos per kelis žingsnius nuo jūros, o pats pastatas ribojasi su pajūrio kopomis. Butas parduodamas pilnai įrengtas.

Pažvelgus į Neringoje siūlomus butus akivaizdu, kad kainos čia – gerokai didesnės. Pigiausias pasiūlymas yra Juodkrantėje. Vieno kambario butas, užimantis 15 kv. metrų, naujos statybos, kainuoja 38 tūkst. eurų. Skelbime nurodoma, kad būstas parduodamas su pilna apdaila. Remiantis žemėlapyje nurodyta buto vieta, galima teigti, kad jis yra visai šalia Kuršių Marių.

Pigiausias butas Neringoje
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Vienas iš populiariausių skelbimų Neringoje yra butas, parduodamas už 49 tūkst. eurų. Butas taip pat vieno kambario, šiek tiek didesnis – užimantis 21 kv. metrą. Kaip ir dauguma kitų, šis taip pat parduodamas su visais baldais. Skelbime tvirtinama, kad butas yra ant Kuršių Marių kranto.

Brangiausias Neringoje parduodamas butas, kurį galima rasti alio.lt, kainuoja 369 tūkst. eurų. Rašoma, kad tai yra penkių kambarių apartamentai Pervalkoje. Šioje teritorijoje taip pat įrengtas lauko baseinas ir poilsio zonos, prie pat tyvuliuoja Kuršių Marios. Skalbime nurodyta, kad pastatas naudojamas kaip svečių namai ir turi pastovius klientus, taigi objektas parduodamas labiau kaip investicija.

Brangiausias butas Neringoje
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Namai ir sodybos Neringoje kainuoja tiek, kad vidutinis lietuvis tikriausiai neįpirktų. Galima rasti objektų ir už pusantro milijono eurų.

Mažiau nei 100 tūkst. eurų kainuojančių butų Neringoje nėra daug. Dauguma tokių yra nedideli, vieno kambario, tačiau patogioje vietoje. Visgi, norintys turėti daugiau erdvės ir patogumų, pinigines atverti turi gerokai plačiau.

Aktyvumas pajūryje didėja

„Inreal“ grupės NT analitikė Kotryna Griško patvirtino, kad pigiausiai NT galima įsigyti Šventojoje. Čia vidutinė pirminės rinkos būsto kaina ekonominiame segmente yra apie 1200 EUR/ kv. m ir apie 1700 EUR/ kv. m vidutinės klasės segmente. Antrinėje rinkoje kvadratinio metro kaina yra apie 1000 EUR/ kv. m.

Palangoje pirminės būsto rinkos vidutinė kaina ekonominiame, vidutiniame ir prestižiniame segmentuose siekia, atitinkamai, apie 1450 EUR/kv. m, apie 1580 EUR/kv. m ir apie 2700 EUR/ kv. m. Antrinėje rinkoje kainos svyruoja apie 1600 EUR/ kv. m. Neringoje pirminės būsto rinkos kaina vidutiniškai siekia 3060 EUR/ kv. m.

Anot K. Griško, šių metų pirmąjį ketvirtį pirkėjai Palangoje buvo gerokai aktyvesni. Registrų centro (RC) duomenimis, 2019 metų I ketvirtį Palangoje buvo sudaryti 136 būstų pirkimo-pardavimo sandoriai. Lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu tai 37 proc. daugiau.

Neringa
Foto: Shuterstock

Neringos būsto rinka RC duomenimis, išliko stabili – 2019 metų pirmąjį ketvirtį buvo sudaryti 6 pirkimo-pardavimo sandoriai, 2018 m. pirmąjį ketvirtį – 8.

Analitikė tvirtino, kad didesnis aktyvumas pastebimas pirminėje rinkoje (naujos statybos būstai, parduodami vystytojo – DELFI). Per šių metų ketvirtį Neringos pirminėje rinkoje parduotas 21 butas, tačiau šie pardavimai RC statistikoje atsispindės kiek vėliau. Tuo tarpu 2018-ųjų pirmąjį ketvirtį pirminėje būsto rinkoje neįvyko nė vienas sandoris.

Ne visiems žmonėms karštis yra privalumas

„Dažniausi būsto pajūryje pirkėjai yra didmiesčių gyventojai, perkantys NT pajūryje savo poilsiui arba norintys jį nuomoti. Nuomai dažniausiai renkamasi būstus Palangoje, Šventojoje, kadangi šis čia yra kiek pigesnis, tad tikimasi greitesnio atsipirkimo. Prabangų būstą Neringoje, ypač pirminėje jos rinkoje perkantys gyventojai dažniausiai naudoja asmeninėms reikmėms“, – tvirtino K. Griško.

Kotryna Griško
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Ji teigė, kad iš pirminės rinkos projektų Neringoje nemažai dėmesio sulaukia neseniai rinkoje atsiradęs projektas Kalno gatvėje Juodkrantėje, pirmuoju etapu rinkai pasiūlęs 98 naujus butus. Taip pat pirkėjai domisi ekonominės klasės poilsio kompleksu Šventojoje, kurio planuose – dar du nauji namai.

Analitikė įsitikinusi, kad perspektyvų pajūrio rinka tikrai turi, o ir vystytojų dėmesio sulaukia vis daugiau. Nors pajūrio NT rinka, lyginant su Vilniaus, yra nedidelė ir specifinė, bet ieškodami laisvesnių nišų čia imasi projektų net statytojai iki šiol dirbę tik sostinėje.

Nors K. Griško sutinka, kad antrųjų namų įsigijimai užsienio kurortuose populiarėja, tačiau kad ir kokie patogūs būtų skrydžiai, tai visada susiję su ženkliai didesnėmis kelionių laiko ir finansinėmis sąnaudomis.

„Dienos kelionė prieš kelių valandų pervažiavimą – yra tai, kuo antrieji namai lietuviškame pajūryje atrodo ženkliai patrauklesni. Ir šiuo požiūriu konkurentų mūsų pajūriui rastume ženkliai arčiau – Latvijoje. Vienintelis dalykas, kuriuo Baltijos pajūris pralaimi prieš Viduržemio yra klimatas: ilgesnė vasara ir šiltesnis jūros vanduo. Kita vertus, ne visiems žmonės karštis yra didelis privalumas, todėl antrieji namai mūsų pajūryje tikrai turi savo mylėtojų auditoriją“, – užtikrintai teigė K. Griško.

Nida
Foto: FOTO: Edvinas Urnikas

Lietuvos pajūriui užsienio kurortai grėsmės nekelia

„Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas sakė, kad Palangoje šiuo metu populiariausiu pirkiniu galima vadinti turtą, esantį miesto centre. 2 kambarių butai, skirti poilsiui arba nuomai, susilaukia daugiausia dėmesio. Tokio būsto pardavimo kaina svyruoja 1 000–1 200 EUR/kv.m. Ne miesto centre butų kaina vyrauja 1 000–2 200 EUR/kv. m.

Jis pastebėjo, kad Klaipėdoje sandoriai vyksta tarp pačių klaipėdiečių arba pajūrio krašto gyventojų įskaitant ir mažesnius miestus, tokius kaip Šilutė, Kretinga, Gargždai, o Palangoje turto įsigijimo sandoriai pasirašomi su šiauliečiais, panevėžiečiais, kauniečiais bei vilniečiais. „Vis dar nestebina vienas kitas sandoris su Rusijos piliečiais, kurie nori turėti galimybę sugrįžti pailsėti į Lietuvos pajūrį“, – sakė A. Petrikas.

Anot jo, Palangoje daugiausia dėmesio yra sulaukę didesni daugiabučių ir gyvenamųjų namų projektai tokie kaip: „Eglės apartamentai“, „Šaltinio vilos“, „Kunigiškių namai“, „Malūno vilos“, „Smilčių trio“, „Kopų perlai“, „Alkos apartamentai“, „Gintarinė kopa“ ir „Birutės parko rezidencija“.

„Kadangi pajūryje naujos statybos butų ir namų pasiūla yra labai ribota, panašu, kad su didesniais iššūkiais pardavimuose nesusidūrė nei vienas vystytojas“, – įsitikinęs NT ekspertas.

Neringa
Foto: Shutterstock

A. Petriko manymu, gyventojai ir toliau pakankamai intensyviai perka mažos kvadratūros gyvenamuosius namus ar kotedžus už miesto ribų.

Visgi, eksperto manymu, Lietuvos pajūrio NT rinkai užsienio kurortai grėsmės nekelia. „Lietuvos pajūryje daugiausia poilsiauja lietuviai mylintys šį kraštą, todėl jų emocinis prieraišumas prie Palangos, Šventosios, Neringos pajūrio pakrančių nėra lyginimas su populiariais užsienio kurortais. Aukštesnes pajamas uždirbantys Lietuvos gyventojai net nusprendžia įsigyti antrą būstą Lietuvos pajūryje vien tam, kad galėtų sugrįžti čia vėl ir vėl“, – patikino A. Petrikas.